- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-06
- Bylos Nr.
- 2-51-494/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02034-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie LR ŽŪM dėl pažeistos teisės gynimo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad ji 1994-12-29 (duomenys neskelbtini) seniūnijai pateikė prašymą suteikti jai valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir įrašyti į pirmąją eilę, vadovaujantis 1992-04-07 LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 10 str., 11 str. 1 d., 1 p., 19 str., kadangi bendras naudingas jos turimo buto gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis negu 10 kvadratinių metrų vienam šeimos nariui. 1995-04-20 Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio potvarkiu Nr. 4 buvo patvirtinta, kad I ir II eilės turi teisę gauti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Kadangi ji buvo įrašyta į pirmąją eilę, todėl vadovaujantis 1994-10-20 dienos sesijoje protokolu Nr. 18 bei viršaičio potvarkiu, gavo žemės sklypą individualaus namo statybai. Vadovaujantis minėtos Tarybos sesijos sprendimu, žemėtvarkos skyriaus pavedimu, jos vardu buvo padarytas žemės sklypo ribų planas, kuris buvo suderintas su Vilniaus rajono architektu bei Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnyba. Už šį darbą savo vardu sumokėjo valstybinį mokestį, 120 Lt. 2005-07-29 jos vardu UAB Korporacija „Matininkai“ surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir pažymėjo žemės sklypo ribas vietoje, minėtas aktas buvo suderintas su žemėtvarkos skyriumi. 2005 m. rugpjūčio mėnesį minėtam žemės sklypui užsakė geodezinius matavimus, kurie buvo suderinti su nekilnojamojo turto kadastro skyriumi, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi, Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriumi. Visi atlikti jos vardu minėti veiksmai, susiję su ieškovei skirtu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) sen., kurie buvo suderinti su įgaliotomis valstybės institucijomis, leidžia pripažinti atsiradus valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykius, kurie privalo būti pabaigti pagal tų santykių atsiradimo metu galiojusius norminius aktus. Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 17 str. fizinių asmenų prašymus pirkti valstybinę žemę nagrinėja ir sprendimus priima apskričių viršininkai ar kita įstatymų nustatyta institucija. Deja, ieškovei pateikus 1994-12-29 prašymą parduoti minėtą žemės sklypą dėl žemėtvarkos darbuotojų aplaidumo (neveikimo), nebuvo įvykdyta minėta įstatymo nuostata, ko pasėkoje nebuvo priimtas joks sprendimas pagal pateiktą prašymą dėl ko patyrė materialinių nuostolių (žemės sklypo ribų plano ir geodezinio plano sudarymo išlaidos). Be to, nebuvo įvykdyta žemės reformos įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta norma, reglamentuojanti žemėtvarkos specialistų pareigą išduoti žemės naudotojui žemės naudojimo teisę patvirtinantį dokumentą nors žemės reformos žemėtvarkos projekte ir buvo suprojektuotas jai skirtas žemės sklypas bei jos vardu atliktas sklypo ženklinimas. Ieškovės prašymas išpirkti žemės sklypą buvo pateiktas 1994-12-29, todėl sprendžiant šį klausimą dėl valstybinės žemės pardavimo, turi būti vadovaujamasi tuo laikotarpiu galiojusiais norminiais aktais, dėl ko jos atžvilgiu negali būti taikomas šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., o turi būti taikomos 1994-04-26 LR Žemės įstatymo redakcijos Nr. 1-446 nuostatos. 