- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2A-112-173/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01247-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič
- Ieškovas
- S. Š.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Galinos Blaževič, Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovei R. J. dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys Varėnos rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notaras R. M., I. K., J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas S. Š. pateikė ieškinį atsakovei R. J., kuriuo prašė pripažinti 2015-07-14 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Varėnos rajono 1-ojo notaro biure, patvirtintą notaro R. M., negaliojančia ta dalimi, kuria ½ patalpos - buto, su rūsiu 6,10 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 48,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 14 500 Eur, pripažįstama, atsakovės R. J. asmenine nuosavybe, nuo jos sudarymo momento, atitinkama dalimi naikinant ir registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe visą 1/1 patalpą - butą, su rūsiu 6,10 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 48,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 14 500 EUR, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2015-07-17 pirkimo – pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindu su bendratute – atsakove, iš I. K. ir J. V. (pardavėjų) nupirko butą/patalpą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties pagrindu, butas, dėl suklydimo buvo įgytas lygiomis dalimis (po ½ dalį) ieškovo ir atsakovės nuosavybėn. Nežinant visų aplinkybių pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta suklydimo įtakoje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, butą įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise, nors už butą iš savo asmeninių lėšų mokėjo tik ieškovas. Įsigyjant ginčo butą atsakovė žadėjo kompensuoti dalį sumokėtų pinigų už buto įsigijimą, apmokėti už baldų įsigijimą, remonto išlaidas. Šalims pradėjus gyventi ginčo bute atsakovė savo lėšomis neprisidėjo prie buto remonto, nors buvo žadėjusi tai atlikti. Šiuo metu ieškovo ir atsakovės santykiai yra nutrūkę. Atsakovė ieškovui nėra kompensavusi buto pirkimo kainos dalies. Jei ieškovas būtų žinojęs tikruosius atsakovės ketinimus, buto pirkimo-pardavimo sutarties tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs. Ginčo butas turėtų būti pripažintas asmenine ieškovo nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė R. J. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 41-43). Nurodė, kad atsakovės R. J. nuosavybė į ½ dalies nekilnojamojo turto-buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsirado iš notarine tvarka patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasirašydamas notarine tvarka sudaromą sutartį ieškovas patvirtino, jog sutartyje šalių pateikti duomenys yra teisingi (sutarties 9.2 p.). Sutartyje nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė už butą sumokėjo lygiomis dalimis (sutarties III bei IV skirsniai). Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad už perkamą butą ieškovas sumokėjo išimtinai iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė S. Š. perdavė 4000 Eur. Atsakovei 2015-07-01 jos tėvas paskolino 3000 Eur buto pirkimui, o 1000 Eur atsakovė buvo susitaupiusi. Mokėjimas už įsigyjamą butą iš ieškovo sąskaitos atliktas dėl patogumo. Ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad atsakovė neatsiskaitė už perkamą turto dalį ar kad jos elgesys pasikeitė po sandorio sudarymo, nesudaro pagrindo sutartį ginčyti dėl suklydimo. Ieškovas, prašydamas pripažinti dalį sandorio negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, turi prašyti taikyti restituciją. Reikalavimas pripažinti atsakovės turto dalį asmenine ieškovo nuosavybe, negali būti tenkinamas.
