- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- eI3-845-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02845-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- U. V.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos U. V. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja U. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT, atsakovė) 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1275-(8.5.); 2) panaikinti NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 46SD-1748-(14.46.104); 3) įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,6422 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys – neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas ribojasi su 0,1393 ha nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu (~11-14 m. pločio ir ~97 m. ilgio, toliau – Ginčo sklypas). Ginčo sklypas rytinėje dalyje ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. 7984/0005:852; pietinėje dalyje – su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu; vakarinėje dalyje – su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, kadastro Nr. 7984/0005:166; o šiaurinėje dalyje ribojasi su Margio ežeru.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, 2016 m. kovo 31 d. atsitiktinai sužinojo, kad Ginčo sklypo pagrindu projektuojamas naujas sklypas, į kurį pretenduoja asmuo, pateikęs prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Mano, kad Ginčo sklypas negalėjo būti formuojamas, kadangi neatitinka Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 46 punkto, todėl tretiesiems asmenims yra visiškai izoliuotas ir neturi jokio privažiavimo (ką vėliau savo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas).
Paaiškina, kad Trakų skyriui 2016 m. kovo 31 d. pateikė prašymą dėl Ginčo sklypo išpirkimo, nes pastarasis atitinka visus įsiterpusiam sklypui keliamus reikalavimus ir gali būti prijungtas prie jos Žemės sklypo. Atitinkamais sprendimais atsisakyta parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį bei išbraukti iš formuojamų sklypų sąrašo.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018 m. gruodžio 19 d. išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal jos skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas ir, kaip to pasekmė, į jį negali būti atkurtos nuosavybės teisės trečiajam asmeniui. LVAT konstatavo, kad teismo sprendimas neriboja pareiškėjos teisės, pašalinus žemės sklypo formavimo pažeidimus ir paaiškėjus, kad žemės sklypas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, reikalauti atlikti laisvos žemės fondo žemės sklypo Nr. 210-1, kaip įsiterpusio žemės ploto, pardavimo procedūrą.
Pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Trakų skyrių su prašymu dėl Ginčo sklypo pardavimo jai pirmenybės tvarka. Tačiau, Trakų skyrius, pareiškėjos manymu, 2019 m. gegužės 17 d. Sprendimu nepagrįstai atsisakė parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį, formaliai nurodęs, kad pastarasis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusio sklypo sąvokos, kadangi įsiterpusio sklypo siauros juostos plotis viršija 10 metrų plotį ir ribojasi su nesuformuotu žemės sklypu (Margio ežeru).
Pareiškėja 2019 m. birželio 6 d kreipėsi į atsakovę su skundu dėl 2019 m. gegužės 17 d. Trakų skyriaus Sprendimo, prašė panaikinti jį ir įpareigoti Trakų skyrių parduoti Ginčo sklypą kaip įsiterpusį sklypą jai pirmenybės tvarka.
Skundžiamą sprendimą gavo 2019 m. liepos 3 d. Buvo atsisakyta tenkinti jos skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su Skundžiamu sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas, nepagrįstas bei pažeidžiantis jos interesus. Savo skundą grindžia LVAT sprendimo argumentais. Aiškina, kad buvo nustatyta, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto vienetas bei parduodamas kitiems tretiesiems asmenims; Pareiškėjos atžvilgiu, sprendžiant klausimą dėl įsiterpusio sklypo, turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1d.; Ginčo sklypas turi būti formuojamas tik kaip įsiterpęs sklypas, nes vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d., ir LVAT praktika, Ginčo sklypas yra laikomas siaura juosta; Margio ežeras yra prilyginamas suformuotam žemės sklypui. LVAT sprendime nustatyta, jog Ginčo sklypas negali būti formuojamas kaip atskiras žemės sklypas.
Šioje byloje, pasak pareiškėjos, aktualus klausimas, ar Ginčo sklypas atitinka įsiterpusio sklypo požymius.
Atitinkamai, kadangi Ginčo sklypui taikoma siauros juostos išimtis (žr. skundo 23 – 29 pastraipas), šioje skundo dalyje reikalinga pagrįsti, kad Ginčo sklypo plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.
Kaip minėta, LVAT sprendime expressis verbis numatyta (žr. skundo priedo Nr. 7 26 – 28 pastraipas), kad „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 42 punktu nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 19 d.). Metodikos 46 punktu nustatyta, kad. žemės sklypai turi būti projektuojami taisyklingų, racionalių ribų, su privažiuojamaisiais keliais. Minėtų teisės aktų normos dėl privažiavimo kelio projektavimo prie formuojamo žemės sklypo yra imperatyvios, todėl sprendimas, kuriuo žemės sklypas (t. y. Ginčo sklypas) suformuotas nesilaikant nurodyto imperatyvo, pripažintinas prieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams.“
Pareiškėjos nuomone, jos atžvilgiu turi būti vadovaujamasi Vyriausybės nutarimo 2.15 punkto redakcija, galiojusia nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d.
Šalies argumentai
Pažymi, kad 2016 m. kovo 31 d. Trakų skyriui ji pateikė prašymą dėl Ginčo sklypo išpirkimo. Tuo metu aktuali buvo Vyriausybės nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2016 m. birželio 1 d. Trakų skyrius, vėliau atsakovė Ginčo sklypo kaip įsiterpusio žemės sklypo pardavimo pareiškėjai klausimo nesprendė, nes laikė, kad jis atitinka formuojamų ir tretiesiems asmenims grąžintinų sklypų statusą.
Atkreipia dėmesį, jog nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusios Nutarimo redakcijos 2.15 punkte vartojamos sąvokos „siaura juosta“ turinys buvo detalizuotas, nustatant, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, jeigu jo plotis neviršija 10 metrų. Pareiškėja aiškina, kad toks reglamentavimas labai pablogina jos teisinę padėtį ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes jei šis klausimas būtų tinkamai išspręstas dar 2016 m. kovo 31 d., atsakovė nebūtų galėjusi priimti Skundžiamo sprendimo, jame nurodydama argumentą, kad Ginčo sklypas negali būti laikomas „siaura juosta“ dėl dabartinio reglamentavimo.
Trakų skyrius bei atsakovė laikė, kad Ginčo sklypas atitinka formuojamų ir tretiesiems asmenims grąžintinų sklypų statusą, todėl, jos nuomone, nesąžininga šiuo metu, kai pašalintos kliūtys dėl Ginčo sklypo kaip tretiesiems asmenims grąžintino ir formuojamo sklypo statuso, pareiškėjai taikyti naują Vyriausybės nutarimo redakciją, kuri jai akivaizdžiai nepalankesnė.
Šiuo atveju formuojamą sklypą sudaro būtent siaura juosta. Iš pateikiamos geoportal.lt schemos pareiškėjai akivaizdu, kad kitaip, nei nurodo NŽT Skundžiamame sprendime, Ginčo sklypo mažiausias plotis yra 10,29 m, o didžiausias – 14,32 m. Tokios pozicijos laikėsi atsakovė ir pirminėje byloje bei ji užfiksuota LVAT sprendime. Iš geoportal.lt schemos objektyviai matyti, kad ilgis apie 9 kartus viršija juostos (t. y. Ginčo sklypo) plotį, jis yra apie 97 m.
Skunde pažymi, kad pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymo teikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas neįtvirtino sąvokos „siaura juosta“ turinio ir jos taikymo kriterijų. Todėl, aiškinant šią sąvoką, buvo naudotinas lingvistinis teisės aiškinimo metodas, atsižvelgiant į konkrečius teismų praktikos atvejus.
Iš įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą apibūdinančios sąvokos „siaura juosta“ lingvistinės išraiškos darytina išvada, kad tai ilga, siaura, mažo pločio teritorijos dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-13 nutartį c. b. Nr. E3K- 3-85-687/2019).
Šalies argumentai
Pareiškėja tvirtina, kad Ginčo sklypas atitinka siauros juostos kriterijus. Tvirtina, kad pateikus prašymą dėl šio sklypo išpirkimo, jis visiškai atitiko „siauros juostos“ sąvoką, tačiau prašymas nebuvo išnagrinėtas laiku dėl neteisėtų institucijų sprendimų Administracinės procedūros, jos manymu, turi būti užbaigiamos pagal jų pradėjimo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Pareiškėja daro išvadą, jog Ginčo sklypas tenkina siauros juostos kriterijus ir jam, vadovaujantis Vyriausybės nutarimo 2.15 punktu, netaikoma nei sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, nei sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio. Margio ežeras yra prilyginamas suformuotam žemės sklypui.