1994-01-02 pateiktas prašymas (duomenys neskelbtini) seniūnijai dėl gyvenamųjų sąlygų pagerinimo, suteikiant lengvatinėmis sąlygomis sklypą gyvenamojo namo statybai. (duomenys neskelbtini) Tarybos Pirmojo šaukimo 1994-10-20 dienos sesijoje protokolu Nr. 18 buvo priimtas sprendimas rekomenduoti Š. A. žemės sklypo skyrimą individualaus namo statybai. Atkreipė dėmesį į tą faktą, kad tame pačiame protokole buvo nurodyta visa eilė asmenų, kaip pavyzdžiui - S. M., J. A., U. J., R. M. ir kt., kuriems taip pat buvo rekomenduota skirti sklypus individualaus namo statybai ir kurie vadovaujantis tik ta rekomendacija sėkmingai išsipirko jiems skirtus žemės sklypus. Tačiau dėl atsakovo darbuotojų aplaidumo ieškovė negavo jokio pranešimo dėl apmokėjimo ar kvito, pagal kurį ji turėjo apmokėti už išperkamą žemės sklypą. Taigi, pagal dokumentus šis žemės sklypas teisėtai priklauso ieškovei, o jo išpirkimo data turi būti taikytina pagal tuomet galiojusius norminius, kadangi dėl tam tikros žemės reformą vykdančios institucijos darbuotojų kaltės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos LRV 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, 7, 7.1, 7.1.1, 7.1.4, 13 p. turi teisę išpirkti suprojektuotą ir daugiau kaip 15 metų jos valdomą žemės sklypą lengvatinėmis sąlygomis. Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių, patvirtintų LRV 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987, 18 p., dėl žemėtvarkos specialistų aplaidumo bei vilkinimo atlikti jiems priklausančias pareigas nebuvo įvykdyti minėtų taisyklių 6-12 p. (tame tarpe ir dėl mokėjimo pranešimo neatsiuntimo - 9 p.), dėl ko, dėl atsakovo darbuotojų kaltės, laiku negavo mokėjimo pranešimo ir negalėjo sumokėti už norimą išpirkti žemės sklypą iki 2004-02-21, ir dėl ko šiuo metu formaliai atsisakoma su ieškove sudaryti žemės pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis, nors dėl šio fakto nėra ieškovės kaltės. Kita vertus, atsakovo institucijos tarnautojai neatsižvelgė į naujai LR Vyriausybės 2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 494 patvirtintas (Valstybės žinios, 2011-05-04, Nr. 53-2551) „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“. Minėto nutarimo 4 nuostatos leidžia išsipirkti ieškovei teisėtai skirtą žemės sklypą individualiai statybai. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos Pirmojo šaukimo 1994-10-20 dienos sesijoje protokolas Nr. 18 yra galiojantis, jo niekas nepanaikino ir jo pagrindu sukurti teisiniai santykiai ir ieškovė teisėtai naudojasi suteiktu žemės sklypu. Prašo įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove 1480 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., pirkimo-pardavimo sutartį.
Papildomai paaiškino, kad ji 1994-01-02 parašė parašiau prašymą dėl gyvenamųjų sąlygų man gerinimo ir žemės sklypo gyvenamojo namo statybai lengvatinėmis sąlygomis skyrimo. Pateikusi šį prašymą (išnagrinėjus klausimą Apylinkėje), ji pateko į sklypo gavimo 1 eilę. Įvyko 18 sesijos 1 suvažiavimo 1994 m. liepos mėn. 8 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos posėdis, kuriame jos prašymas buvo atmestas. Sužinojusi apie tokį sprendimą, ji vėl pakartotinai kreipėsi į A. A. prašydama paaiškinti, kokiu pagrindu buvo atsakyta. Paaiškėjo, kad nariai (šios sesijos deputatai) formaliai išnagrinėjo bylą, todėl T. B. (tuo laiku ji buvo (duomenys neskelbtini) seniūnė) buvo priimtas sprendimas vėl visus dokumentus dėl žemės sklypo skyrimo pateikti 2 sesijai, kuri turėjo įvykti tų pačių 1994 m. spalio mėn. 20 dieną. 