- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1512-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-780/2012 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. L., išlaikymo formos pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2001-09-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu iš R. L. priteisto nepilnametei dukrai V. L. išlaikymo formą, nustatant, kad jis privalo mokėti nepilnametės dukters išlaikymui kasmėnesines periodines išmokas, bei padidinti šiuo sprendimu priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai V. L. dydį iki 800 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 10 metų, todėl vaiko poreikiai išaugo ir tam reikalingos didesnės išlaikymo lėšos, o iš atsakovo ji gauna tik po 155 Lt per mėnesį. Tokios sumos nepakanka, nes vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 1300 – 1400 Lt. Jos įprastinis darbo užmokestis yra apie 850 - 890 Lt, todėl jo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo ir jis gali teikti didesnį išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Padidino iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistą dydį iki 400 Lt. Teismas nustatė, kad išlaikymo priteisimo metu šalių dukrai nebuvo nei dviejų metų ir jos poreikiai buvo žymiai mažesni, šiuo metu jai dvylika metų. Mergaitė tapo moksleive, aktyviai dalyvauja įvairiuose būreliuose po pamokų, jai reikalingos nuolatinės išlaidos mokymosi reikmėms, užklasiniam ugdymui, augančio vaiko poreikiai natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės vaiko poreikių padidėjimą per dešimt metų leidžia pripažinti iš esmės pasikeitusiu ir reikalaujančiu didesnio nei šiuo metu priteistas kasmėnesinio išlaikymo iš atskirai gyvenančio tėvo. Įvertinęs vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, bei tėvų turinę padėtį, teismas sprendė, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį tikslinga ir teisinga vadovautis teismų praktika, jog būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas minimalios mėnesio algos dydžio, t.y. 800 Lt išlaikymas. Teismas nurodė, kad atsakovo sveikata yra gera, jis visiškai darbingas, gyvena vienas, neturi jokių apribojimų pakeisti gyvenamąją ar darbo vietą, todėl neturėjimas didesnio darbo užmokesčio nei ieškovės nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti nepakankamą savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku vykdymą. Teismas nurodė, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), taigi jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi. Todėl, atsakovas lygia dalimi, t.y. 400 Lt, turi prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, nes jo ir ieškovės turtinė padėtis nėra iš esmės skirtinga.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovas R. L. prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, padidindamas išlaikymo nepilnametei dukrai V. L. dydį iki 400 litų, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad sudarytų pagrindą tokiu mastu keisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Atsakovo mėnesinės pajamos, kurias gauna kaip darbo užmokestį, siekia apie 745 litus per mėnesį. Atsakovo negalėjimą pagerinti savo turtinę padėtį šiandien lemia objektyvūs veiksniai - šalies ekonominė padėtis, aukštas nedarbo lygis, o tuo pačiu apsunkintos galimybės gauti didesnes pajamas. Atskaičius iš darbo užmokesčio priteistą 400 litų dydžio išlaikymą, atsakovui pragyvenimui teliktų 345 litai. Šiuo metu atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o jo darbo vieta yra gyvena (duomenys neskelbtini). Atstumas, kurį kiekvieną dieną nuvažiuoja vykdamas į darbą ir atgal sudaro apie 30 kilometrų. Taigi, per mėnesį susidaro apie 680 - 700 kilometrų, todėl vien tik kurui mėnesio išlaidos sudaro 250-260 litų. Tai reiškia, kad atėmus vykimo į darbą išlaidas pragyvenimui atsakovui telieka apie 100 litų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad išlaidas vaiko poreikiams sudaro įmokos už vaiko gyvybės draudimą, mokesčiai už teikiamas televizijos ir interneto paslaugas, mokesčiai už sunaudotą elektrą, rinkliava už atliekų tvarkymą. Tačiau, draudimo sutarties nepilnamečio naudai sudarymas nėra susijęs su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu ir nelemia sąlygų jam visapusiškai vystytis sudarymo, todėl teismas nepagrįstai draudimo sutarties vykdymo išlaidas priskyrė prie išlaidų skirtų vaiko poreikiams tenkinti. Be to, teismas mokesčius už teikiamas televizijos ir interneto paslaugas, mokesčius už sunaudotą elektrą, rinkliavą už atliekų tvarkymą priskirdamas prie išlaidų vaiko poreikiams, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė gyvena savo tėvui J. S. nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name kartu su kitais giminaičiais. Todėl teismas neturėjo pagrindo apie V. L. poreikius spręsti remdamasis duomenimis apie išlaidas, nulemtas ne nepilnametės dukros, o visų namo gyventojų asmeninių poreikių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių argumentų:
Atsakovas be savo pagrindinio darbo ir už jį gaunamų pajamų turi ir kitų, t.y. papildomų pajamų pirkdamas-parduodamas medieną ir pan. Apie tai, kad jo pajamos yra daugiau negu pakankamos jo pragyvenimui liudija ta aplinkybė, kad jis randa lėšų pakankamai nemažai kainuojančiam kasmetiniam poilsiui užsienio kurortuose (ne kartą buvo išvykęs į Egiptą, Turkiją, Vokietiją ir kitas užsienio valstybes).
