Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2018 m. rugsėjo 14 d., apie 00.30 val., Vilniuje, Minties – Žirmūnų gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,41 promilės etilo alkoholio).

Kaltinamasis M. T., apklausiamas teisiamajame posėdyje, kaltu prisipažino ir paaiškino, kad rugsėjo 14 d. jam buvo išeiginė diena. Sode dirbo ir gėrė alų visą dieną. Paskambino močiutei, ji neatsiliepė, todėl nutarė nuvažiuoti pas ją pažiūrėti. Jis prižiūri močiutę, nes ji yra sena, silpnos sveikatos, beveik akla ir pati savimi pasirūpinti negali. Jis rūpinasi močiute. Močiutė gyvena tame pačiame name kaip ir jie, (duomenys neskelbtini). Jo mama gyvena (duomenys neskelbtini). Žmona buvo išgėrusi alaus, nuėjo miegoti. Jis jai nieko nesakęs sėdo už vairo. Važiavo vienas. Nuvažiavo apie 16 km. Atsitrenkė į bordiūrą dešinės pusės ratu ir jį sulaikė policijos pareigūnai. Su nustatytu girtumo laipsniu sutinka. Iš pradžių nesutiko tikrintis girtumo alkotesteriu, nes išsigando. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. I. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2018-09-14 apie 00 val. 30 min. dirbdamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyr. patruliu R. Š.. Jiems būnant tarnybiniame automobilyje adresu Vilnius, Minties g. 5 išgirdo stiprų trenksmą ir pastebėjo, kaip Minties – Žirmūnų gatvių sankryžą mažėjančia tvarka lėtai pravažiavo automobilis „VW BORA“, kuris sustojo už sankryžos. Jie su kolega nusprendė patikrinti įvykio aplinkybes, automobilį ir jį vairavusį asmenį. Važiuojant link automobilio pastebėjo policijos ekipažą V9032, kurio pareigūnai privažiavo pirmi prie sustojusio automobilio „VW BORA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuėjo tikrinti vairuotojo, kuris atvykus jiems jau buvo ką tik išlipęs iš savo automobilio. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus , kadangi ėjo svirduliuodamas į šonus, judesiai buvo nekoordinuoti, jam priėjus ir pradėjus bendrauti su juo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, kalba nerišli. Paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus šis pasakė, jog vartojo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo M. T., gyv. (duomenys neskelbtini), asmeniui pasiūlius pasitikrinti blaivumą šis kategoriškai atsisakė. Buvo nuspręsta asmenį pristatyti į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo ambulatorinį skyrių. Jiems nuvežus asmenį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo ambulatorinį skyrių M. T. sutiko pasitikrinti blaivumą, bei alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK 0165 pagalba asmeniui buvo nustatytas 2.67 promilių girtumas. Nustačius vairuotojui girtumą, kuris viršija 1,50 promilės apie įvykį buvo informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas, automobilis priverstinai uždarytas į saugojimo aikštelę, o vairuotojas tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą (b. l. 11).

M. T. vairavimo, būnant apsvaigus nuo alkoholio, aplinkybės užfiksuotos Vilniaus apskrities VPK Rinktinės Vytis policijos pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 9257/2018(01) nurodyta, kad M. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,41 promilės etilo alkoholio (b. l. 45).

VĮ "Regitra" duomenimis, automobilio „Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra M. T. (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Dėl M. T. veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 str. 7 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad M. T. kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-09-14 vartojo alkoholį ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – jam priklausant automobilį „Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be M. T. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais: liudytojo K. I. parodymais, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma konstatuoja, kad kaltinamojo M. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 str. 7 d.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Laiduotoja L. T. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį M. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarąjį jos atsakomybei.

BK 40 str. 2 d. išdėstytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis M. T. BK 40 str. 2 d. nurodytas formalias sąlygas atitinka, kadangi jo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, šį nusikaltimą jis padarė pirmą kartą, pilnai pripažino savo kaltę ir gailėjosi, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo pretenzijų nekilo. Be to, kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje apibūdinamas teigiamai, kaip gerbiamas kolektyvo, pareigingas, išmanantis savo darbą. Nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro (b. l. 31), nustatyta, kad M. T. administracine tvarka nebaustas. Išdėstytų aplinkybių vertinimas sudaro pagrindą teismui manyti, kad ateityje M. T. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kita baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

L. T. paaiškino, kad sutinka laiduoti už M. T.. Kartu gyvena nuo 2013 metų, susituokė 2015 metais. Jų santykiai paremti savitarpio pagalba bei pagarba, yra atviri bei artimi. Visada aptaria kasdieninius reikalus ir planuoja ateitį. Kartu leidžia laisvalaikį, keliauja. Jos nuomonė bet kokiais klausimais vyrui svarbi, todėl yra įsitikinusi, kad gali daryti jam teigiamą įtaką.

Teismas nustatė, kad laiduotoja L. T. neteista, administracine tvarka nebausta. Šiuo metu mokosi manikiūrininkės-pedikiūrininkės specialybės. Mokymo įstaigoje apibūdinama kaip kruopšti ir pareiginga. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje laiduotojos charakteristika, jos bei kaltinamojo tarpusavio santykių pobūdis leidžia daryti išvadą, kad L. T. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi BK 40 str. numatyti pagrindai ir sąlygos, todėl kaltinamasis M. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą L. T.. Laidavimas taikytinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 str. 2 d. be kita ko numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

M. T. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas viršijo ne tik vidutinio neblaivumo ribą (1,5 prom.), bet ir buvo artimas sunkaus neblaivumo ribai (2,5 prom.). Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vieneriems metams. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios specialios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Todėl M. T. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo jo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.

Be to, BK 40 str. numatytiems tikslams pasiekti kaltinamajam M. T. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, gali būti skiriama ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 72 str. 1, 2 d. konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-50-788/2018). Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Teismo vertinimu, šioje byloje transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į M. T. asmenybę charakterizuojančią medžiagą (kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, savo poelgį vertina blogai, prižiūri neįgalią senelę), į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą) - neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso, padaryto nusikaltimo, M. T. asmenybės. Todėl BK 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam netaikytina.

M. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Prokuroro 2018-09-14 nutarimu paskirtas M. T. laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., VIN (duomenys neskelbtini), panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str.,

nusprendžia:

M. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 str., M. T. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 str., M. T. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Prokuroro 2018-09-14 nutarimu paskirtą M. T. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Volkswagen bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)., VIN (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

piniginė į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7, 8 d.).

Išaiškinti laiduotojui, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.