Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovams M. Ž. ir Z. N. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą išieškojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams sutinkamai su LR CPK 123 str. 3 d. nuostatomis, t. y. pranešimą apie įteikiamus procesinius dokumentus palikus atsakovų deklaruotojoje gyvenamojoje vietoje, buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, tačiau atsakovai nustatytais terminais atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl teismas šioje civilinėje byloje priima sprendimą atsakovams už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019-03-04 buvo parengtas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl KET reikalavimų pažeidimo, sutinkamai su kurio nuostatomis į UAB „Sauda“ priklausančią saugojimo aikštelę buvo perduotas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo atsakovas Z. N., o valdytojas transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovas M. Ž. ir atsakovui priklausanti transporto priemonė yra saugoma UAB „Sauda“ aikštelėje iki šiol. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Sauda“ turi teisę saugoti policijos priverstinai nuvežtus automobilius sutinkamai su 2018-05-08 tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus AVPK sudarytos sutarties nuostatomis, be to, sutinkamai su šios sutarties nuostatomis, iš priverstinai nuvežamos transporto priemonės savininko arba valdytojo yra imamas 2,00 EUR dydžio mokestis už šios transporto priemonės nuvežimą ir 14,00 EUR per parą dydžio mokestis už transporto priemonės saugojimą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad UAB „Sauda“ atsakovui Z. N. priklausantį automobilį saugojo 301 dieną, t. y. nuo 2019-03-04 iki 2019-12-30 (imtinai), todėl atsakovų atžvilgiu iš viso susidarė 4 216,00 Eur dydžio skola (2,00 EUR x ((301 d. x 14,00), tačiau ieškovas prašo išieškoti įsiskolinimą iš atsakovų tik už laikotarpį nuo 2019-03-04 iki 2019-09-04 (imtinai), todėl ieškovo prašoma išieškoti suma sudaro 2 578,00 Eur sumą (2,00 EUR x ((184 d. x 14,00). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2019-06-18 tarp ieškovo ir UAB „Sauda“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis sutinkamai su kurios nuostatomis ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą bei saugojimą atlyginimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovas bandė išieškoti skolą iš atsakovų ir neteisminiu būdu, tačiau skolos išieškoti nepavyko.

Sutinkamai su LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatomis, skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (LAT 2010-11-29 nutartis Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat konstatuojama, kad kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka LR CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (LAT 2011-03-14 nutartis Nr. 3K-3-105/2011).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas atsakovams yra išsiuntęs rašytinį pranešimą apie reikalavimo teisės į atsakovą perleidimą, be to, ieškovo ieškinys atsakovams buvo įteiktas sutinkamai su LR CPK 123 str. nuostatomis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad atsakovai apie į juos nukreipto reikalavimo perleidimą yra informuoti tinkamai (LR CK 6.109 str. 7 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutinkamai su LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje Teismų praktikoje konstatuojama, kad šioje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Taigi, teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas (2010-11-11 LAT nutartis Nr. 3K-7-309/2010).

Ištyręs šioje byloje esančius įrodymus, t. y. 2018-11-25 Pirkimo – pardavimo sutartį, teismas daro išvadą, kad atsakovas Z. N. yra transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, o transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas transporto priemonės priverstinio nuvežimo metu buvo atsakovas M. Ž., todėl šiuo konkrečiu atveju atsakovams solidariai kyla prievolė atlyginti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nes atsakovai šiuo konkrečiu atveju nesilaikė jiems įstatyme numatytos pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir šios transporto priemonės saugojimu ir ši atsakovų pareiga nėra paneigta jokiais šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas atsakovams dalyje dėl 2 578,00 Eur skolos išieškojimo yra pagrįstas ir todėl yra tenkintinas pilnutinai (LR CK 6.38 str., LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d.).

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatomis, solidariai iš atsakovų ieškovo naudai yra išieškotinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (t. y. nuo 2 578,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sutinkamai su LR CK 6.57 str. nuostatomis, su prievolės įvykdymu susijusias išlaidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, bandydamas išieškoti skolą iš atsakovų neteisminiu būdu, patyrė 2,82 Eur dydžio sumai išlaidas, susijusias su raginimu apmokėti skolą išsiuntimu atsakovams. Teismas daro išvadą, kad šios išlaidos ieškovui susidarė dėl atsakovų neveikimo, vengiant apmokėti skolą, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2,82 Eur sumos išieškojimo iš atsakovų yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnutinai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir sutinkamai su LR CK 4.82 str., 4.84 str., 6.62 str. - 6.63 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.210 str. 1 d., 6.245 str. – 6.248 str. ir esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir iš atsakovų ieškovo naudai solidariai yra išieškotina 2 578,00 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (t. y. nuo 2 578,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2,82 EUR įvykdymo išlaidos.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d. ir 98 str. nuostatomis bei LR Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. IR-77 patvirtintomis “Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio” nuostatomis, iš atsakovų ieškovo naudai lygiomis dalimis yra išieškotinas 58,00 Eur žyminis mokestis bei 302,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Sutinkamai su LR CPK 92 str. ir 96 str. 1 d. nuostatomis bei LR Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 Įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios Valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nuostatomis, šios civilinės bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, yra neišieškomos iš atsakovų, kadangi jos neviršija 5 Eur sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. - 288 str., 307 str. nuostatomis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Išieškoti solidariai iš atsakovo Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž., gim. 1981-03-06, ieškovo UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, naudai 2 578,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (t. y. nuo 2 578,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovo Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo UAB „Jurisdictus“, į. k. 301851658, naudai 2,82 Eur įvykdymo išlaidų, 58.00 Eur žyminį mokestį bei 302,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovai turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuri turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d., 3 d. reikalavimus. Atsakovai, dėl kurių priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.