Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2003-471/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-31
Bylos Nr.
1-2003-471/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46915-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Rudaitis
Nukentėjusysis
D. S.
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2003-471/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46915-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.2; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 31d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėjas Vidmantas Rudaitis,sekretoriaujant Ingai Parnarauskienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,mažamečio nukentėjusiojo D. S. atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,kaltinamajam M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ta pati, dirb. Kelmės rajono (duomenys neskelbtini) darbininku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d. ir 281 str. 7 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S. 2017 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( pagal 2017-11-23 specialisto išvadą Nr. T-A 11965/2017(01) kraujyje nustatytas 1,95 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Taip pat kaltinamasis M. S. 2018 m. rugsėjo 27 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė artimajam giminaičiui ir šeimos nariui - mažamečiui sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), į kairįjį skruostą, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas kairiame skruoste ir kairėje ausyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam nieko naujo paaiškinti nenori. Dėl sūnaus sumušimo nurodė, kad įvykio dienos vakare, apie 21 val., savo namuose sūnus D. kambaryje nenorėjo ruošti pamokas – mėtė knygas, šokinėjo nuo kėdės, jo neklausė ir drausminamas nereagavo. Kai sūnus tyčia numetė ant grindų parkerį, nesusivaldęs netyčia jam sudavė delno plaštaka vieną nestiprų smūgį į kairįjį skruostą. Patikslina, kad smūgį sudavė tyčia, supykęs dėl sūnaus netinkamo elgesio ir norėdamas, kad jis ruoštų pamokas. Po smūgio sūnus truputį paverkė, jam veide jokių sužalojimų nesimatė. Įvykį matė tik virtuvėje buvusi žmona. Sekančią dieną sūnus nuėjo į mokyklą, ten mokytojai pamatė sužalojimą ir pranešė policijai, atvykę policininkai jį sulaikė.

