- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1153-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05175-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- V. T.
- Ieškovas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei V. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamos vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų susijusių klausimų, tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, „Swedbank“, AB, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos mieste.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų susijusių klausimų. Be kitų reikalavimų, ieškovas ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. T. gyvenamąją vietą su tėčiu V. T. nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; iš atsakovės V. T. priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. T. po 130 Eur per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko atstovui pagal įstatymą tėčiui V. T.; nustatyti laikiną atsakovės V. T. ir nepilnamečio vaiko J. T. bendravimo tvarką nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad šalių nepilnamete dukra rūpinasi ieškovas, mergaitė liko kartu gyventi su ieškovu, o atsakovės darbo grafikas iš esmės neleidžia nepertraukiamai ir tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra. Teigia, jog atsakovė kol kas iš esmės neprisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo, yra didelė grėsmė, jog iškėlus bylą teisme apskritai nustos teikti išlaikymą. Nurodo, kad ieškovo finansinė padėtis nėra itin gera ir jam vienam išlaikyti mergaitę yra finansiškai sudėtinga.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko J. T. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu V. T. jo gyvenamojoje vietoje, iki kol šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovės V. T. nepilnamečiam vaikui J. T. po 130 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2020 m. liepos 21 d.), iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas, paskyrė ieškovą V. T. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Nustatė, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, laikiną atsakovės V. T. ir jos nepilnametės dukros J. T. bendravimo tvarką: 1) V. T. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. vieną darbo dieną per savaitę pasiimdama ją iš gyvenamosios vietos ar ikimokyklinės (mokyklinės) ugdymo įstaigos ir parveždama vaiką į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. vakaro arba kitos dienos rytą nuvesdama vaiką į ikimokyklinę (mokyklinę) ugdymo įstaigą; 2) V. T. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra J. kas antrą savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) pasiimdama ją šeštadienį 10 val. iš gyvenamosios vietos ar kitos V. T. nurodytos vietos ir parveždama į jos gyvenamąją vietą sekmadienį ne vėliau kaip 20 val. vakaro arba pirmadienio rytą nuvesdama vaiką į ikimokyklinę (mokyklinę) ugdymo įstaigą.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad ieškovas turi visas sąlygas užtikrinti vaikui sveiką, normalų ir saugų gyvenimą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas galėtų daryti žalingą poveikį vaikui, būtų nepajėgus juo pasirūpinti. Akcentavo, jog svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti sveikoje, saugioje ir ramioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.
4.2. Nurodė, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į ieškovo prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaiko poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius poreikius); kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiant po 130 Eur yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai.
4.3. Nurodė, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o tik laikinai sureguliuoja ginčo situaciją. Pažymėjo, kad pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad, netaikius šių priemonių, gali būti pažeisti vaiko teisės ir interesai. Nurodė, kad siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su mama, o atsakovei sudaryti galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, dalyvauti auklėjant vaiką, nesprendžiant ginčo iš esmės, ši ieškovo prašymo dalis tenkintina iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį.
6.1. Nurodė, kad dukra su atsakove auga nuo gimimo. Nėra jokių duomenų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan., t. y. dukros teisės ir teisėti interesai niekada nebuvo pažeisti. Teigia, jog visą laiką teikė dukrai tinkamas sąlygas augti ir vystytis, rūpinosi jos sveikata, gebėjimų lavinimu. Atsakovė išlaiko dukrą, visapusiškai rūpinasi jos poreikiais ir yra tas asmuo, kuris iš esmės už dukterį prisiima daugiau atsakomybės. Atsakovę ir dukrą sieja stiprus ir artimas ryšys. Be to, atsakovė yra mergaitės mama, todėl natūraliai geriau suvokia ir jaučia jos poreikius ir asmenines savybes. Tuo tarpu ieškovas yra sudėtingo charakterio, neprognozuojamo būdo ir psichologiškai smurtauti (žeminti, įžeidinėti ieškovę vaiko akivaizdoje) linkęs asmuo.
6.2. Atsakovė pažymi, jog, šalims pradėjus gyventi skyriumi, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, jog mergaitė liks kartu gyventi su ieškovu. Teigia, jog šalys susitarė, kad ieškovas prižiūrės mergaitę tuo laiku, kai atsakovė dirbs, o tam ieškovas neprieštaravo. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pasinaudodamas esama situacija pateikė teismui klaidingas bylos aplinkybes, kurios lėmė nepagrįstos skundžiamos teismo nutarties priėmimą.
