Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-04 · Administracinė byla Nr. I-4407-561/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-04
Bylos Nr.
I-4407-561/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04976-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Irena Paulauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai
Trečiasis asmuo
UAB „B. Braun Medical“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4407-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04976-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.38., 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, dalyvaujant pareiškėjai D. G., atsakovės atstovei Danguolei Grigolovičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „B. Braun Medical“),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. G. pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti 2015-09-15 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pažymą „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu darbo teisiniuose santykiuose“ Nr. (15)SN – 176)SP –145 (toliau – Pažyma) ir įpareigoti Lygių galimybių kontrolierių atlikti patikrinimą iš naujo bei išnagrinėti patikslintą skundą iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 str. 1 d. 4 punktu.

Paaiškino, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba) neobjektyviai išnagrinėjusi jos skundą, atsisakė jį nagrinėti, kadangi, Tarnybos nuomone, ginčas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Anot pareiškėjos, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjos skundą, rėmėsi tikrovės neatitinkančiais UAB „B. Braun Medical“ (toliau – Įmonė) direktoriaus rašte pateiktais duomenimis. Minėtame rašte nurodyti duomenys buvo nebeaktualūs, kadangi jame nurodyti dokumentai rašto teikimo metu nebegaliojo. Taip pat nebuvo paisoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos, jog per metus nepadarius naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad nuobauda nebuvo paskirta. Pažymėjo, kad Įmonėje vyko ne vidinis kokybės auditas, o farmakologinio budrumo auditas. Pareiškėjos pareiginiuose nuostatuose nebuvo nustatyta jos funkcijų, susijusių su farmakologiniu auditu. Atlikto audito pažymoje nustatyti ne pareiškėjos darbo trūkumai, o rekomendacinio pobūdžio pasiūlymai Įmonei. Pareiškėja nurodė, kad Įmonės direktorius rašte Tarnybai nenurodė aplinkybių, susijusių su geros platinimo praktikos patikrinimu, kurio metu pareiškėjos darbo rezultatai įvertinti teigiamai. 2015-02-13 Įmonės direktorius, gavęs L. V. tarnybinį pranešimą, jį išnagrinėjo nevertindamas pareiškėjos pateiktų argumentų bei įrodymų. Nevertino susidariusios situacijos pagrindų bei galimų L. V. padarytų teisės aktų pažeidimų. Tai patvirtina, kad Įmonės direktorius priėmė sprendimą nutraukti darbo santykius su pareiškėja be Įmonės valdybos įpareigojimo.

Pareiškėja dėl paskirtos nuobaudos – papeikimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri ją panaikino. Įmonės direktorius nedalyvavo nė viename Darbo ginčų komisijos posėdyje ir nebandė ieškoti kompromisų. Įmonės direktorius pareiškėjai nuolat siūlydavo nutraukti darbo sutartį bei pasirašyti susitarimus dėl darbo sutarties pakeitimo, nustatydamas diskriminacines sąlygas, mažinant darbo krūvį bei užmokestį. Pareiškėja sutiko nutraukti darbo sutartį nuo 2015-05-08, tačiau taip pat sutiko vykdyti darbines funkcijas iki 2015-10-01 (kuomet jaunesnė kandidatė į farmacinės veiklos vadovės pareigas atitiks reikalavimą turėti dviejų metų darbo didmeninio platinimo įmonėje).

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos įmonių inspekcija 2011 metais nustatė, kad įmonė nesilaikė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 33 straipsnio reikalavimo įdarbinti pakankamai tinkamos kvalifikacijos darbuotojų farmacinei veiklai vykdyti. Patirdama Įmonės direktoriaus spaudimą, pareiškėja prisiėmė atsakomybę, kas lėmė 3 000 Lt piniginės baudos paskyrimą, kuri buvo kompensuota iš neapskaitytų lėšų.

Pažymėjo, kad Įmonės farmacinės veiklos specialistė buvo priimta į darbą, nes Įmonė privalėjo laikytis reikalavimo įdarbinti pakankamai tinkamos kvalifikacijos darbuotojų licencijoje nurodytai farmacinei veiklai vykdyti. Minėta specialistė Įmonėje dirba formaliai, nedalyvauja kontroliuojančių institucijų atliekamuose tikrinimuose, tačiau gauna didesnį darbo užmokestį nei pareiškėja. Tarnybos pažymoje išdėstyti Įmonės direktoriaus bei Įmonės interesus atstovaujančio advokato padėjėjo argumentai, kurių didžioji dalis neatitinka tikrovės, tačiau nematyti, ar buvo analizuojamas pateiktų duomenų teisingumas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus reikalavimus bei argumentus, pabrėždama, kad Tarnyba tinkamai neišsprendė klausimo dėl pareiškėjos diskriminacijos amžiaus pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 23 str. 1 dalį, tirdamas skundą, lygių galimybių kontrolierius išsiaiškina skunde minimų sprendimų ar skundžiamų veiksmų buvimo ar nebuvimo faktą, šių veiksmų atlikimo motyvus, pažeidimo mastą, prieštaravimą teisės aktams, tai patvirtinančius faktus bei įrodymus.