Atsakovas, niekaip kitaip neprisidėdamas prie nepilnametės dukters išlaikymo bei visiškai nesirūpindamas jos auklėjimu ir vystymusi, mokymusi, sveikata ir kt., niekada jos nelankydamas ir su ja visiškai nebebendraudamas, niekada nepasveikinęs jos gimimo, Šv. Kalėdų ir kitų švenčių proga bei niekada nenupirkęs jai net mažiausios dovanėlės ir neparodęs jai net menkiausio dėmesio, gali ir privalo bent jau finansiškai adekvačiai prisidėti prie jos išlaikymo.
Atsiliepimas
Atsakovas neteisingai ir nepagrįstai teigia, kad teismas neva neteisingai sprendė dėl kai kurių išlaidų vaiko poreikiams (įmokos už vaiko gyvybės draudimą, mokesčių už teikiamas televizijos ir interneto paslaugas, mokesčių už sunaudotą elektrą, rinkliavos už atliekų tvarkymą), kurios, jo teigimu, nesusiję su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu. Priešingai, visos šios išlaidos yra būtinos nepilnametės dukters poreikiams tenkinti ir nemaža dalimi lemia sąlygų jai visapusiškai vystytis sudarymo, o iš visų namo gyventojams tenkančių išlaidų yra paskaičiuota bei nurodyta vien tik nepilnametei dukrai tenkančių išlaidų dalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje keliamas išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai klausimas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2001-09-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai - ¼ dalis nuo visų atsakovo pajamų, bet ne mažiau kaip 1 MGL (t. I., b.l. 5).Šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (t. I., b.l. 6). Ieškovė gyvena su nepilnamete dukra atsakovės tėvui priklausančiame name (b.l. 8-9). V. L. yra 6 klasės moksleivė ir lanko keturis būrelius (b.l. 11). Ieškovė dirba Kapčiamiesčio parapijos senelių globos namuose ir gauna vidutiniškai 917 Lt atlyginimą per mėnesį (b.l. 23, 43-46, 60-68). Atsakovas dirba R. P. įmonėje ir UAB „Pašukonis ir ko“ ir vidutiniškai uždirba 745 Lt per mėnesį, o vaiko išlaikymui išskaičiuojama po 155 Lt. Nekilnojamojo turto šalys neturi (b.l. 24, 63, 79).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi būti nustatomi šie teisiškai reikšmingi faktai: 1) konkretaus vaiko poreikiai; 2) abiejų tėvų turtinė padėtis. Tik nustačius šiuos reikšmingus duomenis, galima nustatyti proporcingumo principą atitinkantį išlaikymo dydį.
Dėl vaiko poreikių
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, bei tėvų turinę padėtį, sprendė, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį tikslinga ir teisinga vadovautis teismų praktika, jog būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas minimalios mėnesio algos dydžio, t.y. 800 Lt išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta teisiškai pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad nepilnamečio vaiko gyvybės draudimo sutartis ir pagal šią sutartį mokamos įmokos negali būti priskaičiuojamos į vaiko poreikiams tenkinti skirtą sumą, kadangi draudimo sutarties nepilnamečio naudai sudarymas nėra susijęs su nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimu ir nesudaro sąlygų jam visapusiškai vystytis, tačiau pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių dukters poreikių dydžio nustatymo nepriskaičiavo, įmokų už pagal minėtą draudimo sutartį. Ieškovės nurodomą 1300-1400 Lt dydžio per mėnesį reikalingą sumą, į kurią ieškovė buvo įskaičiavusi ir įmokas pagal draudimo sutartį ir įmokas už komunalinius patarnavimus, elektrą, televizijos ir interneto paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino per didele.
Dėl tėvų turtinės padėties
Apelianto teigimu, jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad sudarytų pagrindą tokiu mastu keisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, kadangi apelianto mėnesinės pajamos yra apie 745 Lt per mėnesį. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovės ir atsakovo dukra gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Dėl to nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukros turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (ieškojo, bet nerado geriau apmokamo darbo, taip pat dėl amžiaus, sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Formalus nurodymas, kad negalėjimą pagerinti turtinę padėtį lemia šalies ekonominė padėtis, aukštas nedarbo lygis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas įrodė, jog jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užtikrintų dukters turtines teises (CPK 178 str.). Esant tokioms aplinkybėmis nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga.
Taigi, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl išlaikymo dydžio nesudaro pagrindo pripažinti, kad nustatant vaikui šiuo metu reikalingo išlaikymo dydį nukrypta nuo proporcingumo principo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas yra proporcingas nepilnametės dukters būtiniems poreikiams ir atsakovo gaunamoms pajamoms bei jo turtinei padėčiai, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.