Prieš konfliktą anksčiau buvo išgėręs 2 skardines alaus, tačiau apsvaigęs nesijautė ir nemano, kad tai galėjo turėti įtakos jo veiksmams. Šiuo metu su sūnumi gyvena kartu, yra susitaikę. Namų ruoša ir rūpinimasis vaikais daugiausiai tenka jam, nes žmona dėl sunkios ligos 4 metus yra neįgali. Sūnus yra labai judrus, nepaklusnus ir dėl jo elgesio kyla problemų. 18 metų dirba toje pačioje įmonėje darbininku, gauna 420 EUR/mėn. atlyginimą ( į rankas ), todėl galėtų dalimis sumokėti baudą. Nuo teisės vairuoti atėmimo vieneri metai jau yra praėję, todėl netrukus laikys egzaminą jas atgauti. Dėl savo veiksmų gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti, prašo skirti švelnesnę bausmę ( labiau pageidautų baudos ).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. S. kaltę dėl smurto prieš sūnų pripažino pilnai ir įvykio aplinkybes nurodė analogiškai. Taip pat jis nurodė, kad yra susituokęs su S. S., gyvena kartu jų bendruose namuose, augina du mažamečius vaikus – D., gim. (duomenys neskelbtini), ir I., gim. (duomenys neskelbtini). 09-27 d. apie 21 val. tarp jo ir sūnaus D. kilo žodinis konfliktas, nes šis nenorėjo ruošti pamokų, atsikalbinėjo. Jis jautėsi lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, nes po darbo, apie 18 val., išgėrė dvi skardines 6 procentų stiprumo alaus. Atsikalbinėdamas sūnus metė rašymo priemonę ant žemės, todėl neišlaikęs jam vieną kartą tyčia dešinės rankos delnu sudavė per kairįjį skuostą nestipriai, tačiau sūnus pradėjo verkti. Žmona ir mažametė dukra buvo virtuvėje. Žmona matė jų konfliktą ir kaip jis sudavė sūnui. Ar dukrytė matė, nežino, tačiau ji verkti nepradėjo ir neišsigando. Žmona jį sudrausmino ir jis nuėjo į kambarį. Taip pasielgė pirmą kartą, prieš šeimos narius nesmurtauja. Sūnui delnu sudavė per veidą, nes D. jį išvedė iš kantrybės atsikalbinėdamas ir nesimokydamas ( 100-101 l. ) Sūnaus atsiprašė, sūnus jam atleido ( 110 l. ).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ( Lietuvos BPK 273 str. 1 d. ) kaltinamojo M. S. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametis nukentėjusysis D. S. nurodė, kad apie tėtį nenori pasakoti ( 51-52 l. ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu mažamečio nukentėjusiojo D. S. atstovė pagal įstatymą motina S. S. parodė, kad 09-27 d. apie 21.00 val. namuose (duomenys neskelbtini), vyras M. S., būdamas lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, namo pirmo aukšto kambaryje liepė sūnui D. mokytis. Šis atsisakinėjo, neklausė, teigė, kad nesimokys, nenori. Tada vyras supykęs dešinės rankos delnu vieną kartą trenkė i D. į kairį skruostą, po ko sūnus pradėjo verkti, jam skaudėjo, ji dėjo kompresą. Po konflikto M. išėjo iš namų, o D. paruošęs pamokas nuėjo miegoti. Vyras pirmą kartą prieš sūnų smurtavo, seniau nėra pakėlęs rankos. 09-28 d. vaikų teisių darbuotojai nuvežė D. S. į ligoninę, iš ten po medikų apžiūros dėl kairiojo skruosto sumušimo išleido gydytis ambulatoriškai. D. yra nepaklusnus, viską daro atvirkščiai, nei jie moko. Jie nepriklauso socialinės rizikos šeimai, su vaiku nesilankė vaikų teisių tarnyboje. Konflikto metu namuose daugiau nieko nebuvo ( 65-66 l. ). M. sūnaus atsiprašė, labai dėl savo poelgio pergyvena, jie bendrauja po įvykio gražiai ( 70 l. ).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. V. - "Kražantės" progimnazijos pradinių klasių mokytoja - parodė, kad jos trečioje klasėje yra auklėtinis D. S.. Jį apibūdintų kaip labai gerą vaiką, paslaugų, užjaučiantį, mokslai jam sekasi normaliai, jis labai stengiasi. 09-28 d. po trijų pamokų ji visus klasės vaikus lydėjo į mokyklos valgyklą pavalgyti. Valgykloje eilėje prie maisto pastebėjo D. kairėje veido pusėje ir ant ausies kraujosruvas. „Mėlynės" buvo aiškiai pastebimos. Pasiteiravus D. atsakė „tėtis sumušė". Vėliau po renginio aktų salėje su D. nuėjo pas mokyklos direktorę Laimą Simėnienę, kur berniukas papasakojo, kas įvyko. Kis sakė, kad ketvirtadienį grįžęs po darbo tėtis M. S. prieš jį smurtavo, nes nebuvo paruošęs namų darbų, nors namų darbų tokio amžiaus vaikams neužduodama. Tada direktorė paskambino į BPC, buvo atvykę pareigūnai ir vaiko teisių atstovai, kurie berniuką nuvežė į Kelmės ligoninę. Visuose susirinkimuose, klasės ar mokyklos renginiuose dalyvauja berniuko tėtis M. S., kadangi mama turi negalią. Tėtis visada domisi, kaip D. sekasi mokslai, D. visada dalyvauja mokamuose mokyklos, klasės renginiuose, yra prižiūrėtas, apie šeimoje naudotą smurtą sužinojo ir pamatė pirmą kartą ( 76-77 l. ).

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ( 6, 8 l. ) gavus mokyklos pedagogų, pastebėjusių ant D. S. veido sužalojimus, telefoninį pranešimą ( 15 l. ).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) esančiame name reikšmingų aplinkybių neužfiksuota ( 9-13 l. ).

Specialisto išvadoje Nr. 1391/2018(04) nurodyta, kad D. S. padarytos kraujosruvos kairiame skruoste ir kairėje ausyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu buku kietu daiktu, atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, nėra būdingi griuviminei traumai; D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( 33 l. ).

Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. S. tyčia vieną kartą sudavė delnu į veidą mažamečiui ( gim. (duomenys neskelbtini)) sūnui, t. y. artimajam giminaičiui ir šeimos nariui, D. S., sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ( jis verkė, mama dėjo kompresą ) bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl ši jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 3 d.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes nėra duomenų, ar jis nusikalto tikrai apsvaigęs nuo alkoholio ( kaip jis ir sutuoktinė nurodė pirmose apklausose ) ir ar tai turėjo įtakos veikos padarymui ( nustatyta, kad smūgis suduotas supykus dėl sūnaus atsisakymo mokytis - Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Pagal Lietuvos BK 40 str. 8 d. taisykles ir suformuotą teismų praktiką, atnaujinus Lietuvos BK 40 str. pagrindu nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad kaltininkas padaro naują nusikalstamą veiką, iš naujo veikos faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo klausimai nesprendžiami. Todėl šią bylą nagrinėjantis teismas remiasi 2017 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-214-322/2017 išvadomis ir šiais klausimais nepasisako.