1994 m. spalio mėn. 20 dieną 1 suvažiavimo 18 sesijoje, svarstant klausimą dėl sklypo individualaus namo statybai skyrimo ieškovei lengvatinėmis sąlygomis, buvo nuspręsta rekomenduoti (t. y. skirti) jai 15 arų sklypą. Archyviniai dokumentai pateikti šioje byloje, sklypo skyrimo dokumentuose eilėje yra ir kiti žmonės, kuriems irgi buvo priimtas sprendimas rekomenduoti (t.y. skirti) žemės sklypus, ir kurie sėkmingai gavo ir išsipirko jiems skirtus žemės sklypus. Visa tai atsispindi 18 sesijos 1 suvažiavimo nuo 1994 m. spalio mėn. 20 dienos archyviniuose duomenyse. Remdamasi sesijos nuo 1994 m. spalio mėn. 20 dienos sprendimu ji atliko šiuos veiksmus: 1. 1994 m. gruodžio mėn. 12 d. sumokėjo Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės skyrimo (naudojimo) skyriui 120 Lt, kvito šaknelės numeris 456 nuo už jai skirto sklypo Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini) ribų nustatymą. Sklypui buvo suteiktas laikinas 125 numeris ir sklypo plotas užėmė 1502 kv. m.; 2. Sklypo ribos buvo patvirtintos Vilniaus rajono architekto parašu ir antspaudu; 3. Sklypo ribas ir pačią žemę patvirtino Valstybinio žemėtvarkos instituto žemės skyrimo skyrius (antspaudas ir parašas yra); 4. Geodezinius sklypo matavimus atliko inžinierius J., sklypo plotas 1502 kv. m.; 5. Paskui pagal naują koordinačių sistemą kooperacija „Matininkai“ parengė ieškovės sklypo (laikinas Nr. 125) kadastrinių matavimų bylą ir sklypo plotas sudarė 1480 kv. m.; 6. Kadastrinių matavimų bylą koordinavo nekilnojamojo turto skyriaus vedėja J. Č.; 7. (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriuje suderinta su S. B.; 8. Taip pat buvo suderinta su Vilniaus rajono Žemės naudojimo skyriaus vyriausiąja specialiste J. P.; 9. Žemėtvarkos departamento vedėja J. U. suderino ir pasirašė; 10. Sklypo ribos suderintos ir pasirašytos su artimiausiu kaimynu L. T.. Ieškovė pasodino sklype sodinius, pastatė vagonėlį. Vėliau, bandant įteisinti sklypą, jai, kaip savininkei ir naudotojai, iškilo problemų, kurios iškilo dėl painiavos, kuri atsirado dėl to, kad: 1 suvažiavimo nuo 1994 m. liepos mėn. 8 dienos 18 sesija priėmė sprendimą atmesti, o 1 suvažiavimo nuo 1994 m. spalio mėn. 20 dienos 18 sesija priėmė sprendimą rekomenduoti (t. y. skirti) žemės sklypą. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaičio 1995-04-20 potvarkiu Nr. 4 tai patvirtinta. Visi kiti asmenys gavo ir realizavo žemės sklypus. Tam, kad išpirktų žemės sklypą, kurį skyrė per 18 sesija nuo 1994 m. spalio mėn. 20 dienos, ji ėjo per visas instancijas su prašymu pateikti žemės privatizavimo apmokėjimo kvito šaknelę, tačiau visi rėmėsi 1 sesija, kurioje jai iš pradžių buvo atsakyta. Ne vieną kartą ji kreipėsi į žemėtvarką adresu Rinktinės g. 50, prašydama pateikti 1 suvažiavimo 18 sesijos 1994 m. spalio mėn. 20 dienos sprendimu skirto sklypo dokumentus, tačiau gaudavo atsakymą, kad tokių dokumentų nėra. Tada aš pati pradėjau atkūrinėti visus dokumentus iš archyvų, per daugelį metų tai pavyko ir ji kreipėsi ir žodžiu, ir raštu dėl leidimo privatizuoti jai skirtą žemės sklypą, tačiau visuomet gaudavo neigiamą atsakymą. Dėl to, kad žemėtvarka neatsiuntė jai žemės išpirkimo lengvatinėmis sąlygomis mokesčio, iki dabar negali įteisinti savo žemės sklypo dėl šios vienintelės priežasties. Atsakovas sąmoningai dezinformuoja teismą, kad tokio prašymo dėl išsipirkimo nebuvo pateikta, anaiptol 1994 m. gruodžio 29 d. prašymo grafoje „Mes, visi pilnamečiai nuomininko šeimos nariai, prašome į suteikti mums šią valstybės paramą - prašome parduoti sklypą namo statybai I lengvatinėmis sąlygoms“.
Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, prašė tenkinti. Nurodė, kad duomenys apie investicinių čekių panaudojimą banke saugomi tik 10 metų. Mokėjimas vyko per banką Swedbank, sumokėta čekiais už žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Buvo susiformavusi tokia praktika, kad žemės sklypai buvo skiriami sesijos tarybos sprendimu.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad prašymo padavimo metu galiojo Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas (Valstybės žinios 1992-05-20 Nr. 14-378, įstatymo redakcija galiojusi nuo 1994-01-05 iki 1995- 03-08), kuris 12 straipsnyje numatė galimas valstybės paramos formas. Piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, galėjo pasirinkti vienais šių paramos formų: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti; 2) išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus; 3) pirkti išsimokėtinai iš savivaldybių ir valstybinių įmonių nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Šio įstatymo 19 straipsnyje numatytos Valstybės paramai gauti eilės. Apibendrinant galima teigti, kad Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymas nenumatė tokios valstybės paramos formos kaip sklypo pirkimas individualaus namo statybai, todėl atmestinas ieškovės argumentas dėl minėto įstatymo nuostatų taikymo sklypo pirkimui individualaus namo statybai. Valstybinės žemės sklypų, suteiktų individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas bei Lietuvos Respublikos vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punkte sakoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nustato detaliau tokių sklypų pardavimo procedūras. Šių taisyklių 2.4 punkte sakoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali: suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. - kitose vietovėse žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse. Šių taisyklių 13 punkte sakoma, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia: 1) prašymą pirkti žemės sklypą; 2) dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Ieškovei 1994-10-20 (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo sesijos protokole yra įrašas tik apie tai, kad buvo nagrinėjant sesijos dienotvarkės klausimus rekomenduota A. Š. skirti individualių namų statybai sklypą. Tačiau ieškovė nepateikė jokio viršaičio potvarkio, patvirtinančio tai, kad ji gavo žemės sklypą individualaus namo statybai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 rašte pažymima, kad peržiūrėjus 1994 m. Valdybos potvarkius, duomenų apie sklypo suteikimą A. Š. individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini) apylinkėje Vilniaus rajono savivaldybės archyve nėra. Analogiškai pažymėta ir Vilniaus apskrities archyvo 2004-08-24 pažymėjime Nr. Š-37. Atmeta ieškovės argumentus dėl atsiradusių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykių ir jų pabaigimo pagal tų santykių atsiradimo laiką. Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama jai patikėtas funkcijas, valstybinės žemės sklypus parduoda pagal pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu galiojančias teisės aktų nuostatas. Neturi jokių duomenų apie tai, kad žemėtvarkos skyriui 1994-12-29 buvo paduotas prašymas pirkti žemės sklypą individualiai statybai. Ieškovė taip pat nepateikė apie tai jokių įrodymų. Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė ir turi pareigą valstybinę žemę parduoti griežtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Atmeta kaip nepagrįstus ieškovės teiginius dėl taikomos analogijos į kitus ieškinyje minimus piliečius. Atsižvelgiant į tai, kad iki 1993-07-28 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos nebuvo skirta A. Š. žemės sklypas individualiai statybai, bei iki šiol nepateiktas įrodantis dokumentas, kad už sklypą sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais iki 2004-02-21, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius negali parduoti A. Š. žemės sklypo be aukciono. Mano, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, ir prašo jį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie sklypo skyrimo pagrindą bei kad už sklypą atlikti kokie nors mokėjimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis LR Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 3 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis; pagal šio str. 7 d. valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (2011-04-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad asmenys gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, suteiktus apylinkių tarybų sprendimu iki LR Žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993-07-28) suteiktus individualiems (vienbučiams ir dvibučiams) namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse žemės sklypus, kuriuose nėra asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių (statomų ir pastatytų) ir už kuriuos iki LR Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21) įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais.
Asmens teisė įsigyti žemės sklypą, tame tarpe ir lengvatinėmis sąlygomis, gali atsirasti tik teisės aktų pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 1994-12-29 (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybai pateikė prašymą suteikti valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo pagrindu, prašymo skiltyje apie valstybės paramos formą, dydį, sąlygas, nurodė, kad prašo parduoti sklypą namo statybai lengvatinėmis sąlygomis (b.l. 8), 1994-12-30 anketoje pageidaujamą paramos formą nurodė: gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti (b.l. 9). LR Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (1994-01-05 red.) 2 str. 3 d. nustatė, kad piliečiams, apsirūpinantiems gyvenamosiomis patalpomis šio įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, suteikiama valstybės parama. Pagal šio įstatymo 12 straipsnį piliečiai, turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, gali pasirinkti vieną iš šių paramos formų: 1) gauti kreditą lengvatinėmis sąlygomis arba subsidijas gyvenamajam namui ar butui pasistatyti arba nusipirkti (ką ir pažymėjo ieškovė anketoje); 2) išsinuomoti savivaldybių gyvenamąsias patalpas, taikant valstybės reguliuojamus nuomos mokesčių tarifus; 3) pirkti išsimokėtinai iš savivaldybių ir valstybinių įmonių nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Taigi, įstatyme, kuriuo vadovaudamasi ieškovė rašė prašymą dėl žemės sklypo suteikimo gyvenamojo namo statybai, nebuvo nustatyta galimybė įsigyti lengvatine tvarka žemės sklypą. Apie žemės sklypo skyrimą yra pasisakyta 23 str. 1 p., o būtent, kad savivaldybės valdymo organas, suteikdamas kreditą gyvenamajam namui ar butui statyti, pagal savo kompetenciją išsprendžia žemės sklypo statybai skyrimo ir kitus klausimus, tačiau ieškovė nepateikė duomenų, kad buvo svarstomas ir/ar priimtas sprendimas dėl lengvatinio kredito ieškovei suteikimo.