Pareiškėja, taikydama teisės normų bei teismų praktikos loginį-sisteminį aiškinimą, daro išvadą, kad Ginčo sklypas laikomas siaura juosta ir Margio ežeras gali būti laikomas suformuotu žemės sklypu, nes jo plotas nustatytas teisės aktuose ir jis turi aiškų identifikavimo numerį, todėl pastarasis sklypas laikomas įsiterpusiu sklypu, kurį ne aukciono tvarka pirmenybės teisę įsigyti turi būtent ji.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimą Nr. 1SS-1275-(8.5.); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 46SD-1748-(14.46.104). Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį Ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Atsakovė nesutinka su skundu, nurodo, kad teritorinis skyrius atstovauja NŽT pagal jiems suteiktus direktoriaus įgaliojimus ir veikia jos vardu.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad NŽT 2019 m. birželio 6 d. gavo pareiškėjos skundą dėl Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17d. Rašto, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos norimas įsigyti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės sklypui keliamų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. su prašymu kreipėsi į Trakų skyrių, prašydama „pirmumo teise siūlyti įsigyti Laisvos žemės sklypą kaip įsiterpusį sklypą“.
Raštu pareiškėja informuota, kad prašomas privatizuoti valstybinės žemės plotas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytos įsiterpusios valstybinės žemės sąvokos, kadangi s viršija 10 m plotį ir ribojasi su „nesuformuotu žemės sklypu (Margio ežeru)“. Raštu buvo atsisakyta pareiškėjai parduoti valstybinės žemės plotą, esantį greta žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:56).
Šalies argumentai
Pareiškėjos prašomame parduoti žemės plote, pasak atsakovės, yra reali galimybė suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Pažymi, kad esama faktinė situacija neatitinka Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, nesuderinama su reikalavimais, numatytais Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte. Pareiškėjos norimas suformuoti žemės sklypas neatitinka įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad Nutarime Nr. 692 nėra nurodyta, kad įsiterpusiu laikomas ir valstybinės žemės plotas, kuris ribojasi su vandens telkiniais, kaip šiuo nagrinėjamu atveju.
Iš NŽT esančių dokumentų atsakovė nustatė, kad Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjos norimas prisijungti valstybinės žemės plotas buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės plotų sąrašą, jį pažymint Nr. 210-1. Pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės plotas – 0,14 ha.
Atsiliepimas
Atsiliepime paminėta, kad LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018 buvo panaikinta Įsakymo dalis, kuria buvo formuojamas valstybinės žemės plotas Nr. 210-1. Pažymi, kad pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės ploto plotas yra apie 0,14 ha., t. y. daugiau nei Nutarimo Nr. 692 2 punkte numatytas maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas.
Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pateikiamoje įsiterpusio žemės ploto schemoje nurodoma, kad atstumas nuo žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:56) šiaurinės ribos, greta kurios yra pareiškėjos norimas prisijungti valstybinės žemės plotas, iki Margio ežero yra 13,54 m, 13,97 m., 17,20 m, 13,80 m ir 11,27 m. Atsižvelgiant į tai, kad norimo prisijungti valstybinės žemės sklypo plotis yra daugiau nei 10 m, šis valstybinės žemės plotas nelaikomas siaura juosta ir neatitinka Nutarime Nr. 692 nurodyto įsiterpusios valstybinės žemės apibūdinimo.
Pažymi, kad jeigu Teismas tenkintų pareiškėjos reikalavimą, tai būtų pažeistas Nutarimo 2.15 punktas, kadangi besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:852) savininkai V. J., D. J., A. K. ir V. K. bei besiribojančio žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:166) savininkė T. S. prarastų galimybę pasinaudoti Nutarimo 2.15 punkte numatyta galimybe įsigyti besiribojantį, pareiškėjos manymu, įsiterpusį žemės sklypą.
