- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- 2-529/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Vasarienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K., "Iglus" Statybų mechanika
- Trečiasis asmuo
- „Vaiglus"
- Kategorijos
- 110.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. R., R. M., S. Ž., E. G. ir R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-353-198 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Statybų mechanika“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Ignika“ ieškinį atsakovams restruktūrizuojamai akcinei bendrovei „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, žalos atlyginimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Vaiglus“, I. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiamas bankrutavusios įmonės sudarytų sandorių teisėtumo klausimas.
Atskiruoju skundu ginčijamas nutarties, kuria teismas pakeitė pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Statybų mechanika“ bankroto administratorius UAB „Ignika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams RAB „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, kuriuo prašė: pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 8 d. vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį; 2008 m. sausio 7 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr.8; 2008 m. sausio 8 d. sutartį; 2008 m. gegužės 21 d. valdybos posėdžio protokolą Nr.2; 2008 m. gegužės 26 d. vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį; taikyti restituciją, t.y. parduotas akcijas grąžinti V. B.; solidariai priteisti iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K. 1 480 000,00 Lt žalą BUAB „Statybų mechanika“ naudai. Ieškinyje nurodė, kad patikrinęs BUAB „Statybų mechanika“ sudarytus sandorius, bankroto administratorius suabejojo minėtų sandorių teisėtumu dėl jų galimo priešingumo įmonės veiklos tikslams, kreditorių interesams.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams RAB „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G. ir R. K..
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovo BUAB „Statybų mechanika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nurodė įrašyti viešame registre įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovams RAB „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G. ir R. K. 1 480 000 Lt sumai. Teismas nurodė, kad ieškovui, kaip bankrutavusiai įmonei, reikalavimo suma yra pakankamai didelė, todėl, yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Statybų mechanika“ pateikė teismui prašymą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo pakeisti į nekilnojamojo turto areštą ir kilnojamojo turto areštą atsakovams. Paaiškino, kad iškėlus civilinę bylą atsakovams ir teismui 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėja 2011m. rugsėjo 7 d. nutartimi Nr.6472-657/2011 atsisakė įregistruoti turto arešto aktą, motyvuodama tuo, jog turto arešto akte nepilnai nurodyta, kokiam turtui yra taikyta laikinoji apsaugos priemonė, t.y. nenurodyti turtą indentifikuojantys duomenys, turto buvimo vieta, trumpas turto aprašymas bei arešto mastas. Kadangi ieškovas tokia informacija nedisponuoja, nurodė, kad tikslinga pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pakeisti į atsakovams priklausančio viso turimo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą 1 480 000 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovo BUAB „Statybų mechanika“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino – laikinąją apsaugos priemonę (įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo atsakovams draudimo) pakeitė ir nurodė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų turtui reikalavimo ribose (1 480 000 Lt sumai), areštuojant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, likusiai sumai areštuoti kilnojamąjį turtą. Šio turto nepakankant, nurodė likusiai sumai areštuoti atsakovų banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos, uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su šiuo turtu, išskyrus būtinus turto apsaugai bei išlaikymui. Areštavus lėšas, esančias atsakovų vardu banke, nurodė leisti jas naudoti privalomiems įsipareigojimams vykdyti bei atsiskaitymui su ieškovu. Teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarties dėl laikinos apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo atsakovams draudimo realiai įvykdyti negalima, nes ieškovui nežinomas atsakovams nuosavybės teise priklausantis turtas, jį identifikuojantys duomenys, o atsakovai jiems priklausančio turto nenurodo, jo neidentifikuoja. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad yra pagrindas jau pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma pakankamai didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo bankroto administratoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių negalima įvykdyti dėl to, kad ieškovas neturi reikiamos informacijos, o atsakovas jos nepateikė. Ieškovas neįrodė, kad siekia gauti informaciją apie atsakovų turtą ir kad tokia informacija jam buvo neprieinama. Nėra informacijos, kad ieškovas kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą ir jam buvo atsisakyta suteikti informaciją. Be to, ieškovas galėjo pasinaudoti teise prašyti, kad teismas išreikalautų reikiamus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovai nebuvo įpareigoti pateikti informaciją apie turimą turtą, todėl neteisinga teigti, kad negalima surinkti žinių apie jų turtą.
2) Teismas, priimdamas 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu nustatė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra realiai įvykdomos.
3) Tiek taikant laikinąsias apsaugos priemones, tiek jas keičiant yra būtina identifikuoti areštuojamą turtą. Nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei ginčijamoje nutartyje dėl jų pakeitimo to nepadaryta, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta.
4) Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, preliminariai neįvertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir dėl jų nepasisakė.
