- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-11
- Bylos Nr.
- 2-1176-217/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00716-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romaldas Šuliokas
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Vytautas Mačiulskis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei S. Ž., atsakovui G. S. ir jo atstovui advokatui Vytautui Mačiulskiui, išvadą byloje teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui G. S., trečiajam asmeniui – antstoliui R. S., išvadą byloje teikiančiai institucijai - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Ž. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė padidinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-481-129-2005 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. S., gim.(duomenys neskelbtini), iki 190 Eur per mėnesį, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Paaiškino, kad 2005-06-30 sprendimu iš atsakovo priteistas 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymas nepilnamečiui sūnui K. S. (gim. (duomenys neskelbtini),) nebeatitinka vaiko poreikių. Atsakovui piktybiškai nemokant priteisto išlaikymo 2007 m. vasario - gegužės mėn., alimentų administravimas buvo perduotas antstoliui R. S., vykdomosios bylos Nr. 0070/07/00211. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką (2004-04-26 nutartis c/b Nr.3K-3-259/2004) vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Kadangi tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo vienodomis dalimis arba proporcingai savo turtinei padėčiai, abu tėvai vaiko išlaikymui privalo skirti ne mažiau kaip po 0,5 MMA kas mėnesį. Su atsakovu buvo susitarę dėl tokio 0,5 MMA dydžio periodinių išmokų vaikui, tačiau šiuo metu atsakovas vengia teikti vaikui išlaikymą, o nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. mokėtus pinigus, viršijančius 75 Eur, vadina „dvigubais alimentais". Paskutinę pilną alimentų įmoką 2016 metais gavo 2016-12-27 ir 2017-03-11. Atsakovas jos prašymu pervedė 150 Eur vaiko išlaikymui už sausio ir vasario mėnesius. Atsakovas gera valia lėšų vaiko išlaikymui nemoka, atsisako teikti dabartinius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, o sumokėdamas 150,00 Eur sumą, konkliudentiniais veiksmais patvirtino žodinę sutartį jų sutartį dėl 0,5 MMA dydžio periodinių išmokų vaikui. Tačiau priteista išlaikymo suma neatitinka vaiko poreikių, sūnus beveik pilnametis, jo poreikiai didėja, o išaugus kainoms, priteisto išlaikymo neužtenka net būtiniausiems sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovės, jo pajamos viršija vidutinį darbo užmokestį. Kadangi prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma sudaro 0,5 minimalios mėnesinės algos, todėl ji papildomai neįrodinėjama.
Atsakovas G. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko teikti išlaikymą po 75,00 Eur, paaiškino, kad jo galimybės ribotos, jam nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis. Jo mėnesio pajamos yra 254 Eur, iš kurių išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką – V. M. S. g. 2014-06-21, dukrai gali skirti tokią pat išlaikymo sumą.
Trečiasis asmuo (antstolis) R. S. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l.83), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (LR CPK 123 str. 246 str. 2 d.).
