- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-10
- Bylos Nr.
- e2YT-27872-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21791-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (skolininkės) D. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotieji asmenys antstolis I. G., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. B. pateikė antstoliui skundą, kuriame nurodė, jog antstolis 2018-03-15 patvarkymu Nr. S-18-8-4472 atnaujino vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-4739/2000 dėl 11995,79 EUR skolos išieškojimo iš jos trečios eilės išieškotoju V. K.. Atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš jos turto. Mano, kad antstolis neteisėtai atnaujino vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl 2018-06-01 pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Tačiau antstolis atsisakė vykdomąją bylą nutraukti. Mano, kad antstolio patvarkyme nurodytos išvados neatitinka faktinės situacijos, todėl antstolio veiksmai neteisėti dėl tokių motyvų. Antstolis skundžiamame patvarkyme nepagrįstai daro išvadą, kad likvidavus IĮ „Jugerma“ ir likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui, kreditorius turi teisę šį reikalavimą nukreipti į buvusios individualios įmonės savininkės turtą. Nurodo, kad šiuo atveju prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus V. K. ir skolininkės (jos) kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir individualios įmonės „Jugerma“. Paskolintos lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, o ne siekiant patenkinti skolininkės (jos), kaip fizinio asmens, asmeninius, buitinius poreikius ir interesus. Išieškotojas V. K. nagrinėjant IĮ „Jugerma“ bankroto bylą, buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017 konstatavo, kad likvidavus individualią įmonę dėl bankroto, sprendžiant klausimą, ar prievolės yra pasibaigusios, esminę reikšmę turi prievolių šalių nustatymas ar tai buvo šios įmonės iki šios likvidavimo, ar įmonės savininko, kaip fizinio asmens, prievolės. Paskolos sutartis su išieškotoju V. K. sudaryta IĮ „Jugerma“ interesų tenkinimui, todėl ji laikytina IĮ „Jugerma“ prievole. Prašė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477.
Antstolis I. G., išnagrinėjęs skolininkės pateiktą skundą, 2018-07-12 Patvarkymų Nr. S1-45005 atsisakė skundą tenkinti dėl tokių motyvų. Antstolis patvarkyme nurodė, jog Išieškotojas V. K. antstolių kontorai 2002-02-11 pateikė vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000-10-24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹⁴-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3926-640/2015 iškėlė bankroto bylą D. B. IĮ „Jugerma“. 2015-09-07 patvarkymu Nr. 23 8 2015 09 07 477 vykdomasis raštas persiųstas bankrotą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla užbaigta. Pasibaigus bankroto procedūrai, vykdomasis raštas 2018-03-13 antstolių kontorai grąžintas tolimesniam vykdymui. 2018-03-18 patvarkymu Nr. S-18-8-4472 vykdomoji byla atnaujinta ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2018-06-04 antstolių kontoroje gautas skolininkės 2018-06-01 prašymas nutraukti vykdomąją bylą. 2018-06-08 d. patvarkymu Nr. S1-43747 skolininkės prašymas išnagrinėtas, vykdomąją bylą nutraukti atsisakyta. 2018-07-04 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės D. B. skundas dėl antstolio atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą (2018-06-08 d. patvarkymas Nr. SI-43747). LR CPK 18 str. įtvirtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 2 d., 587 str. 1 p., 648 str.). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo įsiteisėjusi teismo sprendimą. Vykdomasis raštas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotas dėl skolos išieškojimo iš D. B. išieškotojo V. K. naudai. Bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, su kuo - įmone ar jos savininku - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-428/2006). Taigi, ta aplinkybė, kad išieškotojas V. K. skolininkės teigimu buvo įtrauktas bankrutuojančios individualios įmonės kreditoriumi, savaime nereiškia, kad paskoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp šio kreditoriaus ir individualios įmonės „Jugerma“. Pažymi, kad skolininkės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-06-22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 teismas taip pat pažymėjo, kad išaiškinimas dėl prievolių prieš įmonės kreditorius pasibaigimo skirtas atvejams, kai įsiskolinta pagal tos individualios įmonės, kuriai vėliau iškelta bankroto byla, atsiradusias (prisiimtas) prievoles kreditoriams, t. y. individualios įmonės sudarytų ir neįvykdytų sutarčių įsipareigojimų bei kitais CK 6.2 straipsnyje išvardytais asmens prievolių atsiradimo atvejais. Tokiais atvejais likviduojamos individualios įmonės prievolės pasibaigia likvidavus įmonę ir tenkinus kreditorių reikalavimus iš įmonės turto, o jo nepakakus, - iš įmonės savininko turto, kurio neužtekus individualios įmonės prisiimtos ar kitaip įgytos prievolės pasibaigia. Taigi, skolininkui priklausiusios individualios įmonės pabaiga, likvidavus ją dėl bankroto ir nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, nenulemia skolininko, kaip fizinio asmens, prievolių kreditoriui pabaigos. Juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles (LR CK 2.50 str. 2 d.). LR CK 6.128 str. 3 d. nustato, kad likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką. Nei LR CK, nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė, po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-331/2011, 2017- 11-13 d. nutartis c/b Nr. e3K-3-395-611/2017). Taigi, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką. Skolininkė teigia, kad prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus ir skolininkės kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir individualios įmonės „Jugerma“, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikia. Antstoliui pateiktame vykdymui vykdomajame rašte aiškiai nurodyta, kad skola V. K. priteista iš D. B. kaip fizinio asmens. Pažymi, kad antstoliui nėra suteikta teisė aiškinti tarp šalių sudarytos sutarties turinio, t. y. šalių ketinimus (valią) sutarties sudarymo metu. Sutarties aiškinimas yra teismo