5) Skundžiama nutartis pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, lygiateisiškumo bei ekonomiškumo principus. Panevėžio apygardos teismui 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, net nesant jokios grėsmės, jau buvo pakankamai apsaugoti kreditoriaus interesai, nes, atsakovams neturint teisės perleisti savo nuosavybės, yra sudarytos sąlygos realiai įvykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.
6) Ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Ieškinio atmetimo atveju atsakovams būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios realiai būtų neatlygintos, nes atsakovas neturi tam pakankamai turto. Ieškovas šia situacija piktnaudžiauja ir reiškia nepagrįstus reikalavimus.
7) Teismas nepagrįstai nenagrinėjo atsakovų prašymo dėl galimų nuostolių dėl nepagrįsto ieškinio pateikimo atlyginimo užtikrinimo, kuris apima ir galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą. Ieškovo bankrutavusios įmonės statusas nėra kliūtis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą atsakovas V. B. ir trečiasis asmuo I. B. nurodo, kad su pateiktu atskiruoju skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą pagal ieškovo – bankrutavusios įmonės jiems pareikštus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.
Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs prašyme išdėstytus argumentus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad palankus sprendimas ieškovui galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008;2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Atsakovas atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo gerą turtinę padėtį (CPK 12, 178 str.). Tai gali būti duomenys iš viešų registrų, kredito įstaigų duomenys apie turimas lėšas, duomenys apie gaunamas pajamas ir pan.
Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, turi teisę pareikšti reikalavimą keliems asmenims kaip bendraskoliams. Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Nurodyta materialiosios teisės norma suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgytų teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą pinigų sumą. Todėl ieškovas, vadovaudamasis dispozityvumo principu, turi teisę pasirinkti, kurių atsakovų atžvilgiu prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas yra saistomas ieškovų pareikšto prašymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-890/2010). Tokiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vertina atsakovų, kurių turtą prašo areštuoti ieškovas, bendrą turtinę padėtį Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2050/2011). Jeigu ieškovas pagal ieškinį dėl didelės sumos priteisimo atsakovais patraukė kelis asmenis ir įrodinėja jų solidariąją prievolę ieškovui bei prašo areštuoti atsakovų turtą ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, o atsakovai nepateikia duomenų apie gerą turtinę padėtį bei nepaneigia ieškinio didelės sumos prezumpcijos, yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovų turtą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas BUAB „Statybų mechanika“ pareiškė kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus: 1) prašė pripažinti negaliojančiais sandorius - 2008 m. sausio 7 d. vienintelio akcininko R. M. sprendimą Nr.8 dėl UAB „Vaiglus“ akcijų pirkimo už 1 480 000 Lt; 2008 m. sausio 8 d. UAB „Vaiglus“ pirkimo pardavimo sutartį, kuria UAB „Statybų mechanika“ nusipirko 100 procentų UAB „Vaiglus“ akcijų iš V. B.; UAB „Statybų mechanika“ 2008 m. gegužės 21 d. valdybos posėdžio protokolą Nr.2 dėl UAB „Vaiglus“ visų akcijų pardavimo buvusiam šios įmonės akcininkui V. B. už 1 520 000 Lt sumą; 2008 m. gegužės 26 d. vertybinių popierių pirkimo pardavimo sutartį, kurioje sutarta už UAB „Vaiglus“ akcijas atsiskaityti dalimis, visą sumą sumokant per daugiau nei 2387 metų (pagal ieškovo skaičiavimus) laikotarpį; 2) taikyti restituciją ir UAB „Vaiglus“ akcijas grąžinti V. B.; 3) ieškovui solidariai priteisti iš atsakovų RAB „Iglus“, V. B., A. R., R. M., S. Ž., E. G., R. K. 1 480 000 Lt žalos atlyginimo. Ieškovo nuomone, atsakovai bendrais neteisėtais veiksmais padarė įmonei žalą, kurią turi atlyginti kaip solidarūs bendraskoliai. Ieškovas nurodė, kad jo akcininko R. M. sprendimas įsigyti UAB „Vaiglus“ akcijas už keliskart didesnę kainą, nei ieškovo metinis pelnas, neatitiko protingumo principų bei įmonės kreditorių teisėtų interesų, itin pasunkino įmonės turtinę padėtį (įmonės 2007 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įsipareigojimai sudarė 4 408 801 Lt). Ieškovas įrodinėja ir UAB „Vaiglus“ akcijas pardavusio, o vėliau išsimokėtinai pirkusio V. B. nesąžiningumą, taip pat UAB „Statybų mechanika“ valdybos narių S. Ž., E. G. (jie 2008 m. vasario 27 d. įsigijo ir po 1 UAB „Statybų mechanika“ akciją iš 25) nesąžiningus veiksmus priimant sprendimą dėl įsigytų UAB „Vaiglus“ akcijų pardavimo išsimokėtinai per itin ilgą laikotarpį, ieškovo buvusio vadovo R. K. nesąžiningumą, sudarant ginčijamą UAB „Vaiglus“ akcijų pardavimo išsimokėtinai sandorį, taip pat po 2008 m. vasario 27 d. sudarytos UAB „Statybų mechanika“ akcijų pirkimo pardavimo sutarties didžiąją dalį (21 iš 25 akcijų) įmonės akcijų įsigijusio A. R., kuris buvo ir RAB „Iglus“, t. y. įmonės, kuriai ieškovas pagal 2008 m. sausio 8 d. UAB „Vaiglus“ akcijų pirkimo pardavimo sutartį pervedė 816 000 Lt iš sutartos akcijų kainos (1 480 000 Lt), akcininkas ir vadovas, nesąžiningumą. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė teismui ginčijamų sandorių sudarymą pagrindžiančius dokumentus, ieškovo kai kuriuos finansinės atskaitomybės duomenis, kasos išlaidų orderius, banko išrašus iš sąskaitų ir kitus duomenis (b. l. 9-11). Apeliantams kartu su atskiruoju skundu nepateikus šiuos duomenis paneigiančių konkrečių duomenų, daryti išvadą, kad ieškovas piktnaudžiauja savo teisiniu statusu, dėl kurio nemokamas žyminis mokestis už ieškinio nagrinėjimą, pagal ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei juos pagrindžiančių įrodymų preliminarų įvertinimą ieškinys negalėtų būti patenkintas, nėra pagrindo.
Reikalavimas dėl 1 480 000 Lt priteisimo iš šešių fizinių asmenų ir vieno juridinio asmens, kuriam vykdomos restruktūrizavimo procedūros, laikomas reikalavimu dėl didelės sumos priteisimo. Didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kaip minėta, atsakovai turi teisę paneigti reikalavimo didelės sumos prezumpciją, pateikdami duomenis apie savo gerą turtinę padėtį. Tačiau atsakovai atskirąjį skundą iš esmės grindė tik abstrakčiais teiginiais apie tai, jog teismas netinkamai prima facie vertino ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat tuo, kad nukrypta nuo šalių lygiateisiškumo principo, neatsižvelgta į tai, jog ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovų turimą turtą, be to, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri piktnaudžiauja procesu. Kolegija pažymi, kad ieškovui pareiškus ieškinį dėl didelės sumos priteisimo atsakovai turi paneigti ieškinio didelės sumos prezumpciją, o ne ieškovas teikti duomenis apie atsakovų bendrą turtinę padėtį. Todėl apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą yra nepagrįstas. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu galėjo pateikti duomenis apie gerą turtinę padėtį, tačiau to nepadarė, t. y. nepateikė teismui duomenų apie turimą turtą, jo sudėtį, rinkos vertę, kreditorines ir debitorines skolas, t. y. neįrodė, kad nėra teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės pagal pareikštą ieškinį dėl didelės sumos priteisimo (CPK 12, 178 str.).
Kaip nepagrįstas atmestinas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad teismas, taikydamas (keisdamas) laikinąsias apsaugos priemones, privalo identifikuoti areštuojamą turtą. CPK 147 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę taikyti areštą neapibrėžtam atsakovų turtui, jeigu nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovas. Teismas neturi procesinės pareigos už proceso šalis, reiškiančias prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (keitimo) bei atsikirtimus į juos, aiškintis atsakovų turtinės padėties ir jų turimo turto sudėties. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nebuvo nurodyti atsakovų turtą identifikuojantys duomenys, pagrįstai taikė areštą neapibrėžtam atsakovų turtui, neviršijant ieškinio sumos (b. l. 20-21). Tokia nutartimi nėra pažeidžiamos atsakovų, kurių nesąžiningumą įrodinėja ieškovas, teisės, o pagrįstai viešąjį interesą turinčioje byloje užtikrinami ieškovo kreditorių teisėti interesai pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus dėl didelės sumos iš atsakovų, kaip solidariųjų bendraskolių, priteisimo.
Atsakovo atskirojo skundo argumentas, susijęs su prašymo dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo neišsprendimu nėra šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kurioje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ne dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nagrinėjimo objektas, todėl kolegija šiuo klausimu nepasisako. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Atsakovams atskirajame skunde nepateikus duomenų apie gerą turtinę padėtį, t. y. nepaneigus prezumpcijos, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Ši nutartis neužkerta galimybės atsakovams, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 152 straipsnio 5 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutarties kopijas išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.