Pažymoje konstatuota, kad Įmonėje, nagrinėjamu laikotarpiu, buvo susidariusi konfliktinė situacija. Darbdavys neneigė aplinkybės, kad dėl netinkamo darbo klimato ir netenkinančių pareiškėjos darbo rezultatų pageidautų įdarbinti kitą asmenį. Tačiau tokio asmens pasirinkimas priklausys tik nuo to, ar jis atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Skundo tyrimo metu nenustatyta, kad darbdavio siekis atleisti iš darbo pareiškėją būtų sąlygotas jos amžiaus, pažeidžiant Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą. Paprašius pareiškėjos papildomų duomenų, įrodančių būtent diskriminaciją amžiaus pagrindu, kaip tai nurodoma Lygių galimybių įstatyme, pareiškėja pateikė darbinio ginčo medžiagą, iš kurios nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos diskriminavimo.

Pripažinti, kad darbdavys siekė atleisti pareiškėją iš darbo todėl, kad buvo norima į jos vietą priimti jaunesnę darbuotoją, lygių galimybių kontrolierei trūko objektyvių duomenų. Susidarius konfliktinei situacijai tarp Įmonės darbuotojų ir pareiškėjos, Įmonės valdyba įpareigojo Įmonės vadovą pradėti derybas su pareiškėja dėl darbo santykių nutraukimo kartu surandant asmenį, kuris atitiktų teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, nustatytus farmacinės veiklos vadovui, atsakingam už vaistinių preparatų platinimą. Anot Įmonės interesus atstovaujančio advokato padėjėjo, Įmonės vadovas tokį nurodymą gavo žodžiu, kadangi buvo nuspręsta atsisakyti sandėlio, o pareiškėjos pareigybė buvo sandėlio vedėja-farmacinės veiklos vadovė. Dėl šių priežasčių pareiškėjai buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo santykius, išmokant penkių darbuotojos vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Pareiškėja su tokiu pasiūlymu nesutiko.

Dėl nevienodo uždarbio, pareiškėjos manymu, už tą patį darbą, Įmonės vadovas paaiškino, jog E. Z. buvo priimta į darbą po to, kai 2011 m. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos įmonių inspekcija nustatė pareiškėjos darbo trūkumus, dėl ko Įmonė galėjo prarasti vaistinių preparatų didmeninio platinimo licenciją. Darbo rinkoje yra mažai asmenų, atitinkančių teisės aktuose nustatytus reikalavimus, todėl, suradus tokį asmenį, buvo stengiamasi jį privilioti, pasiūlant geras darbo sąlygas. Su darbuotojomis buvo sutarti atitinkami darbo užmokesčiai, atsižvelgiant į esamą pasiūlą darbo rinkoje.

Pareiškėjai informavus Tarnybą, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal D. G. ieškinį atsakovui UAB „B. Braun Medical“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, neturtinės žalos priteisimo, buvo nuspręsta, vadovaujantis Lygių galimybių įstatymo 14 straipsniu, 15 str. 2 dalimi bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 d. 4 punktu, atsisakyti nagrinėti skundą, kai skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „B. Braun Medical“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu.

Atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad išduodant Pažymą ir joje formuluojant priimtus sprendimus nebuvo pažeistos jokios pagrindinės procedūros ar taisyklės. Tarnyba Pažymą išdavė ir sprendimus priėmė objektyviai įvertinusi visas aplinkybes ir tinkamai juos pagrindusi.

Šalies argumentai

Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl skundo nagrinėjimo vienašališkai ir neobjektyviai, nenurodė jokių kitų pagrindų, kodėl Pažyma turėtų būti laikoma nepagrįsta ar neteisėta, nenurodė, kokią įtaką tariamai neteisingi duomenys turėjo skundžiamai Pažymai. Tarnyba Pažymoje aiškiai nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad darbdavio siekis atleisti iš darbo pareiškėją būtų sąlygotas jos amžiaus.