prerogatyva. Antstolis nepažeidė įstatymo nuostatų ir pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės prašymą nutraukti vykdomąją bylą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. K. pateiktame atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su skundu, laiko jį nepagrįstu dėl tokių argumentų. Vykdomosios bylos dokumentai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2000-10-24 vykdomasis raštas Nr. 2¹⁴-4739/2000 nurodo, kad skola priteista ir išieškotina iš fizinio asmens - D. B., kuri yra skolinga kreditoriui V. K. pagal paskolos sutartį. Paskolos sutartimi gautų pinigų panaudojimo tikslas šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Vykdomojoje byloje esantis teismo sprendimas aiškiai patvirtina, kad skola buvo priteista ne iš bankrutavusios IĮ „Jugerma“, bet iš D. B. kaip fizinio asmens ir todėl iš jos ir yra išieškotina. IĮ „Jugerma“ bankroto byloje jis buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, kadangi skolos išieškojimo iš fizinio asmens - individualios įmonės savininko - atveju individuali įmonė vertinama kaip fizinio asmens turto objektas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Fizinis asmuo - individualios įmonės savininkas turi galimybę pats įgyvendinti jam priklausančią teisę paimti iš įmonės turtą ir juo atsiskaityti su kreditoriumi arba skolą padengti ne individualios įmonės turtu, o kitu jam priklausančiu turtu. To nepadarius, vykdydamas išieškojimą iš skolininko - fizinio asmens - turto priverstine tvarka, antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį turtą, įskaitant jo individualią įmonę. Nepadengus įsiskolinimo iš individualios įmonės, fizinio asmens skola kreditoriui neišnyksta ir toliau išieškoma. Atsižvelgiant į tai, antstolio veiksmai yra visiškai teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/02/00477 medžiagos matyti, kad išieškotojas V. K. 2002-02-11 pateikė prašymą priimti vykdymui antstolių kontorai Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-10-24 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2¹⁴-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B.. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3926-640/2015 iškėlė bankroto bylą D. B. IĮ „Jugerma“. 2015-09-07 patvarkymu Nr. 23 8 2015 09 07 0477 vykdomasis raštas persiųstas bankrotą nagrinėjančiam teismui, vykdomoji byla buvo užbaigta. Pasibaigus bankroto procedūrai vykdomasis raštas 2018-03-13 antstolių kontorai grąžintas tolimesniam vykdymui. Antstolio I. G. 2018-03-15 patvarkymu vykdomoji byla buvo atnaujinta ir šis vykdomasis dokumentas priimtas vykdymui. 2018-07-04 Antstolio kontoroje gautas D. B. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad atnaujinęs vykdomąją bylą, antstolis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą iš jos turto. Mano, kad antstolis neteisėtai atnaujino vykdomąją bylą ir pradėjo priverstinį skolos išieškojimą, todėl prašo nutraukti vykdomąją bylą. Nurodė, kad šiuo atveju prievolė atsirado ne tarp kreditoriaus V. K. ir skolininkės (jos) kaip fizinio asmens, o tarp kreditoriaus ir individualios įmonės „Jugerma“.
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.128 straipsnio 3 dalį likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką, jeigu kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditoriaus ir individualios įmonės savininko, kaip atskiro subjekto. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė visiškai nepadengė kreditoriaus reikalavimo, todėl likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išliko galimybė nukreipti reikalavimą į bankrutavusios bankrutavusios IĮ „Jugerma“ savininkę D. B..
Teismas atkreipia dėmesį, kad skolininkės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017, teisėjų kolegija konstatavo, jog CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Už individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, prievoles, kai neužtenka individualios įmonės turto, atsako įmonės savininkas savo turtu. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK, nei ĮBĮ, nei kituose įstatymuose nėra nustatyta, kad pasibaigia individualios įmonės savininko prievolės, kurias jis asmeniškai prisiėmė, po jo įmonės likvidavimo dėl bankroto. Individualios įmonės likvidavimas dėl bankroto nereiškia ir nėra prilyginamas įmonės savininko bankrotui ir jo prievolių dėl bankroto pasibaigimui. Individualios įmonės savininko – fizinio asmens – prievolės, kurias jis prisiėmė kaip fizinis asmuo, bankroto procedūrų būdu pasibaigia Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatyta tvarka, pagal kurią iškeliama bankroto byla nemokiam fiziniam asmeniui, atsiskaitoma su jo kreditoriais, atliekamos kitos fizinio asmens bankroto byloje procedūros ir tik tuomet fizinio asmens prievolės pasibaigia dėl bankroto. Iš bylos medžiagos matyti, kad bankroto byla buvo iškelta ne skolininkei D. B. kaip fiziniam asmeniui, o juridiniam asmeniui – IĮ „Juregma“. Teismui nepateikta įrodymų, kad D. B. pripažinta bankrutavusia pagal FABĮ. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-10-24 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2¹⁴-4739-/2000 aiškiai nurodyta, kad skola priteista iš D. B.. Kadangi teismo sprendimas, kuriuo pagrindu išduotas aukščiau minėtas vykdomasis raštas yra įsiteisėjęs, jis turi būti vykdomas ir nėra pagrindo kvestionuoti jo teisėtumą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai nurodyti LR CPK 629 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį; 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime. Šis vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų sąrašas yra baigtinis.
Teismui nepateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2¹⁴-4739-/2000 dėl 11995,79 Eur skolos išieškojimo iš D. B. yra panaikintas ar skolininkė padengė kreditoriaus reikalavimą ar yra kiti CPK 629 straipsnyje numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai.
Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad antstolis, atsisakydamas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/02/00477 nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo konstatuoti antstolio veiksmų neteisėtumą nėra. Dėl nurodytų priežasčių skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.