Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų N. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. B. ir S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. B., VĮ „Turto bankas“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, notarė V. S.-M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai N. B. ir S. B. kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad pareiškėjai terminą palikimui priimti po senelio I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti. Nurodė, kad pareiškėjų senelis I. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir nepaliko testamento. I. B. turėjo du sūnus A. B. ir V. B.. V. yra pareiškėjų tėvas, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jie paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui V. B.. Po senelio I. B. mirties nei pareiškėjai, nei suinteresuotas asmuo A. B., nei I. B. sutuoktinė V. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Terminas priimti I. B. palikimą praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi po jo mirties jo sutuoktinė V. B. informavo, kad ji yra buto šeimininkė ir pati tvarkys visus klausimus susijusius su paveldėjimu. Pareiškėjai manė, kad jokio palikimo senelis nepaliko, o jei paliko, tai šį turtą paveldėjo jo sutuoktinė. Tik pradėjus tvarkyti paveldėjimo klausimus po V. B. mirties pareiškėjams paaiškėjo, kad butas priklausė seneliui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjai turi vidurinį techninį išsilavinimą ir gerai nemoka lietuvių kalbos, todėl jiems buvo sudėtinga susiorientuoti teisiniuose reikaluose.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto pirmojo notaro biuro notarė V. S.-M. atsiliepimu į pareiškėjų prašymą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjams būtų atnaujintas dėl svarbių priežasčių praleistas terminas palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriuo prašė pareiškėjų prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriuo prašė pareiškėjų prašymą atmesti.

Paaiškino, kad jis laiko save pilnai priėmusiu tėvo palikimą. A. B. su tėvais gyveno iki pat mirties ginčo bute ir jais rūpinosi, taip pat mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo tvarką bute. A. B. nuomone, tėvo palikimą jis priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjai senelius aplankydavo tik kartą per metus. Negali patvirtinti, ar pareiškėjai iš tikrųjų kalbėjo su V. B. apie tai, kad ji yra buto šeimininkė ir visus paveldėjimo klausimus tvarkys pati.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjų N. B. ir S. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškimą atmeta, nes pareiškėjai neįgyvendino savo subjektinių teisių dėl savo aplaidumo ir nerūpestingumo. Aplinkybę, kad pareiškėjai nemoka lietuvių kalbos, teismas nelaikė svarbia, kadangi Lietuvos Respublika nepriklausomybę atkūrė 1990 kovo 11 d. Teisinio išsilavinimo neturėjimas netrukdo kreiptis į asmenį, turintį teisinį išsilavinimą, kuris suteiktų informaciją, žinias apie paveldėjimo įstatymus, tvarką. Aplinkybė, kad pareiškėjai laukė senelės V. B. mirties, teismo taip pat nebuvo įvertinta kaip svarbi priežastis palikimo priėmimo terminui atnaujinti. Teismas nenustatė, kad buvo objektyvios kliūtys pareiškėjams priimti palikimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjai N. B. ir S. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.Pareiškėjai dėl nežinojimo ir dėl pasitikėjimo V. B. bei išreikšdami pagarbą jai praleido 3 mėnesių terminą kreiptis pas notarą dėl palikimo priėmimo. Nei I. B., nei V. B. testamento nepaliko ir neišreiškė net žodinės valios, kam butas turi atitekti po jų mirties. Abiejų pozicija buvo tokia, kad įpėdiniai paveldėjimo klausimą spręstų pagal įstatymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B. po tėvo I. B. mirties priėmė I. B. palikimą. Pareiškėjai neprieštaravo, kad būtų nustatytas šis palikimo priėmimo faktas. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjai turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių laiku neatliko įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Terminas priimti palikimą praleistas nežymiai. Iš karto po sužinojimo apie termino praleidimą pareiškėjai nedelsiant kreipėsi į teismą su prašymu jį pratęsti.Sutinka su teismo argumentu, jog pareiškėjai galėjo kreiptis kvalifikuotos pagalbos pas asmenį turintį teisinį išsilavinimą, bet kartu pažymi, jog pareiškėjai pirma turėjo suprasti, jog jiems tokia pagalba yra būtina, kad kreiptųsi pagalbos pas specialistus. Atsisakymas atnaujinti terminą ir tokio sprendimo sukeltos teisinės pasekmės nėra proporcingos, adekvačios pareiškėjų teisės priimti palikimą savalaikiam neįgyvendinimui. Toks atsisakymas prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams.

Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjus dėl buto nuosavybės suklaidino V. B., teigdama, jog ji yra buto šeimininkė (savininkė), ir buto paveldėjimo klausimas turi būti sprendžiamas po jos mirties. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad A. B. šį teiginį patvirtino teismo posėdžio metu, kadangi posėdžio metu A. B. minėjo, kad pokalbis apie pavedėjimą buvo 1993 metais, kai tėvas I. B. seniūnijoje pasakė, kad po jo mirties paveldėtoja bus motina V. B.. Pareiškėjų paaiškinimas, jog jie net nesuprato, kad jiems yra reikalinga teisinė pagalba, nepagrįstas, kadangi pareiškėjai nurodo, kad po I. B. mirties kalbėjo buto paveldėjimo klausimais su V. B., vadinasi, iš esmės paveldėjimo po I. B. mirties klausimu domėjosi. Kilus neaiškumams dėl teisinių dalykų, rūpestingas asmuo privalo kreiptis į teisininką ir kilusius klausimus išsiaiškinti. Nėra teisingas pareiškėjų vertinimas, jog po senelio I. B. mirties namų apyvokos daiktus paveldėjo V. B., nes po I. B. mirties jo palikimą priėmė A. B.. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad terminas palikimui priimti praleistas nežymiai, nes pareiškėjai į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi po (duomenys neskelbtini). I. B. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjai į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2018 metų vasario mėnesį.Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog teisinio išsilavinimo neturėjimas netrukdo kilus neaiškumams kreiptis į teisininką konsultacijos. Teisinio išsilavinimo neturi didžioji dalis visuomenės narių, tačiau įstatymų privalu laikytis visiems. Pareiškėjams buvo kilęs klausimas dėl palikimo po senelio I. B. mirties, tačiau jie nusprendė dėl jo palikimo nesikreipti, kol senelė V. B. yra gyva. Taigi pareiškėjai suvokė, kad egzistuoja palikimo priėmimo procedūros, tačiau neišreiškė valios priimti palikimo.Argumentas dėl lietuvių kalbos nemokėjimo yra vertintinas kritiškai, nes abu pareiškėjai yra gimę ir užaugę Lietuvoje, čia yra įgiję išsilavinimą, turi darbus. Tai, kad jie, kaip teigia, gerai nemoka lietuvių kalbos, susižinojimui ir susikalbėjimui netrukdo. Tam visiškai pakanka vidutinių kalbos žinių, kurias pareiškėjai neabejotinai turi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje nenustatė. Atskirasis skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl termino palikimą priimti praleidimo priežasčių svarbumo.Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytas priežastis, dėl kurių jie praleido terminą palikimui priimti, įvertino kaip nesvarbias. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjų nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis įvertino kaip nesvarbias. Pareiškėjų teiginiai, kad termino praleidimą sąlygojo mirusiojo I. B. sutuoktinės V. B. teikiama informacija ir elgesys, jog ji yra buto šeimininkė ir paveldėjimo klausimai į butą turi būti sprendžiami po jos mirties, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindų būtų galima spręsti apie tokį V. B. ir pareiškėjų bendravimą, be to, suinteresuotas asmuo A. B. nurodė, kad pareiškėjai apsiribodavo vienu skambučiu ar apsilankymu per metus. Pareiškėjų teisinio išsilavinimo stoka taip pat nelaikytina svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, toks vertinimas atitinka suformuotą teismų praktiką šiuo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017 21 punktas). Pareiškėjai nepaaiškino, kokių teisinių žinių neturėjimas ir nesuvokimas jiems sutrukdė kreiptis į notarą bent dėl informacijos gavimo apie mirusiojo I. B. turto paveldėjimo procesą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai būtų bandę domėtis mirusiojo turto paveldėjimo procesu, tikrinę VĮ Registrų centro duomenis ir pan. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo A. B. savo procesiniuose dokumentuose, mirusiojo sutuoktinei V. B. nuo 2013 m. balandžio 19 d. nustatyta neterminuota specialioji nuolatinė slauga, pareiškėjai nebandė net padėti mirusiojo sutuoktinei susitvarkyti paveldėjimo klausimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas nėra svarbi ir trukdžiusi priežastis palikimui priimti, kadangi išvengti nesusikalbėjimo galima įvairiais būdais, pvz. samdyti vertėją, atitinkamoje įstaigoje bendrauti su žmogumi mokančiu pareiškėjų mokamą kalbą ir pan. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.