Pažymėjo, kad pareiškėja tyrimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog pasiūlymo nutraukti darbo santykius pateikimo pareiškėjai dieną į jos darbo vietą darbdavys jau būtų buvęs apsisprendęs skirti jaunesnį asmenį. Įmonės vadovo pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad darbdavys dėl netinkamo darbo klimato bendrovėje ir darbdavį netenkinančių pareiškėjos darbo rezultatų pageidavo įdarbinti bendrovėje farmacinės veiklos vadovu kitą asmenį, bet tokio asmens pasirinkimas visiškai nepriklausė nuo tokio asmens amžiaus, o priklausė tik nuo to, ar toks asmuo atitinka teisės nustatytus reikalavimus farmacinės veiklos vadovui. Jokių tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų pareiškėja nepateikė.

Tarnyba sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą grindė iš esmės tuo pagrindu, jog skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme. Iš tiesų Pažymos surašymo metu (2015-09-15) Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo nagrinėjamas pareiškėjos ieškinys UAB „B. Braun Medical“ dėl drausminių nuobaudų panaikinimo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, neturtinės žalos priteisimo. Pareiškėjos ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl galimo pareiškėjos diskriminavimo darbo teisiniuose santykiuose amžiaus pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Šioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2015-09-15 pažymos „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu darbo teisiniuose santykiuose“ Nr. (15)SN-176)SP-145, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-08-03 Įmonės direktoriaus įsakymu Nr. 2015-081 pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (b. l. 120), o tos pačios dienos įsakymu Nr. 2015-082 pareiškėjai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis Darbo kodekso 136 str. 1 dalies 2 punktu (b. l. 114).

Pareiškėja, nesutikdama su drausminėmis nuobaudomis, su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris 2015-11-06 sprendimu D. G. ieškinį patenkino iš dalies, be kita ko, panaikino skundžiamos direktoriaus įsakymus, priteisė neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 34–46).

Pareiškėja taip pat kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, pateikdama 2015-07-14 pareiškimą (b. l. 55–56), kurį papildė 2015-07-20 (b. l. 97–99) ir 2015-08-06 (b. l. 110–111). Pareiškime bei jo papildymuose pareiškėja prašė ištirti galimą jos diskriminavimo atvejį, pasireiškusį Įmonės vadovo veiksmais, darant spaudimą pareiškėjai nutraukti darbo sutartį, galimai siekiant priimti į jos vietą jaunesnę darbuotoją, bei didesnio darbo užmokesčio, anot pareiškėjos, formaliai dirbančiai darbuotojai nustatymu.

Tarnyba 2015-09-15 Pažymoje nusprendė, kad ginčas tarp pareiškėjos ir darbdavio dėl drausminės nuobaudos paskyrimo yra nagrinėjamas teisme, todėl, vadovaudamasi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 d. 4 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą b. l. 7–12).

Teismas daro išvadą, kad nors Pažymoje pateikiamos aplinkybės bei šių aplinkybių vertinimas, tačiau kaip priimto sprendimo teisinį pagrindą atsakovė nurodė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 21 str. 1 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, jog Lygių galimybių kontrolierius atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 15 dienų grąžina jį pareiškėjui, jeigu skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme. Todėl, vertinant Pažymos teisėtumą, būtina įvertinti, ar Vilniaus apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-38010-996/2015 pagal D. G. ieškinį nagrinėjo klausimus, analogiškus pareiškėjos pareiškimuose Tarnybai keliamiems klausimams.

Minėtoje civilinėje byloje 2015-11-06 buvo priimtas sprendimas, kuris ginčo šalių nebuvo apskųstas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo. Pareiškėja ieškiniu teismui ginčijo jai 2015-08-03 paskirtų drausminių nuobaudų – papeikimo ir atleidimo iš darbo, teisėtumą bei pagrįstumą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs civilinės bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, nustatė, kad drausminė nuobauda – papeikimas pareiškėjai paskirta nepagrįstai, kadangi savo veiksmais pareiškėja nepažeidė Įmonės direktoriaus įsakyme „Dėl kuro sunaudojimo normų nustatymo“ nustatytos kelionės lapų darbdavio suteiktais automobiliais pateikimo tvarkos. Drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pareiškėjai buvo paskirta už Įmonės vadovo nurodymo grąžinti Įmonės jai perduotą turtą kasmetinių atostogų metu nevykdymą, už įsipareigojimo iki 2014-12-31 pakoreguoti vaistų atšaukimo iš rinkos procedūrą neįvykdymą bei už trukdymą kitiems darbuotojams, iškviečiant policijos pareigūnus. Vertindamas atleidimo iš darbo pagrįstumą, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad dėl Įmonės pareiškėjai perleisto turto tarp pareiškėjos ir darbdavio buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tačiau reikalaudamas grąžinti šį turtą, Įmonės vadovas atsisakė pasirašyti materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalavo, kad atsakovas pasirašytų materialinio turto perdavimo–priėmimo aktą reikalaudamas tokį turtą grąžinti, o kadangi šis atsisakė tai padaryti – ieškovė pagrįstai atsisakė grąžinti jam turtą tol, kol priėmimo–perdavimo aktas nebus pasirašytas. Dėl įsipareigojimo pakoreguoti vaistų atšaukimo iš rinkos procedūros neįvykdymo teismas, įvertinęs civilinės bylos aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė tinkamai neįvykdė minėto įsipareigojimo. Dėl policijos pareigūnų iškvietimo darbo metu teismas pripažino, kad kiekvienas asmuo turi teisę išsikviesti policijos pareigūnus, kai jaučiasi nesaugus ar nustato tam tikrus pažeidimus jo atžvilgiu, o atvykęs policijos pareigūnas patvirtino, jog iškvietimas nebuvo melagingas, nes Įmonėje buvo kilusi konfliktinė situacija.