Ieškovė taip pat vadovaujasi Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka bei taisyklėmis, patvirtintomis Vyriausybės 1995-07-17 nutarimu Nr. 987, tačiau tiek šios tvarka bei taisyklės, tiek tuo metu, kai ieškovė pateikė prašymą išpirkti žemės sklypą, galiojusios LR Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 (1994-06-21 red., galiojusi iki 1995-07-22) patvirtintos Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklės, reglamentavo teisėtai skirto žemės sklypo pardavimą. Ieškovės pateiktas 1994-10-20 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1-ojo šaukimo sesijos protokolas Nr. 18, kuriame užfiksuota, kad dėl žemės sklypų skyrimo individualių namų statybai nutarta „Š. A. – rekomenduoti“ negali būti prilygintas sprendimui, kurio pagrindu asmuo įgytų teisę pirkti žemės sklypą. Tai patvirtina ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2003-08-14 pranešimas Nr. A33-2072(4.9), jog peržiūrėjus 1994 m. Valdybos potvarkius, duomenų apie sklypo suteikimą A. Š. individualaus namo statybai (duomenys neskelbtini) apylinkėje Vilniaus rajono savivaldybės archyve nėra (b.l. 18); taip pat ir Vilniaus apskrities archyvo 2004-08-24 pažymėjime Nr. Š-37 nurodyta informacija apie paminėtą 1994-10-20 protokolo įrašą, kad buvo nutarta rekomenduoti A. Š. išskirti žemės sklypą, bei apie tai, kad daugiau duomenų apie žemės sklypo skyrimą ieškovei archyvinių fondų dokumentuose nėra (b.l. 19). Pažymėtina, kad ir pati ieškovė aplinkybę apie sklypo jai skyrimą grindžia tik šio protokolo įrašu (kuris, kaip buvo paminėta, neįrodo, kad buvo priimtas sprendimas skirti žemės sklypą), kitų duomenų apie sklypo skyrimą (tame tarpe sklypo plotą, vietovę ir kt.) nėra, taip pat nėra duomenų, kad 1994 metų (duomenys neskelbtini) apylinkės ar (duomenys neskelbtini) apylinkės dokumentai (viršaičio potvarkiai) būtų neišlikę. Liudytojų T. S. (ieškovės sutuoktinis), A. K. (ieškovės pusseserė), V. M. (ieškovės brolis) parodymai apie žemės sklypo suteikimą grindžiami tais pačiais argumentais apie (duomenys neskelbtini) apylinkės sesijos 1994-10-20 rekomendavimą, kurį traktuoja kaip sprendimą, todėl jie nėra teisiškai reikšmingi ir jais vadovautis nėra pagrindo. Liudytojos T. B. (1994 m. buvusios (duomenys neskelbtini) apylinkės viršaitės) parodymai apie tai, jog žemę skirdavo (sprendimą dėl žemės skyrimo priimdavo) ne taryba, o sesija, – nepaneigia aplinkybės, kad šiuo konkrečiu atveju įstatymo nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi, todėl nėra pagrindo spręsti, kad buvo priimtas (teisėtas) sprendimas skirti ieškovei žemės sklypą.
Taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, kad yra sumokėjusi už sklypą įmokas valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais. Visų pirma, nesant sprendimo apie žemės sklypo skyrimą įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo svarstyti, kad žemėtvarkos tarnyba turėjo apskaičiuoti žemės sklypo kainą. Kita vertus, kaip nurodė ir pati ieškovė, 125 litus ji sumokėjo už sklypo ribų nustatymą; taigi, šia įmoka sumokėta už tam tikrą darbą, o ne valstybei už sklypo įsigijimą nuosavybėn. Kokios įmokos, kokiu pagrindu ir už ką pervestos valstybės vienkartinėmis išmokomis (b.l. 23-25), iš taupomosios knygelės žymų nėra galimybės spręsti, o esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad sumokėta už ginčo žemės sklypą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad neįrodyta, jog pagal prašymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus ieškovei buvo skirtas žemės sklypas įsigyti lengvatine tvarka, jog yra įvykdytos valstybinės žemės sklypų pardavimo sąlygos, ieškovės reikalavimai jos nurodytais pagrindais negali būti tenkinami, todėl ieškinys atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.