Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-12 · Administracinė byla Nr. eI-2237-331/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-12
Bylos Nr.
eI-2237-331/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00860-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
I. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2237-331/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00860-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Egidijos Puzinskaitės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. (I. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-180(00088) atsisakė pakeisti Rusijos Federacijos pilietei I. M. leidimą laikinai gyventi.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-180(00088) bei įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl pareiškėjos leidimo laikinai gyventi keitimo.

2.1. Skunde paaiškina, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra uždarosios akcinės bendrovės „Riterus“ (toliau – ir UAB „Riterus“, Bendrovė) dalyvė, vadovė ir akcininkė. Kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi keitimą, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Dokumentai buvo priimti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalimi, prašymas turėjo būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2.2. Pareiškėjos teigimu, Departamentas pažeidė Apraše nustatytą prašymų nagrinėjimo tvarką, nes tik 2017 m. spalio 25 d. išsiuntė prašymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui (toliau – ir Migracijos valdyba) dėl Bendrovės patikrinimo. Atsakymas gautas tik 2018 m. sausio 31 d. Tuo būdu buvo netinkamai vykdomi Aprašo reikalavimai, o įrodymai renkami pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles.

2.3. Migracijos valdybos patikrinimas atliktas neišsamiai, apklausti ne visi įmonės darbuotojai. Apklausiant D. J., Migracijos valdybos darbuotojas neprašė darbo sutarčių, kuriose nurodyta, kad darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, patikrinimas truko 5 minutes, apie kitų darbuotojų funkcijas neklausė. D. J. atsisakė teikti paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos, nes apklausos metu jai buvo daromas pareigūnų spaudimas pasakyti, kad įmonėje ji dirba formaliai. Neradus namuose kito darbuotojo V. N., buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jis Bendrovėje nedirba. Telefonu su juo susisiekęs pareigūnas tik paklausė, kada jis ketina grįžti į Vilnių, jokių klausimų ar kvietimų atvykti teikti paaiškinimus nebuvo. Pareiškėja taip pat nebuvo asmeniškai kviečiama atvykti ir pateikti paaiškinimus. Ne kartą pati bandė susisiekti su atsakovo darbuotojais ir išsiaiškinti, kodėl taip ilgai nagrinėjamas prašymas, tačiau negaudavo aiškaus atsakymo, jokių papildomų dokumentų ar paaiškinimų Departamentas nepriėmė.

2.4. Departamentas nesilaikė Aprašo X skyriaus reikalavimų, nors įstatymų leidėjas detaliai nustatė kokie veiksmai, kokia seka turi būti atlikti tam, kad būtų nešališkai atliktas tyrimas ir nustatytos objektyvios aplinkybės, tik laikantis administracinėje procedūroje visų teisės aktų nuostatų, administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis laikytinas teisėtu.

2.5. Pareiškėja yra UAB „Riterus“, įsteigtos 2012 metais, akcininkė, leidimus laikinai gyventi gauna nuo 2012 metų. Pagal Įstatymo 45 straipsnį, šiuo pagrindu suteikiamo leidimo laikinai gyventi paskirtis yra tikslinė – asmeniui suteikiamas leidimas laikinai gyventi tol, kol jis užsiima teisėta veikla. Pažymėjo, kad tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjos pateiktų duomenų Departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja siekė ir siekia gauti leidimą laikinai gyventi tam, kad galėtų užsiimti teisėta veikla. Bendrovė veiklą vykdo nuo 2012 m., niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, nepasikeitė. Pareiškėja iki šiol yra Bendrovės akcininkė, nuo įsteigimo momento vykdė ir šiuo metu vykdo veiklą, o įsteigtų darbo vietų niekada nėra panaikinusi, bendrovėje dirba 2 Lietuvos piliečiai, kuriems mokamas atlyginimas. Pareiškėja kelia abejonę dėl Departamento teiginio, jog įmonė fiktyvi, o darbuotojai įdarbinti formaliai, nes V. N. patikrinimo metu buvo Klaipėdoje, o D. J. atsisakė paaiškinti apie bendrovės vykdomą veiklą. Departamente turimose šių darbuotojų darbo sutartyse nurodyta, kad sudaryta neterminuota nuotolinio darbo sutartis ir nustatytą darbo laiką darbuotojai skirsto savo nuožiūra, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta, o vykdant darbuotojų apklausą Migracijos valdybos pareigūnas darė spaudimą, versdamas sakyti, kad įmonė nevykdo veiklos.

