- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2S-124-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- L. S.
- Atsakovas
- G. S.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-124-544/2023
teisėja Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04457-2022-9
2023 m. vasario 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9934-940/2022 (naujas numeris – e2-188-940/2023) pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui G. S., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. S. ieškiniu prašo pakeisti 2021 m. rugpjūčio 27 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei O. S., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir iki 400 Eur kiekvienam vaikui padidinti priteistą išlaikymą.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti tokią laikinąją atsakovo bendravimo su abiem šalių nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) tris savaites, skaičiuojant nuo teismo nutarties priėmimo dienos, atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. antradieniais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., dalyvaujant vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui (psichologei); 2) atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumis D. S. ir O. S. telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis (įskaitant video ryšį per aplikaciją Skype, Viber ir pan.) ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19.00 val. iki 19:15 val., bendravimo laiką kiekvieną kartą didinant po 5 minutes iki 45 minučių; 3) praėjus trims savaitėms nuo teismo nutarties priėmimo dienos, atsakovas su sūnumis D. S. ir O. S. bendrauja lyginius savaitgalius, atsakovui pasiimant sūnus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 12.00 val., o grąžinti vaikus atsakovas privalo į jų gyvenamą vietą sekančią dieną (sekmadienį) nuo 15.30 val. iki 16.00 val. Toks atsakovo ir sūnų bendravimas vyksta tik pritarus vaiko teisių apsaugos tarnybos paskirtam psichologui. Taip pat prašė sustabdyti vykdymo procesą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021.
3. Nurodė, kad grįžę iš atostogų, praleistų pas tėvą (atsakovą), abu šalių mažamečiai vaikai 2022 m. rugpjūčio mėn. papasakojo, jog tėvas juos ne kartą mušė, buvo išsigandę, verkė, bijojo grįžti pas tėvą, buvo akivaizdžiai pasikeitusi vaikų psichosocialinė elgsena ir būsena. Šias aplinkybes vaikai 2022 m. rugsėjo 5 d. patvirtino ir psichologei. Ieškovė dėl šių atsakovo veiksmų kreipėsi į Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius). Atsakovo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytą veiką „Vaiko teisių pažeidimai“. Teismui pateikti vaizdo ir garso įrašai, medicininiai dokumentai, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pateikti dokumentai pagrindžia, jog tėvas prieš vaikus naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, demonstruoja jiems panieką, nepagarbą, žemina ir kitaip pažeidžia savo kaip tėvo pareigas. Be to, atsakovas visiškai ignoruoja ir nevykdo savo pareigos rūpintis šalių mažamečiais vaikais, kadangi dažnai vaikus palieka pas senelius, nors tuo metu vaikai turėtų praleisti laiką su juo. Vaikai šiuo metu atsakovo bijo, juos kankina nemiga, nerimas, abu išsako nenorą būti pas tėvą ir nenori su juo bendrauti. Atsakovas moko vaikus netinkamai elgtis su ieškove, apie ją neigiamai atsiliepia vaikų akivaizdoje. Atsakovas šaukdamas ant abiejų mažamečių, kitaip nepagarbiai ir vaikų orumą žeminančiai bendraudamas, mušdamas juos, verčia vaikus jo bijoti, jausti nepilnavertiškumo jausmą, taip paspartindamas vaikų emocinių sutrikimų ir psichologinių traumų galimybę. Dėl atsakovo netinkamų veiksmų tėvo ir vaikų ryšys yra prarastas, todėl ryšio atstatymui reikalingas laikas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė atsakovo laikiną bendravimo su sūnumis tvarką, pagal kurią: 1) vaikų tėvas G. S. nuo šios nutarties priėmimo dienos bendrauja su sūnumis O. S. ir D. S. nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kai tėvo ir vaikų bendravimas nevyksta tiesiogiai, tris kartus per savaitę – antradieniais, ketvirtadieniais ir sekmadieniais nuo 19 val., ne mažiau 30 min. Esant vaikų norui ir tėvų galimybėms, atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis bet kokiu kitu laiku atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų ugdymo, užimtumo, miego ir poilsio režimą. Vaikų motina privalo užtikrinti, kad bendravimui su vaikų tėvu naudojamas telefono abonento numeris būtų aktyvus ir veikiantis; 2) atsakovo ir nepilnamečių vaikų pirmas tiesioginis bendravimas vyksta porinės metų savaitės šeštadienį, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, atsakovui vaikus pasiimant iš jų gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžinant į vaikų gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 16.00 val. Vaikų ligos atveju, tėvo ir vaikų bendravimas vyksta vaikų gyvenamojoje ar kitoje jų buvimo vietoje. Teismas vykdymo procesą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021 dėl taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų nevykdymo sustabdė 14 kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Kitą prašymo dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-471-647/2021 buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, įskaitant ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktuose šalys susitarė, kad tėvas G. S. turi teisę bendrauti su vaikais O. S. ir D. S. poriniais savaitės savaitgaliais, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pasiimant vaikus penktadienį iš jų gyvenamosios ir/arba ugdymo įstaigos ne vėliau kaip nuo 17 val. iki 19 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Paimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos, G. S. privalo atsižvelgti į ugdymo įstaigos darbo laiką ir vidaus tvarkos taisykles ir jų griežtai laikytis. Motina įsipareigoja nekliudyti tėvui bendrauti su vaikais nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kurias vaikams užtikrins tėvas. Atsakovo prašymu dėl nurodytų taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų vykdymo 2022 m. spalio 14 d. buvo išduotas vykdymasis raštas, kurio vykdymą ieškovė prašo nagrinėjamoje byloje stabdyti.
6. Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. Skyriuje buvo gautas L. S. atstovo advokato D. V. pranešimas apie galimą fizinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, patirtą iš tėvo G. S.. 2022 m. rugsėjo 8 d. gautas pranešimas iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. konsultuojant nepilnamečius šalių vaikus jie ir vaikų motina nurodė, kad vaikai patiria tėvo psichologinį ir fizinį smurtą. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą G. S. atžvilgiu, nepakankant duomenų konstatuoti, kad jis mušė ar atliko pavojingus smurtinio pobūdžio veiksmus nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Atsakovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena. Skyriaus specialistai vertino vaikų situaciją, buvo nustatytas rizikos ir apsaugos veiksnys: nepakankamos vaiko atstovų pagal įstatymą žinios ir įgūdžiai, susiję su vaiko raida ir branda, dėl kurių vaiko atstovai pagal įstatymą nesugeba tinkamai tenkinti vaiko poreikių, užtikrinti jo amžių bei poreikius atitinkančios raidos.
7. Nurodė, kad atsakovas su vaikais paskutinį kartą bendravo 2022 m. rugpjūčio mėn. Vaikų darželyje 2022 m. spalio 3 d. šalių sūnus D. S. grupės vaikams ir mokytojai pasisakė, jog jį mušė tėvas; smurto žymių nepastebėta. Nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. L. S. ir šalių nepilnamečiams vaikams Panevėžio socialinių paslaugų centre teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. G. S. nuo 2022 m. spalio 6 d. atvejo vadybos procesas inicijuotas Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre pagal jo gyvenamą vietą. 2022 m. rugsėjo 21 d. atvejo vadybos posėdžio metu sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriuo nepilnamečių tėvai buvo įpareigoti užtikrinti vaikams saugią aplinką, tęsti psichologo konsultacijas vaikams, vykdyti teismo sprendimu nustatytą tėvo bendravimo su vaikais tvarką, dalyvauti mediacijoje, siekiant kompromisų ir sprendimų, tinkančių abiem pusėms, pozityviai bendrauti vaikų akivaizdoje ir nekonfliktuoti, skatinti vaikų bendravimą su tėvu (jei vaikai nenori, leisti jiems tai pasakyti tėvui), taikyti vaikams tinkamas auklėjimo priemones ir vengti fizinių bausmių, nekelti streso vaikus filmuojant ir klausinėjant perteklinių dalykų. Šalys su jiems sudarytu pagalbos planu sutiko, tačiau bylos duomenimis pagalbos šeimai planas nebuvo vykdomas, atsakovas su vaikais nebendravo.
8. Teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai konstatuoti, jog atsakovas naudoja prieš savo nepilnamečius vaikus psichologinį ir fizinį smurtą, daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, dėl ko yra poreikis riboti vaikų ir tėvo bendravimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota. Duomenų apie atsakovo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikomas kardomąsias priemones ribojant jo bendravimą su vaikais taip pat nėra. Aplinkybė, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena atsakovo atžvilgiu dėl galimo vaikų teisių pažeidimo, nesudaro pagrindo riboti tėvo ir vaikų bendravimo ieškovės prašomoje apimtyje. Tokio ieškovės reikalavimo nepagrindžia ir byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, 2022 m. spalio 24 d. psichologo pažyma. Byloje nėra duomenų, kad būtų tirtas vaikų ir tėvo emocinis psichologinis ryšys, kad vaikams būtų teikiamos psichologo konsultacijos ir paslaugos. Todėl vertino, kad ieškovės pateiktų medicininių dokumentų, filmuotos medžiagos, nesant kitų objektyvių duomenų, negalima laikyti vienareikšmiais įrodymais, patvirtinančiais, kad yra pagrindas riboti vaikų ir tėvo bendravimą dėl, ieškovės teigimu, atsakovo daromos neigiamos įtakos ir žalos nepilnamečiams vaikams, jų brandai ir pasaulėžiūrai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė L. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti ieškovės prašytą laikinąją atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarką.
10. Nurodo, kad iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas pažeidžia vaikų teises, vaikai atsakovo bijo, šią baimę grindžia savo patirtais neigiamais išgyvenimais, pasakojimais psichologei, institucijos darbuotojoms, šeimos gydytojai, darželio darbuotojoms apie jų mušimą, patiriamą skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus tuo metu, kai jie būna su tėvu (atsakovu). Fakto, kad 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną, neginčija, tačiau tai nereiškia, jog nutarimo motyvai prarado aktualumą ar reikšmingumą šiai bylai. Priešingai, šalių vaikai ir toliau atsisako vykti su atsakovu, juos kankina nemiga. Atsižvelgiant į tai ir siekiant visiškai neapriboti atsakovo bendravimo su smurtą patyrusiais šalių vaikais, prašė, kad bendravimas su jais, taip kardinaliai pasikeitus aplinkybėms, būtų pakeistas, o sprendimo vykdymas laikinai sustabdytas.
11. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad vien atsakovo nenubaudimas administracine tvarka sudaro pagrindą visiškai neatsižvelgti į kitas, 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarime ir Skyriaus anketose aiškiai aprašytas aplinkybes: G. S. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį (vaiko teisių pažeidimas), nes jo veiksmai (sudavimas pirštu per galvą, spaudimas kaklo ir peties srityje) neabejotinai sukėlė vaikams neigiamas emocijas, tad jie prieštaravo vaikų interesams ir buvo pažeista vaikų teisė į sveiką ir saugią aplinką (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnis, 43 straipsnio 2 dalis).
12. Tvirtina, jog pagal jos pasiūlytą tvarką vaikų bendravimas su atsakovu vyktų dalyvaujant psichologui. Teismas nepagrįstai nenustatė tokios tvarkos, nors psichologės ir šeimos gydytojos išvados bei siuntimai rodo, kad vaikams yra reikalinga medikų pagalba, tai siejant išimtinai su atsakovo elgesio padariniais vaikų psichikai ir savijautai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina atsakovo bendravimo su sūnumis tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliantė nenurodo jokių argumentų dėl sustabdyto vykdymo proceso pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. spalio 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-471-647/2021 dėl taikos sutarties 8.1 ir 8.2 punktų nevykdymo, todėl dėl šios skundžiamos nutarties dalies teismas atskirai nepasisako.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose (2 dalis). Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
17. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Taigi minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tačiau pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartis, įskaitant ir atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl minėtos bendravimo tvarkos pakeitimo, nurodydama, jog atsakovas atlieka prieš mažamečius sūnus neteisėtus ir draudžiamus veiksmus, nesirūpina jų psichine ir socialine gerove, darniu vystymusi, sveikata, demonstruoja jiems panieką ir nepagarbą, muša, žemina ir kitaip pažeidžia savo kaip tėvo pareigas, piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, vaikus sąmoningai auklėja taip, kad ieškovei kiltų kuo daugiau problemų ir pašlytų jos ir vaikų santykiai. Skundžiama 2022 m. spalio 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais sūnumis tvarką. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartimi, pateikė byloje atskirąjį skundą dėl byloje priimtos nutarties.
19. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų pozicijų, vaikų tėvų tarpusavio santykiai dėl vaikų bendravimo su tėvu tvarkos yra įtempti ir konfliktiški. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. Skyriuje buvo gautas ieškovės atstovo pranešimas apie galimą fizinį smurtą prieš nepilnamečius vaikus, patirtą iš atsakovo. 2022 m. rugsėjo 8 d. gautas pranešimas iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. konsultuojant nepilnamečius vaikus, jie ir jų mama įvardino, jog nepilnamečiai patiria psichologinį ir fizinį smurtą iš tėčio. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu, nepakankant duomenų konstatuoti, kad jis mušė ar atliko pavojingus smurtinio pobūdžio veiksmus nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Atsakovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena, kurioje procesinis sprendimas dėl galimo vaikų teisių pažeidimo skundžiamos nutarties priėmimo dienai nebuvo priimtas. Įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų interesus, išvengti konfliktinių situacijų tarp nepilnamečių vaikų tėvų, atsižvelgęs į vaikų amžių ((duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m.) ir siekdamas nesukelti jiems streso bei neigiamų išgyvenimų, siekiant užtikrinti saugų vaikų ir tėvo ryšį, įvertinęs, jog yra reikalingas laikotarpis tėvo ir vaikų emocinio ryšio sustiprinimui, nustatė laikinąją bendravimo tvarką, su kuria apeliacinės instancijos teismas sutinka.
20. Įvertinus ieškovės pateiktus argumentus dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, pažymėtina, jog ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su atsakovo galimybėmis bendrauti su nepilnamečiais vaikais jos prašoma nustatyti tvarka / būdu (bendravimo dažnumas, trukmė ir pan.), bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, kompleksiškai išsiaiškinęs visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui. Tačiau nustatant laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.
21. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama ne užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą. Priešingai nei teigia apeliantė, skundžiamos nutarties priėmimo metu bei šiuo metu byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima neabejotinai konstatuoti, jog atsakovas naudoja prieš savo nepilnamečius vaikus psichologinį ir fizinį smurtą, daro žalingą įtaką savo elgesiu ar kitaip neigiamai veikia vaikus, dėl ko yra poreikis riboti vaikų ir tėvo bendravimą. Kaip minėta, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu, nepakankant duomenų konstatuoti, kad jis mušė ar atliko pavojingus smurtinio pobūdžio veiksmus nepilnamečių sūnų atžvilgiu. Nors apeliantė mano, jog atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą nepaneigia atsakovo netinkamų veiksmų vaikų atžvilgiu, tačiau, kaip minėta, visos su tuo susijusios aplinkybės išsamiai, visapusiškai bus išsiaiškintos ir nustatytos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pažymėtina, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, jog byloje tuo metu nebuvo duomenų, kad būtų tirtas vaikų ir tėvo emocinis psichologinis ryšys, kad tuo metu vaikams būtų buvę teikiamos psichologo konsultacijos ir paslaugos. Todėl medicininių dokumentų duomenys, filmuota medžiaga pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo įvertinta kaip įrodymai, vienareikšmiškai nepatvirtinantys, jog yra pagrindas riboti vaikų ir tėvo bendravimą. Byloje pagal buvusius įrodymus nebuvo nustatytas poreikis vaikams bendraujant su atsakovu dalyvauti psichologui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga yra Skyriaus 2022 m. spalio 25 d. išvada dėl ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurioje nurodyta, jog ieškovės prašoma nustatyti atsakovo laikina bendravimo su vaikais tvarka ne visais atvejais atitinka geriausius ir prioritetinius vaikų interesus, prilygsta minimaliam vaikų bendravimui su tėvu nesant tam pagrindo, nes: vaikai su tėvu turėtų bendrauti nuo 15 val. iki 17 val., tačiau šalių mažamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, ieškovė nurodydavo, kad specialistus namuose gali priimti tik po 18 val., atsakovas gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl tvarkos 1 punktas realiai negali būti įgyvendinamas; nėra duomenų, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, tėvo valdžia jam nėra apribota, jis neteistas, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, taikomas kardomąsias priemones ribojant jo bendravimą su vaikais nėra; vaikų emociniam ryšiui su tėčiu atkurti reikalingas atitinkamas laiko tarpas; ieškovės siūlomas 3 punktas šalims gyvenant skirtinguose miestuose neatitinka vaikų interesų.
23. Pažymėtina, kad teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaikų interesus ir teises bendrauti su abiem tėvais, esminiai nepažeis nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų, taip pat skatins pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaikų ir tėvų poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos nustatymo.
24. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias normas, priėmė nutartį, atitinkančią ir užtikrinančią prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.