Teismo posėdžio metu Vaiko teisių skyriaus atstovas pateikė išvadą, kad neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdo pareigas nepilnamečio sūnaus K. S. atžvilgiu. Ieškovė su sūnumi bei savo seserimi gyvena sodų bendrijoje jai priklausančiame gyvenamajame name. Pasak ieškovės ji dirba pagal autorines sutartis ir jos darbinės mėnesio pajamos yra apie 350 Eur. K. S. mokosi (duomenys neskelbtini), gimnazijoje, specialių poreikių neturi, jo išlaikymui išleidžia apie 400 Eur per mėnesį. Išlaiko iš santaupų, pardavus butą ir garažą. Skyriaus nuomone priteista 57,92 Eur išlaikymo suma per mėnesį yra nepakankama net pagrindinių vaiko poreikių tenkinimui, todėl sutinka su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo didinimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
K. S., gim. (duomenys neskelbtini),, tėvai yra G. S. ir S. S. (gimimo liudijimas, b.l.4; Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N-2-481-129-2005 buvo nutraukta G. S. ir S. S. santuoka (b.l.89-91), po santuokos nutraukimo ieškovei S. S. buvo palikta jos mergautinė pavardė – Ž.; iš atsakovo G. S. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini),, periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės (b.l.89-92).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl nagrinėjant bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 str. 1 d. numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, o sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.N-2-481-129-2005 buvo nuspręsta, jog atsakovas G. S. nepilnamečio vaiko K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Akivaizdu, jog nuo 2005 m. iki civilinės bylos pagal ieškovės ieškinį iškėlimo dienos - iki 2017-03-20 padidėjo vaiko poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. K. S., kurio išlaikymo dydžio klausimas nagrinėjamas teisme, 2005 m. buvo 5 metai, o ieškinio padavimo dienai jam buvo 17 metų, todėl pasikeitė vaiko poreikiai. Jis gyvena su ieškove – motina S. Ž. kaime, lanko mokyklą Kauno mieste, yra padidėję jo poreikiai tiek maistui, tiek ir kitoms išlaidoms. Todėl 2005 metais priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį, kas dabar atitinka tik 57,92 Eur, yra nepakankamas patenkinti išaugusių vaiko poreikių, todėl jam būtina didesnė išlaikymui skiriama suma. Ieškovės teigimu vaiko išlaikymui per mėnesį ji išleidžia apie 400 Eur.
Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2010). Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teismo pareiga atsižvelgti į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) koreliuoja su pareiga objektyviai ir visapusiškai įvertinti tėvų turtinę padėtį bei svarbius interesus, taip, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
Vertinant tėvų turtinę padėtį byloje esančiais įrodymais bei ieškovės paaiškinimu nustatyta, jog po santuokos nutraukimo 2005-06-30 teismo sprendimu ieškovė pardavė butą ir garažą Jonavos mieste, iš kurių gautas pajamas, ieškovės paaiškinimu, gali skirti vaiko poreikiams tenkinti. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad ieškovė turi ½ dalį žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir kitais priklausiniais (duomenys neskelbtini),., bei žemės sklypą su sodo pastatu, kuriame gyvena su nepilnamečiu sūnumi; dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),. bei dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Atsakovas G. S. savo nuosavybėje turi butą (duomenys neskelbtini), mieste, tačiau po šios civilinės bylos iškėlimo kitą turėtą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą su statiniais, butus (duomenys neskelbtini), mieste ir (duomenys neskelbtini), padovanojo sutuoktinei. Atsakovo vardu registruota transporto priemonė – 1991 m. laidos Audi 100 (b.l.74). Kartu pažymėtina, jog pastaruoju laikotarpiu tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos yra minimalios (b.l. 30-33). Ieškovė yra įsiregistravusi kaip meno kūrėjo statusą turintis asmuo (b.l.32, 93) ir nurodo, kad jos pajamos per metus yra 1180 Eur (kas sudarytų apie 98,33 Eur per mėnesį). VSDFV duomenimis ieškovės gaunami alimentai 2017 m. kovo mėnesį sumažėjo iki 78,15 Eur (b.l.33). Atsakovas yra neįgalus, iš dalies nedarbingas, nuo 2016-03-31 jam nustatytas 35 proc. darbingumas (b.l.46-47, 75), jo gaunama netekto darbingumo pensija yra 225,15 Eur, iš kurios išskaitomas išlaikymas (b.l.58-59,75); kaip ir ieškovė yra įsiregistravęs meno kūrėjo statusą; nuo 2013-02-28 dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini),“, kur jo mėnesio užmokesčio suma yra 14,48 Eur (b.l.94-95). Be to, atsakovas turi ir kitų išlaikytinių – nepilnametę dukterį V M. S., gim. (duomenys neskelbtini), (b.l.62). Pažymėtina, jog šalių pateiktais įrodymais, teismo išreikalautais duomenimis iš VSDFV bei nekilnojamojo turto registro nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna pajamas mažesnes nei nustatytas MMA, turi nekilnojamojo turto. Ieškovė S. Ž. darbinga, kitų išlaikytinių neturi. Nors atsakovas G. S. šiuo metu yra darbingas tik 35 proc., turi kitų išlaikytinių, dirba, nekilnojamojo turto atsakovas šiuo metu turi mažiau nei ieškovė vien todėl, kad ieškovei inicijavus šią bylą, ieškovas didžiąją dalį nekilnojamojo turto neatlygintinai perleido sutuoktinei, tuo sąmoningai pablogindamas savo turtinę padėtį, tačiau išsaugodamas šį turtą bendra uzufrukto teise (b.l.63-74).
