- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- 2-59-780/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00610-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- R. L.
- Advokatai
- Virginijus Ražukas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovei D. L., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui R. L.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pakeisti 2001-09-03 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-494-04/01 iš R. L. priteisto nepilnametei dukrai V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo formą, nustatant, kad jis privalo mokėti nepilnametės dukters išlaikymui kasmėnesines periodines išmokas, bei padidinti šiuo sprendimu priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai V. L. dydį iki 800 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.
Ieškovė paaiškino, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjo 10 metų, todėl vaiko poreikiai išaugo ir tam reikalingos didesnės išlaikymo lėšos, o iš atsakovo ji gauna tik po 155 Lt per mėnesį. Tokios sumos nepakanka, nes vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 1300 – 1400 Lt. Jos įprastinis darbo užmokestis yra apie 850 - 890 Lt, todėl jo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas iš savo darbo užmokesčio skiria tik 155 Lt, nors uždirba virš 1000 Lt. Atsakovo turtinė padėtis pagerėjo ir jis gali teikti didesnį išlaikymą, todėl prašo ieškinį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, jo atstovas paaiškino, kad vaiko poreikiai nors ir padidėjo, tačiau ne iš esmės ir ne tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį. Atsakovas uždirba apie 750 Lt per mėnesį, t.y. mažiau už ieškovę, kurios turtinė padėtis šiuo atžvilgiu pagerėjo. Atsakovas nesutinka su išlaidų vaiko poreikiams tenkinti paskaičiavimu, nes jos yra per didelės, mano, kad vaiko poreikiai turėtų atitikti tėvų pajamas ir galimybes, kurios abiejų tėvų nėra labai geros. Atsakovas sutiktų su išlaikymo padidinimu iki 200 Lt, bet ne iki ieškovės prašomų 800 Lt.
Nepilnametė V. L. mano, kad ieškinys turi būti patenkintas, nes jos poreikiams reikia daugiau lėšų nei gauna iš tėvo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001-09-03 sprendimo matyti, kad iš atsakovo R. L. priteistas išlaikymas nepilnametei jo ir atsakovės dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po ¼ dalį nuo visų rūšių pajamų, bet ne mažiau kaip po vieną MGL iki jos pilnametystės (b.l. 5). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.196 str. 1 d. numato tris galimas išlaikymo formas, tarp kurių yra ir išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet nereglamentuoja kaip turi būti apskaičiuojama periodinė išmoka. Šiuo metu iš atsakovo priteistas išlaikymas visiškai atitinka CK 3.196 str. 1 d. 1 p. numatytą išlaikymo formą, nes išlaikymas, nustatytas kas mėnesį mokama periodine suma, kuri nustatoma kaip atitinkama atsakovo pajamų dalis, kartu nustatant ir mažiausią įmanomą periodinės išmokos sumą, taip pat yra kas mėnesį mokama periodinė išmoka. Todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymą iki 800 Lt per mėnesį nėra išlaikymo formos pakeitimas, o yra tik išmokos dydžio pakeitimas, atsisakant periodinę išmoką skaičiuoti kaip atitinkamą dalį nuo visų pajamų. Atsižvelgiant į šiuos argumentus ieškovės reikalavimas pakeisti išlaikymo formą atmestinas, nes šiuo metu nustatyta ir ieškovės prašoma pakeisti išlaikymo forma yra tokia pati – periodinė kas mėnesį mokama išmoka.
Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006-08-03 sprendimo matyti, kad V. L. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove (b.l. 6). Iš seniūno pažymų matyti, kad atsakovė gyvena su nepilnamete dukra atsakovės tėvui priklausančiame name (b.l. 8-9). Iš mokyklos pažymos matyti, kad šalių dukra yra 6 klasės moksleivė ir lanko keturis būrelius (b.l. 11). Iš pažymų apie darbo užmokestį ir banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) parapijos senelių globos namuose ir gauna vidutiniškai 917 Lt atlyginimą per mėnesį (b.l. 23, 43-46, 60-68). Iš pažymų apie darbo užmokestį ir SODROS pažymų matyti, kad atsakovas dirba R. P. įmonėje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vidutiniškai uždirba po 745 Lt atlyginimą per mėnesį, o vaiko išlaikymui išskaičiuojama po 155 Lt (b.l. 26-29, 53-55, 71-78). Iš VĮ „Registrų centro“ pažymų matyti, kad šalys neturi nekilnojamojo turto (b.l. 24, 63, 79). Iš ieškovės pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad išlaidas vaiko poreikiams sudaro įmokos už vaiko gyvybės draudimą (b.l. 12-14, 84-86), mokesčiai už teikiamas televizijos ir interneto paslaugas (b.l. 15-22), mokesčiai už sunaudotą elektrą (b.l. 47-52), išlaidos, susijusios su vaiko telefoniniais pokalbiais (b.l. 87-91, 97), išlaidos maistui (b.l. 94), rinkliava už atliekų tvarkymą (b.l. 95), buitinės technikos, drabužių, avalynės, vaistų įsigijimo išlaidos vaikui (b.l. 96-98). Iš ieškovės pateiktų nepilnametės dukters diplomų, pagyrimų raštų matyti, kad ji aktyviai dalyvauja užklasinėje veikloje ir įvairiuose būreliuose (b.l. 81). Pažyma iš mokyklos patvirtina, kad lėšų mokymo priemonėms įsigyti mokykla neskiria (b.l. 92), o ieškovės pateikti kasos kvitai patvirtina, kad šias prekes perka ieškovė (b.l. 93).
Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį. Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis arba pasikeitę vaiko poreikiai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str.). Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Kasacinės nutarys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-216/2006; Nr. 3K-3-620/2005). Remiantis šiuo prioritetiniu principu teismų praktikoje laikoma, kad tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priimdamas sprendimą išlaikymo dydžio klausimu, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Kasacinės nutarys 3K-3-1017/2003; Nr. 3K-3-231/2004; Nr. 3K-3-5/2004; Nr. 3K-3-286/2004).
Iš ištirtų įrodymų darytina išvada, kad ieškovė turi pagrindą kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, kadangi pagrindas tam yra iš esmės pasikeitę vaiko poreikiai, kurie reikalauja didesnio nei priteistas išlaikymo. Išlaikymo priteisimo metu šalių dukrai nebuvo nei dviejų metų ir jos poreikiai buvo žymiai mažesni, o šiuo metu jai jau dvylika metų. Mergaitė tapo moksleive, aktyviai dalyvauja įvairiuose būreliuose po pamokų, jai reikalingos nuolatinės išlaidos mokymosi reikmėms, užklasiniam ugdymui, augančio vaiko poreikiai natūraliai ir neišvengiamai reikalauja didesnių išlaidų. Šios aplinkybės vaiko poreikių padidėjimą per dešimt metų leidžia pripažinti iš esmės pasikeitusiu ir reikalaujančiu didesnio nei šiuo metu priteistas kasmėnesinio išlaikymo iš atskirai gyvenančio tėvo.
Atsakovo argumentai, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė nei ieškovės, nes jis uždirba mažiau ir dėl to negali teikti didesnio išlaikymo, yra nepagrįsti, kadangi jų atlyginimo skirtumas nėra esminis (ieškovė uždirba apie 917 Lt, o atsakovas apie 745 Lt). Be to, atsakovas gyvena vienas, o ieškovė privalo išlaikyti kartu gyvenančią dukrą, todėl neesminis šalių atlyginimų skirtumas neturi lemiamos reikšmės sprendžiant vaiko interesus liečiantį klausimą. Taip pat svarbu, kad abiejų šalių turtinė padėtis po išlaikymo priteisimo pagerėjo, abi šalys gauna didesnes pajamas nei turėjo išlaikymo priteisimo metu, todėl abi turi prisidėti prie išaugusių vaiko poreikių tenkinimo, o situacija kai šiuo metu būtiną didesnį išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėtis proporcingumo principą. Be to, vertinant šalių turtinę padėtį turi būti vertinamas ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovo sveikata yra gera, jis visiškai darbingas, gyvena vienas, neturi jokių apribojimų pakeisti gyvenamąją ar darbo vietą, todėl neturėjimas didesnio darbo užmokesčio nei ieškovės nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti nepakankamą savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą yra pagrįstas.
Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-620/2005). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio išlaikymas. Tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL), kuris šiuo metu yra 130 Lt (Gyventojų pajamų garantijų įstatymo 1 straipsnis).
Šiuo metu priteistas ir atsakovo faktiškai teikiamas (155 Lt) išlaikymas nepilnametei jo dukrai vos viršija minėtą 1 MGL (130 Lt) dydžio minimalią galimą skirti išlaikymui sumą, todėl neabejotinai yra per mažas ir turi būti padidintas.
Ieškovė reikšdama savo reikalavimą remiasi 1300 - 1400 Lt dydžio vaiko išlaikymui reikalinga suma ir abiejų tėvų lygiomis pareigomis vienoda dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl akivaizdu, kad jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 800 Lt prieštarauja jos pačios argumentams, nes jos nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma nesiekia 1 600 Lt. Atsakovas ginčija ieškovės nurodytą 1300 - 1400 Lt sumą vaikui išlaikyti kaip per didelę ir nepagrįstą įrodymais, o atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš šalių turto neturi ir negauna tokių mėnesio pajamų, kurias ieškovė nori skirti dukros išlaikymui, teismas pripažįsta, kad ieškovės norimos skirti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvačios tėvų turtinei padėčiai, nes atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis net nesiekia sumos, iki kurios išlaikymą prašo padidinti ieškovė. Įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, vaiko amžių, jo poreikius, įprastus tokio amžiaus vaikams, bei tėvų turinę padėtį, teismas sprendžia, kad padidinant priteisto išlaikymo dydį tikslinga ir teisinga vadovautis minėta teismų praktika, jog būtiniems šalių vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikalingas minimalios mėnesio algos dydžio, t.y. 800 Lt išlaikymas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 str.), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi ir atsakovas lygia dalimi, t.y. 400 Lt, turi prisidėti prie jų nepilnametės dukros išlaikymo, nes jo ir ieškovės turtinė padėtis nėra iš esmės skirtinga. Toks iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis neprieštarauja vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties proporcingumo principui, nes gyvendamas vienas atsakovas gali skirti pusę savo darbo užmokesčio savo vaiko išlaikymui.
Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p.), todėl tenkinant ieškinį šis mokestis išieškotinas iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.) ir sudaro 88 Lt (400 Lt - 155 Lt x 12 mėn. x 3 %). Iš atsakovo išieškotinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.) – 21,90 Lt.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą dydį iki 400 Lt (keturių šimtų litų) ir priteisti iš atsakovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki dukters pilnametystės.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą išieškoti vaiko motinai D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo ieškinio padavimo dienos, - 2011 m. lapkričio 29 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimą vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. L. 109,90 Lt (vieną šimtą devynis litus 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220), esančią banke Nordea B. F. Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660, kvitą pateikiant teismui.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.