Atsiliepimu į ieškinį tretieji asmenys I. K., J. V. prašė ginčą nagrinėti teismo nuožiūra (b.l. 40).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. sprendimu atmetė S. Š. ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties dalyje pripažinimo negaliojančia ir turto asmeninėn nuosavybėn pripažinimo. Iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 670 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidas advokato pagalbai apmokėti). Valstybei iš ieškovo priteisė 12,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2015 m. liepos 14 d. buvo sudaryta ir notaro R. M. patvirtinta buto pirkimo - pardavimo sutartis, kuria pardavėjos I. K. ir J. V. pardavė, o ieškovas S. Š. ir atsakovė R. J. nupirko po ½ dalį buto, su rūsiu 6,10 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,16 kv. m., vidutinė rinkos vertė 14 500 EUR, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjoms sumokėdami po 4000 EUR sumą (b. l. 13-23). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2015-08-11 išrašas patvirtina, jog po ½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. Š. ir R. J. pagal 2015-07-14 pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 24). Pagal 2015-07-10 notaro S. K. patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį E. Š. padovanojo, o S. Š. priėmė 14000 EUR sumą (b. l. 27). DNB banko išrašas patvirtina, kad ieškovas 2015-07-14 banko pavedimu pervedė 8000 EUR trečiajam asmeniui J. V. (b. l. 28). Pagal 2015-07-01 pinigų skolinimo sutartį S. J. paskolino R. J. 3000 EUR sumą vieno kambario buto pirkimui Varėnoje (b. l. 45). Pateiktos sąskaitos ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad S. Š. buvo mokėjęs už ginčijamo buto komunalinius bei kitus mokesčius (b. l. 70-76).
Nurodė, kad ieškovas turi vidurinį išsilavinimą, dirba samdomu apsaugos darbuotoju ir vykdo pastatų, objektų apsaugą. Tokios aplinkybės reiškia, kad asmuo turi bendro pobūdžio išsilavinimą, o jo darbo pobūdis nurodo, kad neturėjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų dėl savo valios išraiškos dėl ligos. Sandorio sudarymo teisines pasekmes išaiškino notaras iki tvirtinant nutartį, suteikė pakankamai laiko susipažinti su sudaromos sutarties turiniu. Šalių sutartis nebuvo sudaryta staiga, iš anksto buvo tariamasi su notaru, kada bus galima sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį, aptartos sutarties sudarymo sąlygos.
Ieškovo suklydimas dėl tolimesnių jo ir atsakovės santykių perspektyvos ir negali būti laikomas iš esmės suklydus sudarant buto pirkimo – pardavimo sandorį. Ieškovo ir atsakovės santykiai pablogėjo ir atsirado tarpusavio nesutarimai jau po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Apmokėjimas už buto privalomus mokėti mokesčius buvo sudarytas abiejų šalių vardu. Tai, kad tarp šalių po kelių savaičių sudarius buto pirkimo-pardavimo sandorį nutrūko tarpusavio ryšiai, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą sandorio sudarymo metu.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginiai, kad jis nurodomą sandorį sudarė suklydimo įtakoje, siekdamas ir tikėdamasis sudaryti santuoką su atsakove, negali būti laikomi sandorio sudarymu suklydimo įtakoje.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo aiškinimai dėl sandorio sudarymo suklydimo aplinkybių yra skirtingi – vienas, kad siekė su atsakove sudaryti santuoką, įgyjant butą, o kitas – po sandorio sudarymo atsakovės duos pinigų buto remontui.
Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėjo klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Ieškovas ir atsakovė su trečiaisiais asmenimis laisva valia sudarė buto pirkimo – pardavimo sandorį, kuris buvo notariškai patvirtintas.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį nurodyta, jog pinigai už butą mokami abiejų pirkėjų lygiomis dalimis abiems pardavėjoms, ir sumokami lygiomis dalimis, nors šalys ir tretieji asmenys (pardavėjos) pripažįsta aplinkybę, kad pinigai buvo pervesti tik vienai pardavėjai, ir pervesta visa pinigų suma, pagal tarpusavio žodinį susitarimą prieš sudarant sandorį, teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo ir žodinis susitarimas tarp sandorio šalių.