Kartu pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaiką ar pripažinti, kad jo šiuo metu teikiamas išlaikymo dydis yra pakankamas vaikams išlaikyti. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr. 22, p. 13–22), kuri šiuo metu yra 380 Eur.
Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis po 2005 metų pasikeitė, ji pablogėjo ir vertintina kaip panaši. Nors atsakovas savo turtinę padėtį pablogino pats neatlygintinai perleisdamas didžiąją dalį turėto nekilnojamojo turto, ieškovei neprašant didesnio išlaikymo nei tai suformuota teismų praktikoje, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė yra darbinga ir išlaiko sūnų, tuo tarpu atsakovas yra neįgalus (35 proc. darbingas) ir turi kitų išlaikytinių. Nors atsakovas sutinka mokėti išlaikymą nepilnamečiui sūnui ne didesnį kaip 75 Eur kas mėnesį ir vieną iš priežasčių nurodo, kad turi ir kitą išlaikomą nepilnametį vaiką, tačiau ši pareiga tenka ir vaiko motinai. Kartu pažymėtina, jog K. S. poreikiai yra didesni nei trejų metų amžiaus atsakovo dukros V M. S., o išlaikymą priteisti prašoma iki jo pilnametystės – tik keturiems mėnesiams.
Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimų, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, ieškovės ir atsakovo bei socialinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principas, ieškovės ieškinys dėl vaiko išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, keistina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimo dalis civilinėje byloje Nr. N-2-481-129-2005 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir iš atsakovo G. S. priteistina nepilnamečio vaiko K. S. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo momento, t.y. nuo 2017-03-20, iki vaiko pilnametystės. K. S. pilnametystė sukanka 2017-08-01, ir jis įgyja pilną veiksnumą ir teisnumą, toliau ginti savo interesus gali savarankiškai.
Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.192² str. tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius išlieka iki jie sulauks 24 metų amžiaus ir mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. Kaip matyti K. S. mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, todėl jam ir toliau yra reikalinga parama, tačiau sulaukus pilnametystės ir įgijus civilinį procesinį veiksnumą K. S. pats turi teisę kreiptis dėl išlaikymo priteisimo (LR CPK 38 str. 1 d.).
CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nustatyta, jog ieškovė teisine pagalba nesinaudojo, o už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo nuo žyminio mokesčio yra atleista LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-05-29 sprendimu Nr.2.3-(NTP-2)-17-T-1018-10809 atsakovui skirta 100 proc. nemokama teisinė pagalba (b.l.41-42), kurio pagrindu prašoma priteisti 312,96 Eur bylinėjimosi išlaidų (b.l. 41-42, 82).
Už patenkintą ieškinio reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis - 33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). Ieškinį tenkinus iš dalies (78,94 proc.), proporcingai atmestų (21,06 proc.) reikalavimų sumai, iš ieškovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 65,70 Eur (312 Eur – 21,06 proc.) už atsakovui teiktą Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 2,71 Eur (12,91 Eur - 21,06 proc.) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 99 str.; 96 str. 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2005-06-30 sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. N-2-481-129-2005 dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisti iš G. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo (nuo 2017-03-20) iki vaiko pilnametystės; likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės S. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 65,70 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 70 ct) atsakovui teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinė teisinę pagalbą) ir 2,71 Eur (du eurus 71 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį ir pašto išlaidas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.