Vertindamas pareiškėjai padarytą neturtinę žalą, Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad D. G. atsakovo vadovo 2011-03-30 raštu buvo vertinama kaip kultūringa, stropi, besilaikanti profesinės etikos normų darbuotoja, tačiau 2015 m. pradžioje kilo konfliktinė situacija su ieškove, dėl ko atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atleido ieškovę iš pareigų. Teismo buvo nustatytas tendencingas keletą mėnesių trukęs atsakovo siekis atleisti D. G. iš pareigų, naudojant psichologinę prievartą. Taip pat D. G. atleidimo iš pareigų procedūra vyko nepagarbiai jos atžvilgiu, su ja bendrauta nesilaikant etikos normų, dėl nesaugumo darbovietėje jausmo jai teko kviesti policijos pareigūnus, kurie patvirtino konflikto egzistavimą. Atleidimas už šiurkštų drausmės pažeidimą sudarė ieškovei kliūtis susirasti naują darbą, kas, teismo vertinimu, neabejotinai sukėlė D. G. stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neužtikrintumą savo ateitimi.

Taigi, įvertinęs įsiteisėjusį 2015-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-38010-996/2015, teismas daro išvadą, kad jame nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos diskriminavimu amžiaus pagrindu bei su, anot pareiškėjos, diskriminaciniu darbo užmokesčio nustatymu. Vilniaus miesto apylinkės teismo pateikti drausminių nuobaudų panaikinimo motyvai buvo susiję su pareiškėjos elgesio vertinimu Įmonės vidinių teisės aktų kontekste, o neturtinės žalos priteisimo pagrindas – patirtas psichologinis spaudimas iš darbdavio pusės ir jo elgesys susidarius konfliktinei situacijai Įmonėje. Tuo tarpu pareiškėja į Tarnybą kreipėsi, prašydama apginti jos teises, kurios galimai buvo pažeidžiamos dėl diskriminavimo pareiškėjos amžiaus atžvilgiu. Minėtame Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime išdėstyti motyvai bei argumentai nėra susiję su galimu pareiškėjos diskriminavimu. Todėl negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad teisme buvo nagrinėjamas analogiškas klausimas, kaip ir pareiškėjos pareiškime Tarnybai nurodytas klausimas.

Taip pat vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 str. 1 dalimi, lygių galimybių kontrolierius tiria skundus dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo ir teikia su tuo susijusias objektyvias ir nešališkas konsultacijas. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003-11-18 nutarimu Nr. IX-1827, 6 punkte įtvirtinta, jog Tarnyba prižiūri, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos lygios teisės ir vykdomi Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymai. To paties teisės akto 7 p. 1 papunktyje nustatyta Tarnybos funkcija, vadovaujantis Moterų ir vyrų lygių galimybių ir Lygių galimybių įstatymais, tirti skundus dėl diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo. Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad Tarnybos funkcijos apsiriboja pažeidimų, susijusių su diskriminacija, tyrimu. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismas tyrė drausminių nuobaudų pareiškėjai pagrįstumą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Tarnyba, atsisakydama nagrinėti pareiškėjos skundą, kai skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme, netinkamai įvertino Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo pobūdį bei apimtį ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 2 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos D. G. skundą tenkinti.

Panaikinti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2015-09-15 pažymą „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu darbo teisiniuose santykiuose“ Nr. (15)SN-176)SP-145.

Įpareigoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą iš naujo išnagrinėti D. G. pareiškimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasIrena PaulauskienėRasa Ragulskytė-Markovienė