- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2YT-468-452/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04947-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Pareiškėjas
- T. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Darius Staškevičius
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui T. K., suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą priimti palikimą po motinos V. K. gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad visuomet gyveno tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), ir būdamas vienturtis tėvų vaikas ir paveldėtojas dėl teisinių žinių stokos manė, kad po abiejų tėvų mirties butą paveldėjo ir nieko nereikia daryti. Tik 2024 m. spalio mėnesyje iš Vaiko teisių specialistų sužinojo, kad teisiškai nesusitvarkė paveldėjimo į tėvams priklausantį butą ir dalį ūkinio pastato. Kreipėsi į notarę, kuri paaiškino, kad praleido terminą palikimui priimti. Prašė atnaujinti terminą palikimui priimti paleistą dėl svarbių priežasčių, nes neturėdamas teisinio išsilavinimo ir manydamas, jog motinos mirties turtas savaime pereina jo nuosavybė, dėl paveldėjimo nesikreipė į notarą.
2. Pareiškėjo atstovas advokatas Darius Staškevičius teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad po pareiškėjo tėvo V. K. mirties turtą paveldėjo mama V. K.. Po motinos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, kitų paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau-VĮ) Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, nėra gavusi pranešimo dėl palikėjo V. K. palikimo perėjimo valstybei. Prašė bylą nagrinėti Turto banko atstovui nedalyvaujant, pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra pagal visapusišką byloje esančių įrodymų vertinimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. K. yra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir pirmos eilės įpėdinis. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis mirusio V. K. vardu registruoti nekilnojamieji daiktai - butas su priklausiniu – 6/100 dalimi ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), bei 6/100 dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Iš Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro notarės L. J. rašto nustatyta, V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pateikusi pareiškimą apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. RV-1845, Panevėžio miesto 8-ajame notaro biure.
5. Po V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusios adresu (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta. Į bylą pateikto Testamentų registro išrašo duomenimis palikėjos V. K. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra registruota.
6. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaudamasis CK 5.57 straipsnio 1dalimi teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.
7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šiuo požiūriu kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
8. Nagrinėjamu atveju paveldėtojas T. K. 1997 m. rugsėjo 15 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tėvų gyvenamosios ir paveldimo turto buvimo vietoje. Šį adresą kaip savo gyvenamąją vietą nurodė ir pareiškime. Palikimo po pareiškėjo motinos mirties niekas nepriėmė, pareiškėjas yra vienintelis įstatyminis paveldėtojas, todėl palikimo priėmimas nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo prašymo patenkinimas ir termino atnaujinimas kokiu nors būdu galėtų paveikti kitų asmenų teises ir pareigas, ar turėtų įtakos kitų asmenų interesų balansui.
9. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atsiliepime išreikštą poziciją ir išdėstytas aplinkybes, jog mirusiosios V. K. turto valstybė nėra perėmusi, pareiškėjo teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais konstatuotina, kad pareiškėjas T. K. terminą palikimui po motinos V. K. mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas prašymą tenkinti ir atnaujinti jam praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57 straipsniai).
10. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už teisingumo ministro nustatytą minimumą, todėl jos nepriteisiamos ir neišieškomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atnaujinti T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.