2.6. Bendrovė yra eksporto-importo įmonė, turinti savo atstovybes Japonijoje ir Sankt Peterburge. Užsiima automobilių, spec. technikos ir atsarginių dalių prekyba, teikia logistikos, muitinės paslaugas. Per 5 metus investavo Lietuvoje nemažas lėšas, įmokos į valstybės biudžetą sudaro 60 000 Eur. Įmonė nevengia mokėti mokesčių, šiuo metu neturi skolų nei Valstybinei mokesčių inspekcijai, nei „Sodrai“ ar kitų nesumokėtų mokesčių, atlyginimai darbuotojams mokami tvarkingai, todėl Departamento sprendimą, kad pareiškėja realiai nevykdo veiklos, bei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, laikė nepagrįstu ir nemotyvuotu. Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo remtis Įstatymo 35 straipsnio dalies 12 punktu, nes nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėja kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nagrinėjant ankstesnius pareiškėjos prašymus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo nebuvo Įstatymo pagrindų dėl leidimų gyventi neišdavimo ar panaikinimo, nekilo įtarimų dėl įmonės veiklos ir nelegalios migracijos grėsmės.

2.7. Ginčijamas sprendimas, priimtas neatlikus išsamaus patikrinimo ir pažeidus teisės aktais nustatytas procedūras. Sprendimas priimtas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjus esamą situaciją, padarius eilę procedūrinių pažeidimų, ir jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti.

Atsiliepimas

3.1. Atsiliepime paaiškina, kad pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

3.2. Sprendimas priimtas išanalizavus pareiškėjos pateiktus dokumentus, įvertinus Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog priimant ginčijamą sprendimą, netinkamai buvo vykdomos Aprašo nuostatų reikalavimai, kad įrodymai buvo renkami pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles. Vertinant Migracijos valdybos atliktą bendrovės patikrinimą, Aprašo 71.2 papunkčio reikalavimai nėra taikomi ir šioje nagrinėjamoje byloje nėra aktualūs. Aprašo 84.1 papunktyje yra nurodyta, kad Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti. Prašymas buvo išsiųstas remiantis ne Aprašo 71.2 papunkčiu, bet Aprašo 84.1 papunkčiu, kuriame nėra nustatytas terminas, per kurį Departamentas turi teisę kreiptis į kitas institucijas dėl informacijos gavimo, o informacija gali būti renkama visą tikrinimo laikotarpį.

3.3. Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, jog jai nuo 2012 m. buvo išduodami leidimai gyventi Lietuvoje nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi, tačiau vėliau paaiškėja, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, išaiškėja naujų aplinkybių, leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja, nors ir nurodė skunde, kad Bendrovė veiklą vykdo nuo 2012 m., per visus metus įmonė sumokėjo 60 000 eurų mokesčių, neturi skolų valstybės biudžetui, tačiau šių teiginių jokiais dokumentais nepagrindė, nors ši pareiga tenka būtent jai. Pareiškėja teismui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos įmonės veiklos vykdymą Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu, Departamentas, nagrinėdamas jos prašymą, nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikti 3 pervedimai į bendrovės sąskaitą įmonės INVIROSE LIMITED, registruotos Didžiosios Britanijos Mergelių salose. Kartu buvo pateikta Bendrovės 2014 m. liepos 1 d. sudaryta sutartis su įmone INVIROSE LIMITED, kurioje nurodyta, kad teikiama „potencialių klientų paieška“. Taip pat buvo pateikti kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos pinigų priėmimas buvo vykdomas iš OOO „UK Plantacija“, registruotos Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge. Kartu buvo pateikta bendrovės 2017 m. sausio 3 d. sudaryta sutartis su OOO „UK Plantacija“, kurioje nurodyta, kad teikiama „potencialių klientų paieška“. Be šių sutarčių, buvo pateikta OOO „Dinamika“, registruotos Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge, 2016 m. gruodžio 19 d. sudaryta sutartis su Bendrove, kurioje taip pat nurodyta „potencialių klientų paieška“. Nustatytos aplinkybės sukėlė pagrįstų įtarimų, kad Bendrovės veikla Lietuvos Respublikoje iš tiesų nėra vykdoma.