Vien ta aplinkybė, kad ieškovas visą pinigų sumą banko pavedimu pervedė pardavėjams iš asmeninės savo banko sąskaitos, nelaikytina pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovės sandorio dalies neįvykdymą, kadangi to nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys, priešingai, po pinigų pervedimo šalių laisva valia sudaryta ir notaro patvirtinta buto pirkimo – pardavimo sutartis bei atsakovės pateikta 2015-07-01 pinigų skolinimo sutartis, kuria S. J. paskolino R. J. 3000 Eur sumą vieno kambario buto pirkimui (duomenys neskelbtini), paneigia šį ieškovo argumentą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas S. Š. prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016-06-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 145-149). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė sandorį pripažinti negaliojančiu iš esmės suklydus. Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino teismų praktikoje nurodytas aplinkybes, reikšmingas suklydimo vertinimui. Teismas plečiamai aiškino S. Š. išsilavinimą, sureikšmino jo darbo pobūdį. Teismas nesiaiškino, ar notaras tvirtindamas pirkimo-pardavimo sutartį, išsiaiškino kas konkrečiais sumokėjo pinigus už perkamą butą. Netyrė, kad notaras sandorio šalims neišaiškino kokios bus sudaromo sandorio teisinė pasekmės, pirkimo –pardavimo sutartyje nurodant, kad pirkėjai yra S. Š. ir R. J., nors už perkamą butą sumokėjo tik viena iš sandorio šalių. Ieškovo išsilavinimas nepakankamas savarankiškai suprasti galimas sudaromo sandorio teisines pasekmes.
Teismas neatskleidė apelianto tikrosios valios ir netyrė, ar jis būtų sudaręs sandorį, žinodamas tikrąją padėtį. Tik įtikintas atsakovės pažadų, kad jie gyvens šeimoje, ieškovas sutiko sudaryti ginčijamą sandorį. Atsakovė sandorio sudarymo metu neatskleidė savo ketinimų. Atsakovės ketinimai sudarant buto pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo atskleisti.
Atsiliepimas
Trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, patvirtino ieškovo nurodytas aplinkybes, susijusias su atsiskaitymu už perkamą butą.
Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad pinigai už butą mokami abiejų pirkėjų lygiomis dalimis abiems pardavėjoms sumokant lygiomis dalimis, nors realiai pinigai buvo pervesti tik vienai pardavėjai. Tai padaryta pagal žodinį susitarimą. Šios aplinkybės patvirtina, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo ir žodinis susitarimas tarp sandorio šalių.
Teismas neįvertino aplinkybės, kad visą sumą pardavėjoms pervedė tik viena iš sandorio šalių. Apelianto sumokėta suma už butą yra įrodyta oficialiu dokumentu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas teikė prioritetą atsakovės pateiktai 2015-07-01 pinigų skolinimo sutarčiai, tinkamai neargumentuodamas kodėl jis laikytinas pakankamu įrodymu. Be to, atsakovė negali pagrįsti, kad ji pati turėjo 1000 Eur. Nepagrįsta, kad atsakovės tėvas, kuris yra pensininkas, turėjo 3000 Eur sumą ir galėjo ją paskolini atsakovei. Neįrodyta, kad atsakovė perdavė pinigus ieškovui. Pati atsakovė negalėjo paaiškinti, kodėl ji nešėsi 4000 Eur sumą pas notarą ir pinigus ieškovui perdavė ne notaro akivaizdoje, o laukiamajame. Neaišku kodėl atsakovė pinigus perdavė ieškovei, o ne buto pardavėjoms ar kodėl nepasirašė pinigų perdavimo raštelio ar kito patvirtinimo, kad ieškovas pinigus gavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. J. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 158-162). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė procesinių bei materialinių teisės normų.
Ieškovas savo suklydimą grindžia tuo, jog tikėjosi, kad su atsakove ves bendrą ūkį, gyvens kaip sugyventiniai. T.y. ieškovas nurodė, jog suklydo dėl santykių su atsakove ateityje. Suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų ir tarpusavio bendravimo nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.
Kad ieškovą tenkino situacija dėl buto priklausymo tiek ieškovui, tiek atsakovui patvirtina tai, kad jie kartu vyko pas notarą, kur derino sutarties sąlygas, po sandorio sudarymo atsakovė mokėjo komunalinius mokesčius. Teismui pateikti duomenys, jog už sandorio sudarymo notarines išlaidas apmokėjo atsakovė.