Kaltinamasis M. S. teisiamas pirmą kartą ( 114-115 l. ), naują nesunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už visiškai kitokį nusikaltimą pagal laidavimą ( 116-119 l. ), yra baustas administracine tvarka už negrubius KET pažeidimus ( 120-121 l. ), pilnai pripažino kaltę dėl abiejų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Taip pat atsižvelgiama į nusikaltimų aplinkybes ir pasekmes. Dėl vairavimo neblaiviam jos nurodytos 2017-12-19 nuosprendyje, todėl pakartotinai neaptariamos. Taip pat jis buitinio konflikto su mažamečiu ( neturinčiu 10 m. amžiaus) sūnumi metu dėl šio netinkamo elgesio sudavė vieną smūgį į veidą delnu ( kas savaime rodo pykčio išraišką, o ne norą sužaloti ), tačiau padarydamas sužalojimą, su nukentėjusiuoju susitaikė, toliau gyvena kartu. Jokios kitos jį neigiamai charakterizuojančios medžiagos nėra. Priešingai, jis daug metų dirba vienoje darbovietėje ( 123 l. ), itin teigiamai charakterizuojamas jos administracijos ( 153 l. ), kt. ( 126, 129 l. ). S. S. ir R. V. patvirtino, kad tai buvo pirmas smurto artimoje aplinkoje atvejis ( atkreiptinas dėmesys – iššauktas netinkamo nukentėjusiojo elgesio, nors tai niekaip nepateisina smurto pavartojimo ), kaltinamasis tinkamai rūpinasi dviem mažamečiais vaikais ( o pagrindinė šio rūpinimosi našta dėl sutuoktinės ligos tenka būtent jam – 129 l. ) ir iki šiol jokių duomenų apie jo netinkamą elgesį su vaikais nebuvo. Todėl yra pagrindo vertinti, kad toks vienkartinis ir spontaniškas elgesys kaltinamajam nebūdingas. Dėl šių aplinkybių teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad skirti kaltinamajam įstatyme numatytas bausmes – baudą ( dėl šeimos turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų išlaikymo ) arba areštą ( dėl reikalingumo nuolat rūpintis vaikais ir neįgalia sutuoktine ) – netikslinga. Kartu teismas konstatuoja, kad pirma kartą teisiamam, pilnai pripažinusiam kaltę ir nuoširdžiai besigailinčiam, iš esmės vien teigiamai charakterizuojamam asmeniui skirti įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmę, nors ir atidedant jos vykdymą, taip pat netikslinga. Todėl taikant Lietuvos BK 54 str. 3 d. jam už abi veikas skiriama pusės maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė ( kuri formaliai net griežtesnė už baudą - Lietuvos BK 48, 54 ir 55 str. ), o Lietuvos BK 63 str. 4 d. tvarka subendrinta bausmė kaltinamajam pripažinus kaltę ir byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą sumažinama 1 / 3 ( Lietuvos BK 64-1 str. ). Skirti kitus, nei numatyti Lietuvos BK 48 str. 3 d., draudimus ir įpareigojimus netikslinga.

Nors kaltinamasis M. S. pavartojo smurtą artimoje aplinkoje prieš mažametį šeimos narį, aukščiau aptarta, jog tai buvo spontaniškas, vienkartinis ir jam nebūdingas elgesys, todėl įpareigoti jį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nėra būtinumo ( Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. ).

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. į bausmės laiką įskaitomas M. S. sulaikymo nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. 13.50 val. ( 87-88 l. ) iki rugsėjo 29 d. 09.32 val. ( 92 l. ) laikotarpis.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 111-112 l. ) M. S. paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

2017-12-19 nuosprendžiu M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir automobilio konfiskavimas yra 2018-01-10 perduoti vykdymui ( nurodomos bylos 143 l. ), todėl pakartotinai šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos BPK 303-307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu ir, pritaikius Lietuvos BK 54 str. 3 d., nuteisti : pagal Lietuvos BK 140 str. 3 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams ( 1 m. ), pagal Lietuvos BK 281 str. 7 d. - laisvės apribojimu vieneriems metams ( 1 m. ). Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams ( 1 m. 6 mėn. ). Pritaikius Lietuvos BK 64-1 str. bausmę sumažinti 1/3 iki vienerių metų ( 1 m. ) laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos BK 66 str. ir BPK 140 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki rugsėjo 29 d., t. y. vieną parą, prilyginant jį dviem dienoms ( 2 d. ) laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. S. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėjas Vidmantas Rudaitis