3.4. Migracijos valdybai nuvykus bendrovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu adresu ant pastato Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą nėra, o šalia esančių bendrovių darbuotojai nurodė, kad šiose patalpose Bendrovė savo veiklos nevykdo. Migracijos valdybai tęsiant Bendrovės patikrinimą darbuotoja D. J. atsisakė teikti paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos. Migracijos valdybai apklausti kito bendrovės darbuotojo V. N. nepavyko, nes jis paaiškino, kad yra Klaipėdoje, o kada planuoja grįžti į Vilnių, nežino, todėl paaiškinimų apie Bendrovės vykdomą veiklą neteikė.

3.5. Įvertinta ir tai, kad, Migracijos valdybos darbuotojams nuvykus pareiškėjos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, o šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 16 asmenų, daugiausiai trečiųjų šalių piliečiai. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad tikrasis pareiškėjos tikslas yra ne kurti verslą ir darbo vietas Lietuvoje, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

3.8 Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos taryba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Departamentas. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Departamentas išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. VSAT, teikdama išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės, patikrina duomenis informacinėse sistemose ir įvertina turimus kriminalinės žvalgybos, ikiteisminio tyrimo duomenis, t. y. VSAT nevertina užsieniečio pateikto prašymo, užsieniečio pateiktų dokumentų, iš kitų institucijų gautų dokumentų. Tik Departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. vasario 27 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos atstovas advokatas E. G. Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ji yra Lietuvoje įregistruotoje UAB „Riterus“ dalyvė, vadovė, akcininkė. Kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi minėta užsienietė pateikė galiojantį kelionės dokumentą, leidimą laikinai gyventi Nr. LT7379968, galiojantį iki 2017 m. lapkričio 13 d., bendrovės „Riterus“ įstatus, akcininkų sąrašą, balansą, dokumentus, patvirtinančius vykdomą įmonės veiklą, trijų įmonės darbuotojų, Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas pragyvenimo lėšas bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus.

6. Migracijos departamentui kilus pagrįstų įtarimų dėl bendrovės „Riterus“ veiklos Lietuvos Respublikoje, manydamas, kad pareiškėja yra atvykusi kitu negu deklaruota tikslu, patikrino bendrovės „Riterus“ veiklą ir nustatė, kad bendrovės adresu: (duomenys neskelbtini), ant pastato iškabos nebuvo, kitokios reklamos skelbiančios apie įmonės veikla taip pat nebuvo. Aplinkinių įmonių darbuotojai paaiškino, kad minėtose patalpose bendrovė savo veiklos nevykdo. Bendrovės darbuotoja D. J. atsisakė duoti paaiškinimus dėl įmonės veiklos, o darbuotojas V. N. paaiškino, kad yra Klaipėdoje, kada planuoja grįžti į Vilnių nežinojo. Nuvykus į akcininkų deklaruojamą vietą (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė, šiame bute savo gyvenamąją vietą deklaravo 16 asmenų, daugiausia trečiųjų šalių piliečiai. Bendrovė „Finatra“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą, pagrindais – perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę. Taigi atsakovas padarė išvadą, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, nes bendrovė neturi biuro, visi darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, bendrovė nėra suinteresuota užsiimti teisėta veiklą Lietuvoje, nes įvertinus bendrovės vykdomą veiklą patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderius, banko išrašą) aiškiai matyti, jog kasos pajamų orderiai ir bankiniai pavedimai tik imitavo bendrovės vykdomą veiklą, pareiškėjos tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, t. y. šios užsienietės tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės dalyvei, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Todėl Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2018 m. vasario 27 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

7. Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), kurio 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkama gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtu ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą; 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (Įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma. Vadinasi, užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. Įstatymo 36 straipsnyje yra nustatyta, kokiais atvejais pranešama apie duomenų pasikeitimą vidaus reikalų įgaliotai institucijai. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi; 12 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 yra patvirtinęs leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 71 punkte nustatyta, kad įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, o įgaliotas migracijos tarnybos valstybės tarnautojas – užsieniečio prašymą pakeisti leidimą ir kartu pateiktus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Aprašo 17.5 ir 24.21 punktuose nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Pagal Aprašo 84 straipsnio nuostatas, Migracijos departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1. papunktis).

8. Pareiškėjai atsisakyta pakeisti leidimą, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktų pagrindu, nes pareiškėja Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. bendrovė neturi biuro, visi darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, bendrovė nėra suinteresuota užsiimti teisėta veiklą Lietuvoje, nes įvertinus bendrovės vykdomą veiklą patvirtinančius dokumentus (kasos pajamų orderius, banko išrašą) aiškiai matyti, jog kasos pajamų orderiai ir bankiniai pavedimai tik imitavo bendrovės vykdomą veiklą, pareiškėjos tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėjos tikslas yra ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje kaip bendrovės dalyvei, o gauti leidimą laikinai gyventi ir legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje. Be to atsakovas atsiliepime teigia, kad bendrovė neperveda priklausančių įmokų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, VSDFV informacinės sistemos duomenimis 2017 m. balandžio 10 d. bendrovės skola sudarė 680,59 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis 2018 m. balandžio 12 d. mokestinė nepriemoka sudaro 270,24 Eur. Todėl šios aplinkybės parodo, kad pareiškėja nėra linkusi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

9. Pareiškėjos teigimu, Departamentas pažeidė Aprašo reikalavimus ir tokius teiginius grindė Aprašo 62 punkto ir 71.2 punkto nuostatomis.

Žemesnės instancijos teismas

9. 1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pagal Aprašo nuostatas, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti. Iš ginčijamo Sprendimo ir nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Departamentas prašymą atlikti pareiškėjos bendrovės patikrinimą išsiuntė Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai. Pagal teisės aktų nuostatas už kokį laikotarpį tikrinti bendrovę nėra nustatytas. Teismas pritaria Departamento argumentams, kad tokie veiksmai gali būti atliekami visa prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpį. Todėl pareiškėjos argumentai, jog Departamentas įrodymus rinko pažeisdamas teisės aktų reikalavimus laikytini nepagrįstais.

16. Pareiškėja teigia, jog prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi buvo nagrinėjamas ilgiau nei tai nustatyta teisės aktuose.

16.1. Rašytinė bylos medžiaga tvirtina, kad Departamentas 2017 m. spalio 25 d. išsiuntė prašymą kuo įmanoma greičiau atlikti Bendrovės patikrinimą ir pranešti apie jo rezultatus. Tačiau patikrinimo išvada buvo gauta 2018 m. sausio 31 d. Todėl pareiškėjos prašymo nagrinėjimas Departamente užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl būtinybės surinkti visą informaciją iš kitų institucijų. Pažymėtina, jog teisės aktų nuostatos įpareigoja Departamentą išsiaiškinti visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pažymėjęs, kad prašymų nagrinėjimo trukmė ir procedūriniai pažeidimai nėra reikšmingi, kadangi nėra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio pažeidimai būtų apriboję objektyvų visų ginčui reikšmingų aplinkybių įvertinimą ir nulėmę Migracijos departamento sprendimo pagrįstumą (LVAT administracinėje byloje Nr. eA-3081-556/2018). Todėl Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi užtruko ilgiau (Įstatymo 33 straipsnis), tačiau įvertinus tai, kad buvo siekiama išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, konstatuotina, jog teisės aktuose nustatytų terminų pažeidimas nesudaro pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu.

17. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, jog Departamentas nesilaikė Aprašo X skyriaus reikalavimų, pažymėtina, jog iš Aprašo X skyriaus reglamentavimo matyti, jog jame nustatyta leidimų laikinai gyventi panaikinimo tvarka, todėl pareiškėjos prašymo dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nagrinėjimui pagrįstai nebuvo taikoma.

18. Pareiškėjos teigimu bendrovė nėra fiktyvi, ji vykdo teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje.

18.1. Teismas pažymi, kad Aprašo 100 punkte įtvirtinti veiksniai, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė fiktyvi. Bendrovės verslo plane nurodyta, kad bendrovės veikla buvo ir yra potencialių klientų paieška – atlieka užsakovų produkcijos, paslaugos reklamą ir siūlo įsigyti užsakovo teikiamą produkciją ar paslaugas. Pareiškėja skunde teismui teigė, kad bendrovė veiklą vykdo nuo 2012 m., per visus metus sumokėjusi 60 000 Eur mokesčių, skolų neturi. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja nei Departamentui, nei teismui šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, kad pagal pateiktus dokumentus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. buvo atlikti 3 pervedimai į Bendrovės sąskaitą įmonės Invirose Limited, registruotos Didžiosios Britanijos Mergelių salose. Kartu buvo pateikta bendrovės 2014 m. liepos 1 d. sutartis su minėta įmone, kurioje nurodyta, kad teikiama potencialių klientų paieška; kasos pajamų orderiai, pagal kuriuos pinigų priėmimas buvo vykdomas iš OOO „UK Plantacija“, registruotos Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge; 2017 m. sausio 3 d. sudaryta sutartis su OOO „UK Plantacija“, kurioje nurodyta, kad teikiama potencialių klientų paieška; OOO „Dinamika“, registruotos Rusijos Federacijoje, Sankt Peterburge, 2016 m. gruodžio 19 d. sudaryta sutartis, kurioje taip pat nurodyta potencialių klientų paieška.

18.2. Pareiškėja skunde konkrečiai nenurodė, kokia veikla užsiima jos įmonė, o tik pažymėjo, kad siekia gauti leidimą laikinai gyventi tam, kad galėtų užsiimti teisėta veikla; kad veiklą vykdo nuo 2012 metų, niekada nėra sustabdžiusi veiklos vykdymo. Todėl vertinant įmonės veiklos realumą, tokie argumentai – teisėta veikla, nepriimtini ir leidžia abejoti jų tikrumu. Svarbu ir tai, kad bendrovės adresu ant pastato Bendrovės iškabos ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Bendrovės veiklą nėra, o šalia esančių bendrovių darbuotojai nurodė, kad šiose patalpose bendrovė „Riterus“ savo veiklos nevykdo. Dėl pateiktų banko sąskaitos išrašų, pastebėtina, kad atlikti pavedimai kitiems ūkio subjektams nepatvirtina kokiu tikslu ir pagrindu buvo atliktos šios finansinės operacijos. Taigi, nėra aišku, kokia konkrečia veikla užsiima bendrovė „Riterus“. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie pareiškėjos bendrovės veiklą, konkrečius jos nuveiktus darbus pagal darbo sutartyje nurodytas pareigas.

18.3. Pagrįstas abejones kelia ir darbuotojos D. J. atsisakymas teikti paaiškinimus dėl Bendrovės veiklos bei kito bendrovės darbuotojo V. N. paaiškinimas, kad apklausos metu jis nebuvo Vilniuje, todėl paaiškinimų apie bendrovės veiklą taip pat neteikė. Pareiškėja teismui teigė, jog Migracijos valdybos darbuotojai darė spaudimą D. J., todėl ji atsisakė duoti paaiškinimus. Teismas šiuos pareiškėjos argumentus vertina kritiškai ir pabrėžia, jog net ir priimant domėn šiuos argumentus, lieka neaišku, kodėl paaiškinimai nebuvo pateikti pačiam Departamentui, o taip pat ir teismui. Taigi, pritartina Departamento padarytai išvadai, kad nors darbuotojų sutartyse ir numatytas darbas nuotoliniu būdu, tačiau surinkta informacija leidžia konstatuoti, jog bendrovėje darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, kad pareiškėja atitiktų visas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