Ieškovas nenurodo ką atsakovė atliko netinkamai. T.y. atsakovė neatliko jokių apgaulingų veiksmų, kurie būtų turėję lemiamos įtakos ieškovo valios susiformavimui.
Apeliantas savo valią nupirkti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove, išreiškė pasirašydamas pirkimo-pardavimo sutartį.
Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atsakovė liko jam skolinga. T.y. nepateikė rašytinių įrodymų apie atsakovės skolinį įsipareigojimą apeliantui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Remiantis apeliaciniu skundu matyti, jog apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra susiję su įrodinėjimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu. Teigiama, kad teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes.
CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs pareikštus reikalavimus, byloje esančius įrodymus, nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėjo klaidingą prielaidą apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Ieškovo suklydimas dėl tolimesnių jo ir atsakovės santykių perspektyvos ir negali būti laikomas iš esmės suklydus sudarant buto pirkimo – pardavimo sandorį.
Remiantis ieškiniu matyti, kad ieškovas ginčijamą sandorį prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. nustatytu pagrindu.
Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Jeigu šalis sudarė sutartį klaidingai suprasdama faktines ar teisines aplinkybes, taikytinos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimą negaliojančiu. Tačiau jeigu šalis teisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, bet klydo dėl šio sandorio perspektyvų, šios taisyklės netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė 2015-07-14 pirkimo-pardavimo sutartimi bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) 9b.l. 13-23). Ieškovas neginčija aplinkybės, kad sutarties sudarymo metu nesiekė šio buto įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su atsakove. T.y. iš esmės atsakovas neįrodinėjo, kad jis suklydo dėl pačios sandorio esmės-ginčo įsigijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tačiau ieškovas nurodo, kad jei būtų žinojęs tikruosius atsakovės ketinimus po sandorio sudarymo, sandorio tokiomis sąlygomis nebūtų sudaręs. Šį teiginį grindžia pablogėjusiais šalių santykiais po sandorio sudarymo. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo suklydimas dėl tolimesnių jo ir atsakovės santykių perspektyvos ir negali būti laikomas iš esmės suklydus sudarant buto pirkimo – pardavimo sandorį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo ieškovas ir atsakovė gyveno, o tai kad tarp šalių po kelių savaičių sudarius buto pirkimo-pardavimo sandorį nutrūko tarpusavio ryšiai, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog atsakovė siekė suklaidinti ir apgauti ieškovą sandorio sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis sprendžia, kad ši pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nesiaiškino, ar notaras tvirtindamas pirkimo-pardavimo sutartį, išsiaiškino kas konkrečiais sumokėjo pinigus už perkamą butą. Netyrė, kad notaras sandorio šalims neišaiškino kokios bus sudaromo sandorio teisinė pasekmės, pirkimo –pardavimo sutartyje nurodant, kad pirkėjai yra S. Š. ir R. J., nors už perkamą butą sumokėjo tik viena iš sandorio šalių, kai ieškovo išsilavinimas nepakankamas savarankiškai suprasti galimas sudaromo sandorio teisines pasekmes, nesudaro pagrindo ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 str. nustatytu pagrindu. Pažymėtina, kad ieškinys grindžiamas aplinkybėmis, kad ginčo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo suklaidintas atsakovės, o ne notaro atliekamų veiksmų.
Apžymėtina, kad aplinkybė, ar šalys tinkami vykdė sutartinius įsipareigojimus ir pan., sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 str., numatytu pagrindu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys savo teises dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo gali ginti įstatymo nustatyta tvarka.
Kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o iš ieškovo priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios pateiktais duomenimis sudaro 400 Eur (2016-08-01 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 157). Sumokėtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (ketuti šimtai eurų) išlaidoms advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.