Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Ona Valentukevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei Z. B. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų: santuokos liudijimo (b. l. 9), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10), Buto, namo techninės apskaitos bylos kopijos (b. l. 11-13), Gyvenamo namo, buto techninio paso (b. l. 14-17), 2018 m. rugpjūčio 26 d. patalpų apžiūros akto (b. l. 18), 2018 m. spalio 2 d. pretenzijos (b. l. 19), foto nuotraukų (bylos gale pridėtame voke) ir kitų dokumentų (ieškinio dok. reg. Nr. CBP-28165) vertinimą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje (inter alia (be kita ko), jo 1 ir 2 dalyse) yra įtvirtinta nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. A. K. 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti . Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Pagal šiuose straipsniuose nustatytą teisinį reglamentavimą būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant pažeistas savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas. Jei savininko teisių pažeidimas susijęs su valdymo praradimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo – vindikacinis ieškinys (lot. rei vindicatio). Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo – negatorinis ieškinys (lot. actio negatoria).

Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Atsižvelgiant į tai, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą savininko teisių turinį sudaro teisės valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o negatorinis ieškinys skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovę įpareigoti atsakovę savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei priklausančią 2,55 kv. m. rūsio patalpą (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinės sienos) atitiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis, išardyti užmūrytą rūsio durų angą ir į ją įstatyti duris. Atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), tačiau rūsiu ji negali naudotis, kadangi įėjimo durys į rūsį yra pašalintos ir durų anga užmūryta, jai priklausančiu rūsiu naudojasi atsakovė. Atsakovė buvo įspėta atlaisvinti ieškovei priklausantį rūsį, tačiau neragavo, jokių veiksmų nesiėmė ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiu rūsiu.

Atsižvelgdamas į tai, kad rūsio įrengimas ir jo naudojimas nėra savitikslis, kad ieškovė trukdymą jai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu rūsiu sieja su jos, kaip nekilnojamojo turto savininkės, teisių pažeidimu, pasireiškiančiu jos negalėjimu naudotis savo nuosavybe pagal paskirtį, teismas konstatuoja, kad ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti savininko teisę (nuosavybės teisę) nuo pažeidimų, kurie apsunkina naudojimąsi butu pagal paskirtį, mažina jo vertę, reikalaujant atkurti iki ieškovės subjektinės nuosavybės teisės į butą su rūsiu pažeidimo buvusią padėtį (išardyti užmūrytą rūsio durų angą ir į ją įstatyti duris, kad ieškovė galėtų laisvai patekti į jai nuosavybės teise priklausantį rūsį).

Kaip jau minėta, pareiškusi negatorinį ieškinį, ieškovė turi įrodyti du dalykus: kad ji yra turto savininkė ir kad jos teisės yra pažeistos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 2018 m. rugsėjo 26 d. patalpų apžiūros aktas, pasirašytas (duomenys neskelbtini) A. R. ir atsakovės A. P., o taip pat pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovė neturi galimybės patekti į jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį rūsį R-30 ir juo naudotis pagal paskirtį, kadangi įėjimas į jį užmūrytas, ieškovei priklausantis rūsys sujungtas su atsakovei Z. B. priklausančiu rūsiu. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė teisėtai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu rūsiu.

Atlikus formalų įrodymų vertinimą ir nustačius, kad atsakovė neturėjo ir neturi teisės naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu rūsiu R-30, ieškovės ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas – atsakovė įpareigotina savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei priklausančią 2,55 kv. m. rūsio patalpą R-30, esančią name adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinės sienos) atitiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis, išardyti užmūrytą rūsio durų angą ir į ją įstatyti duri, o atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur žyminio mokesčio bei 28,95 Eur kitų išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad valstybės turėtos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti byloje neviršija poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Todėl šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančią 2,55 kv. m. rūsio patalpą R-30, esančią name adresu (duomenys neskelbtini), į pirminę padėtį taip, kad šios patalpos visos statybinės konstrukcijos (durų anga, rūsio vidinės sienos) atitiktų valstybės įmonės „Registrų centras“ rūsio plane buvusius užfiksuotus matavimo duomenis, išardyti užmūrytą rūsio durų angą ir į ją įstatyti duris.

Atsakovei Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo lėšomis atlikti minėtus darbus, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovės.

Priteisti iš atsakovės Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 128,95 Eur (vieno šimto dvidešimt aštuonių eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams) per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.