18.4. Išdėstytų įstatymų bei nustatytų faktinių aplinkybių kontekste vertinant skundžiamą sprendimą, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, kad yra ne vienas Aprašo 100 punkte įtvirtintas fiktyvios įmonės veiksnys: pateikti bendrovės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad bendrovė realiai vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje (kasos pajamų orderiai ir bankiniai pavedimai tik patvirtino, kad veikla Lietuvos Respublikoje nėra vykdoma) (Aprašo 100.4 papunktis); Bendrovė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose bendrovės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Aprašo 100.6 papunktis), yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas bendrovėje yra fiktyvus (D. J. atsisakė paaiškinti apie bendrovės vykdomą veiklą, įdarbinimo aplinkybes, o V. N. buvo išvykęs į Klaipėdą, apie tai, kada grįš į Vilnių, negalėjo atsakyti Migracijos valdybos darbuotojui, todėl paaiškinimų apie bendrovės vykdomą veiklą neteikė) (Aprašo 100.9 papunktis), yra kitų požymių, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis yra fiktyvi – Migracijos valdyba nurodė, jog UAB „Finatra“, kuri administruoja Bendrovę, užsiima įmonių, užsienio valstybių įmonių filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje įsteigtą užsienio valstybės įmonės filialą pagrindu, o būtent UAB „Finatra“ perka arba steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi bei laisvai keliautų po Šengeno erdvę (Aprašo 100.12 papunktis).

19. Pareiškėja skunde teismui kėlė abejonę, jog jai jau nuo 2012 metų yra išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Bendrovėje pagrindu.

19.1. Teismas pažymi, jog šie pareiškėjos argumentai neturi teisinės reikšmės, nes net jei ir buvo išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, o vėliau paaiškėja, kad jis neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų, paaiškėja naujos aplinkybės, leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas arba atsisakoma išduoti naują leidimą laikinai gyventi (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3077-756/2017).

20. Pareiškėjos teigimu, jai nepagrįstai buvo pritaikytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas.

20.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes nelegalios grėsmės vertinimas turi būti siejamas su pareiškėjos deklaruotų atvykimo tikslų vertinimu, t. y. jų realumu, pagrįstumu. Būtina įvertinti, kokiu pagrindu, dėl kokio tikslo, užsienietis siekia atvykti į Lietuvos Respubliką, ir, jo pateiktos bei atsakovo surinktos informacijos pagrindu spręsti, ar tokia informacija leidžia daryti išvadą, jog nėra nelegalios migracijos grėsmės. Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (2016 m. gegužės 1 d. redakcija), kurios, taip nustato, jog Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, o siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 punktas). Todėl pareiškėjos argumentai, jog nesant VSAT ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išvadų dėl pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmės Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas negalėjo būti taikomas, vertintinas kaip visiškai nepagrįstas. Tuo labiau, duomenys, kurie pateikti norint gauti leidimą gyventi, neatitikimas tikrovei savaime gali būti rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Teismas laiko, kad pareiškėjos deklaruoti atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti, pareiškėja siekė atitikti Įstatyme nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, o ne užsiimti ūkine-komercine veikla Lietuvoje, nes byloje surinkta įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei paaiškinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų paaiškinimais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiškėjos abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai nėra ir negali būti laikomi tam tikrą aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.

17. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto, jeigu duomenys, kuriuos ji pateikė norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas ar kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, konstatavimu, o tai, ar asmuo vykdė veiklą, ar norėjo ją vykdyti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėjos pateikti argumentai neišsklaido pagrįstais pripažintinų atsakovo įtarimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų paneigiančių atsakovo padarytos išvados. Atsisakymas pakeisti leidimą savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Bendrovės akcininko pareigų (pasitelkiant įgaliotus atstovus). LVAT yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (LVAT administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 1 p.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, nes šį sprendimą apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

19. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (15/4-1)3I-180(00088) paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).

20. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. M. (I. M.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėEgidija PuzinskaitėHenrikas Sadauskas