Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. I. 2021 m. gegužės 16 d., apie 2 val. 30 min., adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto tarp jo ir M. J. metu, lauke prie įėjimo į gyvenamąjį namą, tyčia sudavė M. J. kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, gyvenamojo namo svetainėje tyčia sudavė M. J. kojos keliu vieną smūgį į veido sritį ir kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veido sritį, tuo padarydamas M. J. kairio antakio žaizdą, ir taip nežymiai sužalojo M. J..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2021 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, po pietų, dalyvavo pusseserės D. S. gimtadienio šventėje, kuri vyko šios namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nepamena. Be jo, šventėje dalyvavo jo sugyventinė J. J., G. D., M. J., E. B.. Kitų asmenų nepamena. Buvo vartojamas alkoholis. Šventės metu jis susiginčijo su šalia sėdėjusiu M. J. dėl įrankių kainų. Konfliktą išprovokavo M. J.. Paskui jis su M. J. išėjo į koridorių, kur apsistumdė ir vėl grįžo į vidų. Ar lauke sudavė smūgius M. J., jis nepamena, nes buvo girtas, bet galėjo būti, kad sudavė. Sėdėdami prie stalo, jis su M. J. toliau ginčijosi. Pamena, kad jis kumščiu sudavė M. J. vieną kartą į veido sritį. Ar sudavė daugiau smūgių M. J., jis dėl girtumo nepamena. Tada G. D. ant jo puolė su peiliu. D. S. peilį iš G. D. atėmė ir visi išėjo namo. Ryte pas jį į namus atvykę policijos pareigūnai pasakė, kad M. J. yra sužalotas. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo. Tam turėjo įtakos jo girtumas, nes būdamas blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Sutinka nukentėjusiajam atlyginti advokato išlaidas už ieškinio surašymą. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, nes gali nukentėjusiajam sumokėti 300 Eur žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. I. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais įrodymais:

nukentėjusysis M. J. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. jis dalyvavo pažįstamos D. S. gimtadienio šventėje, kuri vyko šios namuose, adresu: (duomenys neskelbtini). Be jo, šventėje dalyvavo M. I., J. J., E. B., V. N., D. S. broliai ir tėvas. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Naktį tarp jo ir šalia sėdėjusio M. I. kilo ginčas dėl darbų ir M. I. pasiūlė išeiti į lauką. Išėjus į lauką, M. I. pradėjo jį stumdyti. Paskui jie sugrįžo į vidų ir toliau konfliktavo. Kai antrą kartą M. I. pasikvietė jį į lauką, šis lauke sudavė jam tris smūgius į veidą, kairį žandikaulį. Smūgiai buvo stiprūs. Daugiau smūgių lauke jis nepamena. Kai grįžo į vidų, pamatė, kad iš nosies bėga kraujas, marškinėliai buvo kruvini. Nusivalęs kraują, jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Kas vyko kambaryje, jis nepamena, nes buvo girtas. Tik iš D. S., V. N. ir G. D. pasakojimų sužinojo, kad M. I. kojos keliu ir kumščiu sudavė smūgius jam į veidą, buvo prakirstas antakis. Prisimena, kad išeidamas namo, iškvietė policiją. Jam bėgo kraujas iš nosies ir antakio, kažkas valė kraują. Policijos pareigūnus jis sutiko, būdamas lauke. Palaiko civilinį ieškinį 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir prašo priteisti 200 Eur už advokato paslaugas.

Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. I. yra jos pusbrolis, o M. J. yra jos vaikystės draugas. Su abiem asmenimis sutaria puikiai. Ji 2021m. gegužės 15 d., savo namuose šventė gimtadienį. Šventėje buvo ir M. bei M.. Šventės metu niekas nesipyko, viskas vyko sklandžiai. Gerokai po vidurnakčio liko tik jos tėvo sugyventinė V. N., draugė E. B., M., M. ir šio sugyventinė J. J.. Toliau švenčiant, dėl jai nežinomų priežasčių, tarp M. ir M. įvyko konfliktas. Pastebėjusi, jog vyrų konfliktas tik stiprėja, ir žinodama savo pusbrolio ūmų būdą, ji priėjo prie konfliktuojančių vyrų bei pradėjo juos raminti. M. tuo metu sėdėjo, o M. stovėjo priešais ir kažką šaukė. Suprato, kad M. yra piktas ir nebesivaldo. Kai M. pradėjo pulti ant M., ji su J. J. bandė to neleisti, suimdamos M. už rankų, kad šis nesuduotų smūgių M., tačiau nelabai joms pavyko tai padaryti. Ji tik matė, kad M., čiupęs M. už marškinėlių, permetė šį ant fotelio, kur kojos keliu spyrė M. į veido sritį bei rankos kumščiais sudavė du – tris kartus M. į veido sritį. M. veidas buvo kruvinas. Tuomet ji su J. šiaip ne taip atplėšė M. nuo M. ir tuo muštynės baigėsi. E. pradėjo ieškoti ledukų, kad būtų galima uždėti šalčio kompresą M. ant antakio. Kur dingo M., ji nematė. Visų tikslių įvykio aplinkybių ji nurodyti negali, kadangi nestebėjo aplinkos. Visi buvo gerai pažįstami, todėl nemanė, jog gali įvykti kažkas blogo. Matė, kad M. su M. susipyko, vėliau girdėjo, jog konfliktas įvyko lygtai dėl kažkokių darbo įrankių. Po to matė, kaip M. kojos keliu įspyrė M. vieną sykį į veido sritį bei du – tris kartus kumščiu sudavė M. taip pat į veido sritį. Po smūgių M. tikrai buvo sužalotas, t. y. buvo praskeltas antakis, nes labai stipriai bėgo kraujas iš antakio ir visas veidas buvo kruvinas. Ar be sužaloto antakio dar buvo kokie sužalojimai, ji nepastebėjo (1 t., b. l. 70-73).

Liudytojas G. D. parodė, kad 2021 m. gegužės mėn., dienos nepamena, apie 2 val. nakties, būdamas neblaivus, (duomenys neskelbtini) ėjo namo. Eidamas pro D. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), išgirdo šurmulį, muziką, todėl nusprendė užeiti. Įėjęs į virtuvę, pamatė ten stovinčius M. I., šio draugę ir D. S.. M. I. buvo labai susinervinęs, norėjo pulti ant M. J., bet D. S. ir kita moteris laikė šį apsikabinusios per liemenį. M. J. sėdėjo ant kėdės kitame kambaryje. Kai M. J. kruvinas išbėgo iš kambario ir prabėgo pro jį, jis taip pat išėjo namo. Jis neklausė M. J., kas atsitiko, muštynių nematė, bet suprato, kad tarp M. J. ir M. I. įvyko konfliktas, nes M. I. buvo piktas, o M. J. – kruvinas. Vėliau M. J. pasakė, kad M. I. sudavė jam smūgius.

Liudytoja V. N. parodė, kad 2021 m. gegužės 16 d. šventė sugyventinio dukros D. S. gimtadienį šios namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Šventėje dar dalyvavo M. J., M. I. su žmona, D. S. broliai, kaimynai. Šventės metu visi sėdėjo prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. Įvykio eigos ji nematė, tik matė kaip D. S. atnešė M. J. rankšluostį, nes šis buvo kruvinas. Taip pat matė kaip M. I. išėjo namo. Ikiteisminio tyrimo metu duotai parodymai yra teisingi, teismas gali jai remtis. Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. I. ir M. J. yra draugai. 2021 m. gegužės 15-16 d. šventė įdukros D. S. gimtadienį. Gimtadienyje buvo ir M. su M. Iš pradžių nebuvo jokių konfliktų ir barnių, tik vėliau jau prieš gimtadienio pabaigą M. pradėjo pyktis su M.. Kodėl jie tarpusavyje susipyko, ji nežino. Labai tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali, nes nepamena, tačiau pamena tai, jog šie iš pradžių susipykę, apsistumdė. Smūgių nebuvo, tik jie vienas kitą pastūmė nuo savęs. Tuo viskas pasibaigė. Po kiek laiko pastebėjo, jog M. su M. vėl pykstasi. Pamatė, kaip M., suėmęs už pečių sėdintį M., kilstelėjo šį į orą ir persodino į kitą vietą. Priėjusi arčiau, pamatė, kad M. iš kaktos bėga kraujas ir jam yra dėdamas šaltas kompresas. Asmeniškai nematė, kad M. būtų sudavęs smūgius M.. Kaip ir sakė, gimtadienyje sėdėjo atokiau nuo jaunimo, dėl to tiksliai nieko nematė. Ar M. praskėlė M. kaktą, ar tai įvyko kitomis aplinkybėmis, taip pat atsakyti negali, nes nematė. Be žaizdos kaktoje, ji daugiau jokių sužalojimų M. veide ar kitoje vietoje nepastebėjo. Viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai. Po to, tiek M., tiek M. labai greitai kažkur dingo (1 t., b. l. 82-84).

Liudytoja E. N. parodė, kad 2021 m. gegužės 15 d. vyko draugės D. S. gimtadienis, šios namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Šventėje dar dalyvavo M. I. su sugyventine J. J., M. J., D. S. broliai ir kiti asmenys, kurių ji nepažinojo. Šventės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo girta, todėl nepamena, kad būtų mačiusi, jog kas nors iš šventėje buvusių asmenų būtų konfliktavęs. Apie įvykį išgirdo tik iš kaimo gyventojų kalbų. Buvo kalbama, kad D. S. gimtadienio šventėje M. I. ir M. J. susipyko ir apsistumdė. Daugiau ji tuo įvykiu nesidomėjo, apie tai nekalbėjo nei su M. I., nei su M. J..

Liudytoja J. J. parodė, kad 2021 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, (duomenys neskelbtini), ji su sugyventiniu M. I. šventė pastarojo pusseserės D. S. gimimo dieną. Šventėje dar buvo E. B., G. D., M. J., D. S. brolis ir kiti asmenys, kurių ji nepamena. Vartojo alkoholinius gėrimus. M. J. ir M. I. sėdėjo šalia vienas kito ir po kiek laiko pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Paskui šie vyrai išėjo į koridorių pasikalbėti. Ten jie tik apsistumdė. Vėliau jie išėjo į lauką, o ji su kitais asmenimis pasiliko viduje, todėl kas vyko lauke, ji nematė. Tik šiems grįžus grįžo iš lauko, pamatė, kad M. J. iš lūpos bėgo kraujas. M. J. išėjus namo, išėjo ir ji su M. I.. Po šio įvykio M. I. jai papasakojo, kad koridoriuje susistumdė su M. J., bet muštynių nebuvo. Kas vyko lauke, jie nekalbėjo. Kai antrą kartą vyrai susistumdė, ji išėjo šių išskirti. Prie stalo ji smurto nematė.

Liudytoja I. P., dirbanti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyresniąja tyrėja, parodė, kad kaltinamojo M. I. ir nukentėjusiojo M. J. nepažįsta, įvykio, dėl kurio liudyti yra pakviesta, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Liudytoja I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gegužės 16 d., nakties metu, galėjo būti apie 3 val., kartu su kolega R. V. pagal budėtojo nurodymą vyko į (duomenys neskelbtini), kur galimai yra sumuštas asmuo. Nuvykus nurodytu adresu, namuose jokio triukšmo nebuvo. Duris atidarę gyventojai, nurodė, kad jų namuose jokių konfliktų ar smurto nebuvo ir policijos nekvietė. Minėtu adresu tikrai viskas buvo ramu, jokių asmenų nebuvo ir matėsi, jog nebuvo girtaujama. Važiuodami (duomenys neskelbtini), pamatė gatve einantį asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Šio asmens paklausė, ar jam kas žinoma apie galimai įvykusias muštynes, kurių metu nukentėjo žmogus. Asmuo prisistatė esantis M. J. ir pripažino kvietęs pareigūnus, tačiau aiškiai nurodyti konkrečios priežasties negalėjo. Kiekvieną kartą jis kvietimo aplinkybes nurodė vis skirtingas. Vienu metu nurodė, kad jį kažkas sumušė, po to, kad buvo tik konfliktas ir nenukentėjo, jog pretenzijų neturi ir eina į namus. Paklausus M. J., kokiu adresu vyko incidentas, šis nurodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), namo numerio ji dabar nepamena, ir pasakė, kad vyksta balius ir jog yra kilęs konfliktas ar muštynės, dabar tiksliai nurodyti negali. Lygtai matė, kad po M. J. akimi buvo nubrozdinimas, tačiau šis pasakė, jog niekam pretenzijų neturi ir ji nepamena ar įvardino konkretų asmenų, dėl kurio įvyko muštynės. Nurodęs adresą, kur viskas tebesitęsia, M. J. pasišalino. Jiems nuvykus M. J. nurodytu adresu, namuose buvo tylu. Duris atidarė senyvo amžiaus moteris, kuri apie konfliktus, vykusias išgertuves nieko nežinojo ir patvirtino, kad jos namuose jokia šventė nevyko ir nebuvo jokių asmenų (1 t., b. l. 99-101).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kiemas ir gyvenamas namas, adresu: (duomenys neskelbtini) ( 1 t., b. l. 24-30).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog M. J. nustatyta kairio antakio žaizda, kuri padaryta vieno trauminio poveikio metu. Šis kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 120-121).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo ir teisiamajame posėdyje išklausius Bendrojo pagalbos centro pateiktoje kompaktinėje plokštelėje užfiksuotą garso įrašą, matyti, jog nukentėjusysis, 2021 m. gegužės 16 d., 03.28 val., telefonu paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad Upynos k., Kaštonų g., tikslaus adreso nežino, išgertuvių metu jį sumušė M. I. (1 t., b. l. 112-114).

Iš kaltinamojo M. I. prisipažinimo, aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamojo M. I. padaryta nusikalstama veika visiškai įrodyta. Jis smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis M. I. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 133-136), nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, neatlyginta nusikalstama veika padaryta neturtinė žala (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nukentėjusysis M. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 54). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. I., smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, pažeminimą. Šitie išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo M. I. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į padaryto sužalojimo mastą – nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai, kad jokių objektyvių duomenų apie M. J. nedarbingumą, apie sužalojimo liekamuosius reiškinius, ilgalaikį sveikatos sutrikdymą byloje nėra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, iš kaltinamojo M. I. priteistini nukentėjusiajam M. J. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nukentėjusysis M. J. prašė priteisti 200 Eur už advokato pagalbą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktas numato, jog proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis M. J. už advokato suteiktas paslaugas parengiant civilinį ieškinį sumokėjo 200 Eur (1 t., b. l. 55, 57), todėl šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. I..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinė plokštelė, prisegta prie bylos 1 tomo viršelio, paliktina baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išaiškinti M. I., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam M. I. palikti tą pačią kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš M. I. priteisti M. J. 600 Eur (šešis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus Eur) už advokato suteiktas paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinę plokštelę palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.