6.3. Nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovės darbo grafikas yra nesuderinamas su nepilnamečių vaikų priežiūra ir tai sudaro pagrindą deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos su mama netinkamumą ir būtinumą taikyti CK 3.65 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, jog atsakovė išeidama į darbą niekada nėra palikusi šalių nepilnametės dukros be suaugusiųjų, dukrai artimų žmonių, su kuriais dukra jaučiais saugi, priežiūros. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovės darbo grafikas keltų grėsmę dukters sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms.
6.4. Teigia, jog ieškovo pateikti įrodymai (Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos priedas, Klaipėdos apygardos prokuratūros 2020 m. birželio 12 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21436-20 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2020 m. birželio 25 d. Pagalbos planas) nėra pakankami išvadai daryti, jog atsakovė netinkamai įgyvendina savo, kaip motinos, valdžią, kad nepilnametės šalių dukros gyvenimas su atsakove prieštarautų, darytų žalą vaiko interesams ir būtų pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas atsakovei buvo pradėtas ne dėl fizinio smurto prieš nepilnametę dukrą, o dėl tarp sutuoktinių kilusio konflikto. Pažymėjo, kad atsakovė niekada nėra vartojusi smurto prieš nepilnametę dukrą, todėl jokių objektyvių duomenų apie atsakovės galbūt vartotą smurtą prieš nepilnametę dukrą byloje nėra ir negali būti – apie tai neužsimenama ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Šeimos ir vaiko gerovės centro dokumentuose, to nemini ir šalių nepilnametė dukra, kuri, pažymėtina, nori gyventi su mama, nori su ja matytis ir bendrauti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį nepakeistą.
8.1. Nurodė, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp ieškovo ir atsakovės, kylančių dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, ir siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti abiejų tėvų ir vaiko emocinį ryšį, kartu apsaugant ir ieškovo teisėtus interesus, t. y. siekiama interesų pusiausvyros susiklosčiusioje situacijoje, maksimaliai užtikrinant vaiko interesus ir nepažeidžiant vieno iš šalių interesų (ieškovo) iki teismo sprendimo priėmimo. Darė išvadą, kad šiuo atveju svarbu užtikrinti ne tik nepilnamečio vaiko, bet ir ieškovo V. T. interesus, su kuriuo šiuo metu šalių dukra gyvena, kuria ieškovas nepertraukiamai rūpinasi, o prašydamas teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones siekė iš esmės oficialiai „įforminti" realiai susiklosčiusias aplinkybes tarp šalių.
8.2. Nurodė, kad atsakovė po 2020 m. birželio 4 d. įvykusio konflikto išsinuomojo 2-ų kambarių butą ir, pasiėmusi sūnų iš ankstesnių santykių, kartu su pilnamečiu broliu išsikraustė gyventi atskirai. Teigia, jog šalys susitarė, kad nepilnametė dukra lieka gyventi su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame dukrai yra įrengtas jos kambarys, pritaikytas vaiko poreikiams, kad atsakovė su dukra galės matytis jai laisvu nuo darbo metu be jokių ribojimų. Pažymi, kad ir šiuo metu nepilnametė šalių dukra gyvena su ieškovu, kuris kasdien ją veža į darželį, pasiima, rūpinasi visais kitais su vaiku susijusiais klausimais.
8.3. Ieškovas sutinka, kad atsakovę ir dukrą sieja ryšys, kad ji yra mergaitės mama. Pažymi, kad ieškovas nesiekia riboti jųdviejų bendravimo, tačiau nesutinka su atsakovės argumentu, jog tik todėl, kad ji yra mama, ji natūraliai geriau suvokia ir jaučia jos poreikius ir asmenines savybes. Teigia, kad atsižvelgiant į aplinkybes ir į faktiškai susiklosčiusią situaciją, kai iš esmės tiesiogiai dukra rūpinasi ieškovas, ieškovo nuomone, atsakovė negali „natūraliai" geriau suvokti ir jausti dukros – ieškovo ir dukros santykiai taip pat labai geri, taip pat tarp jų yra labai glaudus emocinis ryšys, jie puikiai sutaria ir vienas kitą supranta. Mano, kad toks atsakovės argumentas yra teisiškai visiškai nereikšmingas ir negali turėti pridėtinės vertės tik todėl, kad atsakovė yra mergaitės mama.