Atsakovė atkreipia Teismo dėmesį į tai, kad į pareiškėjos 2016 m. kovo 31 d. prašymą buvo atsakyta Trakų skyriaus 2016 m. balandžio 19 d. raštu. Nors pastarasis raštas 2018 m. gruodžio d. teismo sprendimu buvo panaikintas, tačiau sprendime nėra nurodyta, kad NŽT ar NŽT Trakų skyrius turi iš naujo išnagrinėti šį pareiškėjos prašymą pagal prašymo metu galiojusių, ir šiuo metu nebegaliojančių, teisės aktų nuostatas.
Pažymi, kad tiek Trakų skyrius, tiek NŽT, nagrinėdami pareiškėjos prašymą ir skundą, vadovavosi Nutarimo Nr. 692 nuostatomis, galiojančiomis prašymo ir skundo nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė pabrėžia, kad pareiškėja, 2016 m. birželio 3 d. pateikdama patikslintą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, reikalavimo iš naujo išnagrinėti 2016 m. kovo 31 d. prašymą nepateikė, todėl atsakovei nesuprantamas ir logiškai nepaaiškinamas jos noras vadovautis 2016 m. kovo 31 d. pateiktu prašymu.
Atkreipia dėmesį į tai, kad jei teismas patenkintų pareiškėjos reikalavimą „<...įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą...>“, būtų pažeista LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nurodyta ir Metodikos 24.3 punkte įtvirtinta tvarka, kadangi Žaizdrių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas tik rengiamas ir nėra patvirtintas.
Atsilipime atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:56) savininke tapo 1996 m. gruodžio 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu, kadastrinius matavimus žemės sklypui atliko 2006 m. spalio 9 d. Pasak atsakovės, pareiškėja jau nuo tos dienos žinojo nuosavybės teises valdomo žemės sklypo tikslias bei geodeziniais prietaisais nustatytas ribas, žinojo, kad jis nesiriboja su Margio ežeru, kad sklypą ir ežerą skiria valstybinės žemės juosta, tačiau iki 2016 m. kovo 31 d. nesikreipė į NŽT dėl žemės sklypo pirkimo ar nuomos. Atsakovės nuomone, pareiškėja nesilaikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Atsiliepime konstatuoja, kad pareiškėjos neveiklumas būtų tęsęsis ir toliau, jeigu nebūtų suformuotas ir numatomas nuosavybės teise perduoti žemės sklypas Nr. 210-1.
Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl NŽT 2019 m. liepos 3 d. sprendimo Nr. 1SS-1275-(8.5.) ir NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 46SD-1748-(14.46.104) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Trakų skyrių parduoti pareiškėjai jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą.
Rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. balandžio 9 d. pateikė NŽT Trakų skyriui prašymą Nr. 46FP-645 pirmumo teise siūlyti įsigyti Laisvos žemės sklypą kaip įsiterpusį sklypą.
NŽT Trakų skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos Prašymą, 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. 46SD-1748-(14.46.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo, kad prašomas privatizuoti valstybinės žemės plotas, esantis greta žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:56), neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytos įsiterpusios valstybinės žemės sąvokos, kadangi šis valstybinės žemės plotas viršija 10 m plotį ir ribojasi su „nesuformuotu žemės sklypu (Margio ežeru)“. Raštu pareiškėja taip pat informuota, kad atsisakoma jai parduoti valstybinės žemės plotą, esantį greta žemės sklypo (kadastro Nr. 7984/0005:56).
Pareiškėja 2019 m. birželio 6 d. pateikė NŽT skundą, prašydama panaikinti NŽT Trakų skyriaus raštą Nr. 46SD-1748-(14.46.104) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir įpareigoti Trakų skyrių parduoti Formuojamą sklypą kaip įsiterpusį žemės sklypą.
NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. 1SS-1275-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ atsisakė jį tenkinti. NŽT nurodė, kad Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 46VĮ-859-(14.46.2.) „Dėl Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos Žaizdrių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) pareiškėjos norimas prisijungti valstybinės žemės plotas buvo įtrauktas į laisvos valstybinės žemės plotų sąrašą, jį pažymint Nr. 210-1 ir šio valstybinės žemės ploto, t. y. ir pareiškėjos norimo prisijungti, plotas yra 0,14 ha. Ir nors LVAT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1058-261/2018 Įsakymo dalis dėl valstybinės žemės ploto Nr. 210-1 formavimo yra panaikinta, tačiau iš jo matyti, kad pareiškėjos norimo prisijungti valstybinės žemės plotas yra apie 0,14 ha., t. y. daugiau nei Nutarimo Nr. 692 2 punkte numatytas maksimalus įsiterpusio žemės sklypo plotas.
Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.
Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas Nr.692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/D1-513.
Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 10 straipsnio 1 dalis vienareikšmiškai numato, kad valstybinė žemė kitų asmenų nuosavybėn perleidžiama tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, 5 dalies 4 punktas numato, kad valstybinės žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o be aukciono tik išimtiniais atvejais – kai yra įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Tokius dydžius nustato vienintelis teisės aktas – Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. Šis teisinis reglamentavimas, be jokių abejonių, yra imperatyvus, nors jame gal ir nėra tiesiogiai sutinkami žodžiai „draudžiama“ ar „privaloma“.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Žemės formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo tikrinimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 47 punkto nuostata, įsiterpęs kitos paskirties laisvos valstybinės žemės plotas formuojamas pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimus.
Nutarimo 2.15 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinama kokiais požymiais apibrėžti laisvos valstybinės žemės sklypai gali būti laikomi įsiterpusiais. Pagal šioje pastraipoje įtvirtintą teisinį reguliavimą Tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu NTR įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams ne aukciono būdu gali būti parduodami tik tokie tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, kuriuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų ir kurie nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Nutarimo 2.15 punkto antroje ir trečioje pastraipose įtvirtintas teisinis reguliavimas yra susijęs su šio punkto pirmoje pastraipoje įtvirtintus kriterijus atitinkančių žemės sklypų dydžio nustatymu. Nutarimo 2.15 punkto antroje pastraipoje nurodoma, kad įsiterpę žemės sklypai, formuojami teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, negali būti didesni nei 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Nutarimo 2.15 punkto trečioje pastraipoje nurodoma, kad kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo be aukciono sąlygos aiškinama, kad laisvos valstybinės žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra šių sąlygų visuma: 1) laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs (tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų)) ir nesiriboja su kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 2) laisvos valstybinės žemės plotas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose, o kitose teritorijose – 0,5 ha; 3) šiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. Tiek sąlyga dėl nesiribojimo su nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, tiek sąlyga dėl maksimalaus leistino įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto dydžio netaikoma tokiam įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas ar griova (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3999-858/2016; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-690/2019 ir kt.).
Taigi, tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas, tiek Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas nustato esminę sąlygą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, siekiant prijungti įsiterpusį žemės plotą prijungti prie besiribojančio žemės sklypo – t. y., kad pageidaujamame prijungti laisvame valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Pareiškėjos pageidaujamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas yra 0,14 ha dydžio, todėl darytina išvada, kad inėtas žemės plotas yra pakankamo dydžio suformuoti atskiram žemės sklypui. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis – 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Taip pat nenustatyta, jog ginčo plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, jog Ginčo sklypo negalima naudoti pagal jo paskirtį – t. y. jis yra racionalaus dydžio ir konfigūracijos, turi galimybę savarankiškai funkcionuoti, todėl nurodytoje vietoje galima formuoti atskirą žemės sklypą ar kelis sklypus. Pareiškėjos nurodyti argumentai, kad jis ribojasi su vandens telkiniais, nepaneigia galimybės jame suformuoti savarankišką žemės sklypą ar sklypus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog laisvos valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėja siekia prijungti prie Žemės sklypo, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.
Atsižvelgiant į nurodytas teisines bei faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. liepos 3 d. sprendimas Nr. 1SS-1275-(8.5.) ir NŽT Trakų skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. 46SD-1748-(14.46.104) yra teisėti bei pagrįsti. Administracinėje byloje nėra jokio pagrindo naikinti skundžiamus aktus pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus administracinius aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjos išvestinį reikalavimą – įpareigoti NŽT Trakų skyrių parduoti jai tenkantį ginčo sklypo plotą, kaip įsiterpusį žemės sklypą.
Visus likusius skundo argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje aiškindamas ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja teismo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos U. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.