Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjos naudai 1816,58 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. 710-851-729786, buvo apdrausta transporto priemonė Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2020-04-27 iki 2021-04-27. Pareiškėja gavo duomenis, jog 2021-01-24 ant apdrausto automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuvirto medis, kuris apgadino transporto priemonę. Dėl įvykusio įvykio pateiktas pranešimas policijos pareigūnams, įvykis buvo registruotas ROIK Nr. 01221000050169. Kadangi automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės valdytojas L. Ž. pateikė draudikui prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės valdytojui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudaro 1916,58 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išskaitęs Draudimo sutartyje numatytą 100,00 Eur išskaitą, išmokėjo 1816,58 Eur draudimo išmoką ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsnių pagrindu, dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę. Reikalavimą grindžia CK 6.263, 6.271 ir 6.1015 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2, 3 dalimis, 7 dalies 7 punktu. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 18 straipsnio 1, 2 dalimis. 22 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1–45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Priežiūros taisyklės) 1, 3, 44 punktais, remiasi teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-612/2014). Teigia, jog pagal minėtus teisės aktus Vilniaus miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad Įvykio vietoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, o nurodytos faktinės aplinkybės pagrindžia, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio, kuris nukrito ant Automobilio ir jį apgadino, priežiūros organizavimą, tačiau atsakovė pažeidė CK 6.246 straipsnio 1 dalyje ir minėtuose teisės aktuose jai nustatytas pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, tinkamai prižiūrėti savivaldybės teritorijoje esančius želdinius ir želdynus. Nurodo, jog atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki skundo padavimo momento prievolė nėra įvykdyta. Nurodo teismų praktiką, susijusią su transporto priemonės sugadinimu padarytos žalos nustatymo tvarka ir nuostolių dydžio įrodinėjimu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K–3–730/2002), pagal kurią: 1) žala, padaryta transporto priemonių sugadinimu, nustatoma pirmiausia konstatuojant mechaninius sugadinimus, paskui juos įvertinant pinigais, kaip nuostolius; 2) vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant; 3) kai šalis ginčija nuostolių dydį, nuostolių dydis gali būti nustatytas naudojant specialias žinias; 4) atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio; nuostolių dydis įrodinėjamas šalių teikiamais įrodymais, o įrodymai renkami rungtyninio proceso metu. Nurodo teismų praktiką dėl palūkanų pagal CK 6.210 straipsnį priteisimo panašaus pobūdžio bylose (LVAT 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011-12-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012).