8.4. Nurodo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių buto tinkamumą dukrai, ir toliau slepia faktą, kad tame 2-ų kambarių bute gyvena trys suaugę asmenys ir jos sūnus iš ankstesnių santykių, t. y. viename kambaryje įsikūrę ji su savo naujuoju draugu, kitame kambaryje – jos brolis su sūnumi. Teigia, jog tuomet, kai šalių dukra lieka miegoti pas atsakovę, ji miega vienoje lovoje su 9 metų atsakovės sūnumi (skirtingos lytys) ir jos suaugusiu broliu (kuris miega kitoje lovoje, tik tame pačiame kambaryje). Todėl ieškovas nemano, kad tai yra geros sąlygos nepilnamečiams vaikams, o tuo labiau geresnės nei ieškovo suteikiamos (ieškovui priklauso 3-ų kambarių butas, kuriame mergaitė turi savo atskirą kambarį).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia, ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
12. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai. Šias aplinkybes patvirtina tiek ieškovas, tiek atsakovė, kurie nurodo, jog po 2020 m. birželio 4 d. kilusio konflikto atsakovė išsinuomojo 2 kambarių butą, į kurį persikėlė gyventi kartu su savo sūnumi iš ankstesnių santykių. Tai reiškia, jog šalių dukra J. T. liko gyventi kartu su savo tėvu (ieškovu) jo gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, ir prašydama jas panaikinti, atskiruoju skundu nereiškia jokio reikalavimo, kaip susidariusi situacija turėtų būti išspręsta, t. y. neprašo šalių dukters gyvenamosios vietos nustatyti kartu su atsakove ar pakeisti atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau akivaizdu, jog, šalims iš esmės gyvenant skyrium ir esant konfliktiškiems tarpusavio santykiams, laikinosios apsaugos priemonės geriausiai užtikrins prioritetiniais laikomus mažamečio vaiko interesus.
14. Pažymėtina, jog kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pagrįstą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. O šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose dėstomas pozicijas, konstatuoja, jog atsakovės nurodomi argumentai nėra pakankami naikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Tokias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė atskirajame skunde net nebandė įrodinėti, jog ieškovas nesugeba ar nesugebės tinkamai pasirūpinti šalių mažamete dukra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad aplinka, kurioje šiuo metu gyvena jos mažametė dukra, yra jai netinkama ar kaip kitaip kenkia jos psichologinei ir socialinei raidai. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalių mažametė dukra, atsakovei išsikrausčius į kitą gyvenamąją vietą (nuomojamą butą), liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, todėl jos gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
16. Nors atskiruoju skundu teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė netinkamai rūpintųsi dukros sveikata, jos auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų dukrai žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip veiktų ją psichologiškai neigiamai ir pan., tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju nėra sprendžiamas nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove klausimas, kadangi toks reikalavimas byloje nepareikštas. Pažymėtina, jog šiuo atveju sprendžiamas ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir pagrįstai nustatė mažametės šalių dukros gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors šeimos teisinių santykių bylose teismas yra aktyvus ir gali išeiti iš už atskirojo skundo ribų, tačiau šiuo atveju, preliminariai įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, jog išeiti už atskirojo skundo ribų nėra teisinio pagrindo.
17. Nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentais, jog, šalims pradėjus gyventi skyriumi, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, jog mergaitė liks gyventi kartu su ieškovu. Šiuos atskirojo skundo argumentus paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. birželio 5 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 5VSV-568 nurodyti duomenys: „2020 m. birželio 4 d. apie 13:00 kalbant telefonu V. T. paaiškino, kad išsinuomavo butą (duomenys neskelbtini), į kurį išsikraustė kartu su sūnumi. Dukra J. liko gyventi su tėčiu, nes jo darbas palankesnis nuvesti ir pasiimti dukrą iš darželio.“
18. Atskiruoju skundu atsakovė taip pat nesutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovės darbo grafikas yra nesuderinamas su nepilnamečių vaikų priežiūra ir tai sudaro pagrindą deklaruoti vaiko gyvenamosios vietos su mama netinkamumą. Teigia, jog atsakovė išeidama į darbą niekada nėra palikusi šalių nepilnametės dukros be suaugusiųjų, dukrai artimų žmonių, su kuriais dukra jaučiais saugi, priežiūros. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė dirba slankiuoju darbo grafiku, t. y. 2 dienas dirba, 2 laisvos, 3 dirba, 3 laisvos, tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, nurodančių jos darbo laiką, t. y. nuo kurios valandos iki kurios valandos ji dirba. Taigi, nesant duomenų apie atsakovės darbo laiką, nėra galimybės teigti, kad atsakovė galėtų tinkamai pasirūpinti savo mažametės dukros tinkama priežiūra, todėl atsakovės argumentai, kad jos darbo laikas netrukdytų prižiūrėti ir tinkamai rūpintis savo mažamete dukra, šioje bylos stadijoje laikytini nepagrįstais. Dar daugiau, minėtas išvadas patvirtina ir šios nutarties 17 punkte nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, bendraudama su vaiko teisių apsaugos specialistais, pati nurodė, kad dukra J. liko gyventi su tėčiu, nes jo darbas palankesnis nuvesti ir pasiimti dukrą iš darželio. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.