Kauno apylinkės teismo sprendimas

2023-09-13 · Civilinė byla Nr. 2YT-15191-347/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-13
Bylos Nr.
2YT-15191-347/2023
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01477-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
T. L., A. L.
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-15191-347/2023Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01477-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 13 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje, nedalyvaujant pareiškėjai R. B. ir suinteresuotiems asmenims T. L. ir A. L., išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, R. B., priėmė palikimą po savo motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. birželio 11 d., mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.

Atsiliepimas

Suinteresuotiems asmenims tinkamai, įstatymu nustatyta tvarka, pranešta apie pareiškėjos reikalavimus: A. L. pranešta per šeimos narį – motiną, T. L. – asmeniškai. Atsiliepimų, prieštaravimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos motina J. L. mirė 2019 m. birželio 11 d. Tai patvirtina pateiktas Medicininis mirties liudijimas Nr.19-17816502, išduotas 2019 m. birželio 12 d.(kopija pateikta- b.l.6).

Po J. L. mirties liko jos vardu registruotas turtas – 0,0600 ha dydžio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) sodininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) Kėdainių miesto seniūnijoje, Kėdainių rajono savivaldybėje. Sodas įsigytas 1997 m. vasario 11 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.P53/97-3941 (b.l.13-14, 16).

Pareiškėjos mama, būdama L., 1988 m. lapkričio 28 d. ištekėjo už V. B.. Jiems 1989 m. kovo 6 d. gimė pareiškėja – R. B.. (duomenys neskelbtini) V. B. ir J. B. santuoką nutraukė ir J. B. pasiliko ikisantuokinę pavardę – L.. Iš pirmosios santuokos su R. L. J. L. turėjo du sūnus – T. L., gimusį (duomenys neskelbtini)., ir A. L., gimusį (duomenys neskelbtini) (pateiktos liudijimų kopijos – b.l.8-12).

Taigi, J. L. sodą įsigijo gyvendama ne santuokoje.

Mirus mamai J. L. nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys – palikėjos sūnūs - dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, bet pareiškėja rūpinosi paliktu žemės sklypu, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius – palikimą faktiškai priėmė, pradėdama jį valdyti ir tvarkyti kaip savo (pateikti rašytiniai įrodymai – b.l.17-18).

Suinteresuoti asmenys – palikėjos J. L. sūnūs dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, žemės slypu nesirūpino, teismui atsiliepimų, prieštaravimų nepateikė.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – kadangi palikimas priimtas tik faktiškai pradėjus jį valdyti - pareiškėjos teisės į paveldimą turtą ( mirusiosios palikimą) šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėja nurodė, jog po motinos mirties ji rūpinosi jos paliktu turtu, valdė jį kaip savo, naudojosi ir likusiu kitu turtu, mokėjo mokesčius.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties, pradėjusi palikimą faktiškai valdyti ir tvarkyti kaip savo.

Pareiškėja kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kaip jau buvo minėta, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties – nuo 2019 m. birželio 11 d. – priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti jos turėtą turtą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia