Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas P. Frolovas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 1086-315/2011

Teisėjas T. Volkovskis Teisminio proceso Nr. 1-05-1-08010-2009-7

2011 m. gruodžio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos) ir nuteistas pagal LR BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-06-20) - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams, pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-07-13 apie 09.05 val.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-07-13 apie 09.07 val.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-07-29 apie 21.50 val.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, pagal BK 228 str. 2 d. (už veiką 2008-07-29 apie 22.01 val.) – teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 45 str., 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta - teisės eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 3 p. konfiskuota M. S. turto už 43,43 Lt (keturiasdešimt tris litus 43 ct) kaip piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos.

.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos, dėl ko patyrė didelės žalos valstybė, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-06-20 apie 02.07 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš ,,Kolbi“ vairuotojo Y. L. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-06-20 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,39 lito, sudaro 9 Lt 39 ct, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 20247183, kurį jis pateikė M. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio LF 55250, valstybinis numeris HB15991 transporto priemonės registracijos dokumentais, pažeisdamas 2007 m. sausio 2 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. TE-8 patvirtintų pareigybės aprašymo 4, 5.1, 8 punktus, tai yra neužtikrino Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

M. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-13 apie 09.05 val. grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Nekraševič“ vairuotojo V. T. neteisėtai priėmė 100 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-13 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,36 lito, sudaro 9 Lt 36 ct, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 627752149, kurį jis pateikė M. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Volvo, valstybinis numeris H124MX39 bei puspriekabės, valstybinis numeris HE 35891 transporto priemonės registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

M. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-13 apie 9.07 val., grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš V. N. individualios įmonės vairuotojo V. K. neteisėtai priėmė 50 Rusijos Federacijos rublius, kas pagal Lietuvos banko 2008-07-13 valiutų kursą 100 Rusijos Federacijos rublių – 9,36 lito, sudaro 4 Lt 68 ct, įdėtus į Rusijos Federacijos asmens pasą 62 Nr. 6957427, kurį jis pateikė M. S., įvažiavus į Lietuvos Respublikos Lavoriškių sienos perėjimo punktą kartu su transporto priemonės registracijos liudijimu 39CP589976, išduotu automobiliui IVECO 440E43, valstybinis numeris H055OP39 ir transporto priemonės registracijos liudijimu 39PO909051, išduotu puspriekabei BLUMHARDT SAL40, valstybinis numeris AB314639, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

M. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-29 apie 21.50 val. grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš personalinės įmonės ,,Davegitra“ vairuotojo F. B. neteisėtai priėmė 10 litų, įdėtus į Baltarusijos Respublikos piliečio pasą KH1686134, kurį jis pateikė M. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio FH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės ZZF18, valstybinis numeris US052 transporto priemonės registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

M. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte, esančiame Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, kelyje 103 ,,Vilnius-Polockas“ tarp Lietuvos Respublikos valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. 1153-1154, sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, 2008-07-29 apie 22.01 val. grubiai pažeisdamas 2000-10-10 Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 19 str. 2 d. reikalavimus, draudžiančius pareigūnui priimti dovanų tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų atlikimu, nesant kyšininkavimo požymių iš individualios įmonės ,,Podrez“ vairuotojo A. A. neteisėtai priėmė 10 litų, įdėtus į Rusijos Federacijos piliečio pasą 626920693, kurį jis pateikė M. S. įvažiavus į Lietuvos Respubliką Lavoriškių pasienio perėjimo punktą, kartu su automobilio Scania R143, valstybinis numeris H323AM39 bei puspriekabės, valstybinis numeris AB757039 transporto priemonės registracijos dokumentais, pažeisdamas 2008 m. birželio 30 d. VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-345 patvirtintų pareigybės aprašymo 5, 8 punktus, tai yra neužtikrino valstybės sienos apsaugos ir neliečiamumo, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jo apsaugos įstatymo, bei kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės sienos apsaugą, vykdymo, netinkamai vykdė sargybų funkcijas, 2007-02-23 Vilniaus rinktinės vado įsakymu Nr. 8-90 patvirtintos Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatytus reikalavimus, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 2 p., 3 p., 4 p., 8 p. numatytus teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, laikytis etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Neteisėtai priėmus pinigus, taip pat nustatyta tvarka neatlikus tinkamo automobilio bei priekabos patikrinimo didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, neužkirstas kelias galimiems teisės pažeidimams, iškraipytos valstybės institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnybos – funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, tai yra piktnaudžiavo tarnybinė padėtimi, siekdamas turtinės naudos, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo yra klaidingos ir prieštaringos. Pažymi, kad nėra duomenų, jog M. S. darbo metu buvo duotas vadovybės nurodymas detaliai tikrinti visas transporto priemones, taip pat abejotina, kad vilkikai, kurių per VSAT pareigūno darbo pamainą galimai pravažiuoja keli šimtai, yra priskiriami prie dažniau vagiamų transporto priemonių. Teigti, jog nuteistasis pažeidė pasienio tikrinimo tvarką, nėra jokio teisinio pagrindo. Apelianto teigimu, jeigu vadovautis teismo išvada, jog buvo pažeisti Vilniaus rinktinės vado 2007-02-23 įsakymu Nr. 8-90 patvirtinti Lavoriškių sienos perėjimo punkto pasienio tikrinimo posto darbo instrukcijoje numatyti reikalavimai, VSAT pareigūnui turėtų kilti atsakomybė ir dėl tų tikrinimo atvejų, kurių metu nebuvo fiksuotas galimas pinigų priėmimas iš sieną kertančio asmens. Todėl turėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 228 str. 1 d., nes nenustatytas galimas asmeninės ar turtinės naudos siekimas. Apelianto teigimu, aiškios teismo pozicijos nebuvimas susijęs su abejonėmis dėl veikų kvalifikavimo ir siekimu veiką kvalifikuoti pagal BK 228 str. 2 d., vengiant veikos kvalifikavimo pagal BK 225 str. 4 d. ir išvengiant BK 95 straipsnio pasekmių.

Nuteistasis nurodo, kad Y. L., V. T., V. K., F. B. galimai pinigus perduodavo tik už veiksmus, kuriuos M. S. galėjo ar privalėjo atlikti dėl savo tarnybos. Liudytojais apklausti vairuotojai tiesiogiai siekė išvengti veiksmų, kurie siejasi su pareigūno darbo pobūdžiu ar funkcijomis ir kuriuos atlikti jis yra tiesiogiai kompetentingas. Vertinant liudytojų parodymų turinį, akivaizdu, jog „vilkinimu“ šie asmenys laiko detalų patikrinimą, nes pasienio pareigūnas neturi galimybės tiesiog sustabdyti eismą per pasienio postą. Visi vairuotojai galimai davė pinigus pareigūnui už tai, kad šis neatliktų nuodugnesnio transporto priemonės patikrinimo veiksmų ir leistų kuo greičiau kirsti valstybės sieną, o tai atitinka BK 225 str. 4 d. numatytą veiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2007 m. sausio 4 d. apžvalgos išvadų 26 punkte nurodyta, kad asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės pareigūno savo tarnybinės padėties, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. LAT apžvalgoje numatyta, kad jei tarp piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 str. netaikomas. Šiuo atveju dėl nuteistojo veiksmų jokių neigiamų pasekmių nekilo, t.y. valstybės sienos nekirto nepatikrinti, netinkamai patikrinti asmenys ar transporto priemonės. Apeliantas skunde pažymi, kad minėtoje LAT apžvalgoje numatyta, jog didelės žalos požymis būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. M. S. pareigos nėra aukštos, tai žemiausios grandies pasienio tarnybos pareigūnas. Galimai pinigus perdavę vairuotojai šios situacijos nelaiko kažkokių jų svarbių interesų ar teisių pažeidimu, netvirtina, jog įteikta pinigų suma jiems žymi. M. S. inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė per vieną dieną, t.y. darbo pamainą, taigi jo veiksmų negalima laikyti sistemine nusikalstama veikla tarnybos metu. Taigi didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal BK 228 str. 2 d., nenustatytas, kaltinime dėstomos aplinkybės tiksliai atitinka BK 225 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius.

Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi liudytojų Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodymais, nors paminėti asmenys nebuvo apklausti teisminio bylos nagrinėjimo metu, nes yra užsienio piliečiai. LAT 2009 m. gegužės 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009 nurodė, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio statusas paprastai yra neutralus, t.y. liudytoju turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi ir galintis nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Vertinant paminėtų BPK normų prasmę, akivaizdu, jog turėjo būti sprendžiamas minėtų liudytojų galimos baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 str. klausimas. Asmuo, kuris gali duoti arba duoda parodymus apie savo paties padarytą nusikaltimą, turi būti apklaustas arba kaip įtariamasis arba vadovaujantis LR BPK 82 str. 3 d. Be to, byloje nėra aiškių duomenų, kaip buvo surasti ir iškviesti liudytojais įvardijami asmenys. Liudytojo R. B. parodymai, kaip buvo kviečiami liudytojai, nėra pagrindas teigti, jog šiuo atveju nepadaryti įstatymų pažeidimai. Byloje nėra duomenų, kad aukščiau minėti liudytojai buvo teismo ar prokuratūros prašymu paskelbti Šengeno informacinėje sistemoje kaip paieškomi asmenys, siekiant juos apklausti liudytojais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad per Teisingumo ministeriją buvo išsiųstas oficialus prašymas į Rusijos Federaciją, kad įteikti šios šalies piliečiams šaukimus atvykti į ikiteisminį tyrimą, vėliau į teisminį nagrinėjimą. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 12 str.

Apeliantas nurodo, kad minėtos aplinkybės sutrukdė teismo proceso metu apklausti liudytojus ir patikslinti bylos aplinkybes. Be to, byloje yra duomenų, verčiančių abejoti liudytojų apklausų objektyvumu. Kyla klausimas, ar gali du nepažįstami asmenys, t.y. liudytojai V. T. ir V. K. surašyti visiškai identiškus pareiškimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pagal LR BPK 20 str. 1 d., įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Akivaizdu, jog Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. apklausti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, todėl jų parodymai kaip įrodymas, atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padaręs pagrįstą išvadą dėl nuteistojo M. S. kaltės, jo veiksmus tinkamai kvalifikavo pagal LR BK 228 str. 2 d. Priešingai nei skunde teigia apeliantas, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant LR BPK 20 str. 5 d. nuostatų. O tai, kad įrodymai įvertinti ne taip, kaip to pastarasis norėtų, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. įtvirtintas nuostatas.

Apelianto argumentas, jog liudytojų Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. duoti parodymai, negali būti vertinami kaip įrodymai, nes gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą, yra nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal LR BPK 78 str. įtvirtintą nuostatą, kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Tuo tarpu Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A., sprendžiant iš bylos medžiagos, akivaizdu, jog žinojo reikšmingas šiai bylai aplinkybes, todėl pagrįstai buvo šaukiami kaip liudytojai.

Kita vertus, priešingai nei mano apeliantas, aukščiau minėti asmenys, t. y. Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. kaip liudytojai, šioje byloje, buvo apklausti laikantis visų baudžiamojo proceso kodekso numatytų reikalavimų, atkreipiant dėmesį į tai, jog minėtų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas šiuo atveju nebuvo nagrinėjamos bylos dalyku, t. y. jie buvo apklausti apie kitų asmenų, o šiuo konkrečiu atveju, apie nuteistojo M. S. nusikalstamus veiksmus (LR BPK 78, 83, 183, 184 str.). Tuo tarpu LR BPK 80 str. 1 d. 1 p. nuostata taikoma tik asmenims, kurie duoda parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką dėl kurios yra pradėtas tyrimas. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes, tam tikrą, ir iš esmės vienodą, pinigų sumą, Lavoriškių pasienio perėjimo punkto pareigūnams, tame tarpe ir M. S., vairuotojai davė ne savo iniciatyva, o i6 esmės dėl jiems primestos, pačių pareigūnų sukurtos tvarkos, t. y. siekiant išvengti dirbtinai užtęsto dokumentų bei automobilio patikrinimo.

Todėl tai, kad prieš apklausą liudytojai įstatymo numatyta tvarka buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, išaiškinant jiems pareigą duoti teisingus parodymus, priešingai nei mano apeliantas, negali būti vertinama, kaip prievartos elementas, turėjęs neigiamos įtakos jų parodymų teisingumui, juolab, kad tiek pats nuteistasis, tiek jo gynėjas, pasinaudodami baudžiamojo proceso įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, turėjo visas galimybes įsitikinti, ar liudytojai Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodymus davė laisva valia, niekieno neverčiami.

Pažymėtina, kad LR BPK 184 straipsnis įtvirtina įtariamojo ir jo gynėjo teisę dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje, užduoti apklausiamam asmeniui klausimus, o baigus apklausą, susipažinti su apklausos protokolu ir teikti dėl jo pastabas. Tačiau, jei įtariamasis ir/ar jo gynėjas sąmoningai, savo valia pareiškia nenorą dalyvauti tokioje apklausoje, jie negali būti prievarta verčiami pasinaudoti tokia savo teise. Kita vertus, savanoriškas, tinkamai procesine tvarka išreikštas ir įformintas atsisakymas dalyvauti ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje negali tapti kliūtimi atlikti šį svarbų procesinį veiksmą ir gauti faktinius duomenis byloje, o jį atlikus be įtariamojo ir/ar jo gynėjo dalyvavimo, gautus faktinius duomenis teisme pripažinti įrodymais. Tais atvejais, kai įtariamajam, jo gynėjui sudaromos realios galimybės dalyvauti liudytojo apklausoje, tačiau tokia galimybe jie savo valia nepasinaudoja, laikytina, kad tokiai apklausai, iš esmės, „nebyliai pritarta“. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta liudytojo apklausa ir jos rezultatai dėl to, kad vykdant įtariamojo ir /ar jo gynėjo valią pastarieji apklausoje nedalyvavo, negali būti laikomi neteisėtais ir niekiniais. Jei įtariamajam suteikiama pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio asmens parodymus bei pateikti jam klausimus parodymų davimo metu, o jis šia galimybe laisva valia nepasinaudoja, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą garantijos nėra pažeidžiamos (žr. pavyzdžiui, Sa?di v. France, no. 14647/89,judgment of 20 September 1993).

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. parodyma buvonuoseklūs bei gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, ištirti teismo posėdyje LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. nustatyta tvarka, todėl pagrįstai pripažinti turinčiais įrodomąją galią. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje

Apelianto argumentas, jog teisiamajame posėdyje liudytojai Y. L., V. T., I. T., V. K., F. B. ir A. A. buvo neapklausti, taip pat nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, juolab, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog ėmėsi visų priemonių šiuos liudytojus pašaukti į teismo posėdžius, tačiau jie neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes gyvena užsienyje. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokiu būdu nebuvo pažeisto Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos, nes visi minėti liudytojai buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir patvirtino savo pareiškimuose išdėstytas aplinkybes.

Iš tiesų, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, kuria remiantis buvo atlikta slapta patalpų garso ir vaizdo kontrolė, nėra nurodytas terminas, kuriam yra leidžiami slapti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tačiau, kaip pagrįstai konstatavo teismas, ši aplinkybė vertintina, kaip techninė klaida, pažymint tai, jog tiek iš nutarties turinio, tiek iš bylos aplinkybių matyti, jog leidimas atlikti prašomus veiksmus teismo buvo duotas prokuroro prašyme nurodytam laikotarpiui, t.y. nuo 2008-05-29 iki 2008-08-29, ir, šis terminas pažeistas nebuvo. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atliekant slaptus sekimo veiksmus gauti duomenys yra neteisėti ir negali būti laikomi M. S. kaltės įrodymu, juolab, kad byloje yra ir kitų nuteistojo M. S. kaltę vienu ar kitu aspektu pagrindžiančių duomenų.

Nuteistojo M. S. nusikalstamų veiksmų juridinis vertinimas pagal LR BK 228 str. 2 d., kaip jau aukščiau minėta, yra teisingas.

Piktnaudžiavimas pagal LR BK 228 str. 1 d. dispoziciją suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) ar tokiam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas (įgaliojimų viršijimas). LR BK 228 str. 1 d. nustatyta bendra norma, plačiausiai apimanti visus valstybės tarnybos panaudojimo savo interesais požymius. Piktnaudžiavimas, sukėlęs šioje dalyje nustatytus padarinius (valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos), kvalifikuojamas pagal LR BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Toks savanaudiškas piktnaudžiavimas nelaikytinas kyšininkavimu. Piktnaudžiavimo atveju gaunama nauda, tačiau ne ją priimant, pažadant, susitariant priimti, reikalaujant ar provokuojant duoti kitą asmenį ir už tai neatliekant jokių teisėtų ar neteisėtų veiksmų (ar neveikiant) kito asmens naudai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2009 ). Todėl prašydamas jo veiką perkvalifikuoti pagal LR BK 225 str., apeliantas pats sau prieštarauja, nurodydamas, kad byloje nenustatyti jokie aktyvūs pastarojo veiksmai, kurie rodytų provokavimą, reikalavimą perduoti tam tikrą pinigų sumą, grasinant detaliai tikrinti transporto priemones.

Apeliantas teisingai nurodo, kad būtinasis LR BK 228 str. 2 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis yra kaltininko veiksmais ar neveikimu padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tačiau nepagrįsti jo argumentai, jog byloje nenustačius, kad dėl jo veiksmų būtų padaryta didelė žala, jo padaryta nusikalstama veika atitinka LR BK 225 str. 4 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius. Pažymėtina, kad didelės žalos požymis apima ne tik turtinės žalos, kuri šioje byloje nėra ženkli, kriterijų. Piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, siekiant gauti turtinės naudos sau, M. S., kaip valstybės tarnautojas, savo veiksmais padarė neturtinio, pobūdžio žalą ne tik byloje užfiksuotų įvykių dalyviams, bet ir platesniam subjektų ratui, t. y. savo veiksmais sudarė klaidingą nuomonę apie pasienio pareigūnų darbą, diskredituodamas savo, kaip valstybės pareigūno, vardą, sumenkindamas pasienio tarnybos bei, apskritai, valstybės tarnybos autoritetą, tokiu būdu padarydamas didelę žalą ir pačiai valstybei.

Nagrinėjant bylas dėl nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, teismuose laikomasi nuostatos, jog, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas pagal LR BK 228 straipsnį, o piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 str. 1 d. nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal LR BK 228 str. 2 d., jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.

Pažymėtina, kad kyšis paprastai imamas už veiksmus ar neveikimą, kuriuos asmuo galėjo įgyvendinti dėl savo tarnybinės padėties, jam priskirto darbo pobūdžio ar funkcijų ir kuriuos atlikti jis yra kompetentingas arba nuo kurių privalo susilaikyti. Kolegija pažymi, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad vairuotojai pateikė tam tikras pinigų sumas M. S. nereikalaudami ir neprašydami, nei kad jis atliktų kokius nors teisėtus ar neteisėtus veiksmus, nei kad jis susilaikytų nuo kokių nors veiksmų, kadangi teisėtai vykdavo per pasienio punktą ir jokių akivaizdžių priežasčių, dėl ko jie galėtų elgtis atvirkščiai, nebuvo. Lygiai taip pat M. S. tarnybos metu paėmęs vairuotojų perduotas nedideles pinigų sumas, nesielgė kokiu nors būdu kitaip, nei tais atvejais, kuomet pinigų iš vairuotojų negaudavo, t.y. visais atvejais M. S. asmens bei automobilių dokumentų patikrą atlikdavo ta pačia tvarka. Tačiau byloje surinktais įrodymais patvirtintas faktas, jog tam tikras nedideles pinigų sumas iš punktą pravažiuojančių vairuotojų . S., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių sienos perėjimo punkte sargybų būrio vyresniuoju pasieniečiu, paimdavo, nors tokios teisės neturėjo, rodo, kad pastarasis piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, siekdamas sau turtinės naudos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apelianto skundą ir naikinti skundžiamą teismo nuosprendį, skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. S. apeliacinį skundą.