Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį bei nuteista 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme prie griežtesnės 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 6 (šešis) mėnesius – šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 (dešimt) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. nuteista už tai, kad turėdama tikslą savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgyti svetimą turtą 2018 m. liepos 11 d., apie 15.22 val., veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą, siekdama užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui naudojantis mobiliojo ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į nukentėjusios M. G. A. namų (duomenys neskelbtini), fiksuoto ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačiusi butų ūkio darbuotoja melagingai nurodė, kad neva ji atsiskaitė netikrais pinigais ir dėl to jos mokesčiai neužskaityti bei pokalbio metu perdavus telefono ragelį kitam ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris melagingai prisistatė policijos viršininku ir nurodė nukentėjusiai M. G. A., kad namuose jos turimų pinigų ateis patikrinti ekspertė, ji (A. K.) tą pačią dieną apie 16.00 val. atėjo, prieš tai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) jai (A. K.) telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu nukentėjusios namų adresu (duomenys neskelbtini) bei melagingai prisistačiusi eksperte R. Ž. paėmė iš nukentėjusios M. G. A. 2800 Eur, juos perskaičiavo sakydama, kad turi pinigus nunešti iki automobilio patikrinimui, tokiu būdu apgaule pasikėsino užvaldyti nukentėjusios turtą 2800 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji, supratusi apgaulę, atėmė iš jos (A. K.) rankų pinigus.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs A. K. kalta dėl pasikėsinimo sukčiauti, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, nusikalstamos veikos stadiją, prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kaltininkės asmenybę charakterizuojančią informaciją. Įvertinęs šių duomenų visumą, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistosios A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Nuteistoji nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo taikytą bausmių bendrinimo būdą, nurodydama, kad bausmės turėjo būti bendrinamos ne dalinio sudėjimo, o apėmimo būdu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose, t. y. bausmės skyrimą ir bausmių bendrinimą reglamentuojančių BK normų taikymo aspektu.

Dėl paskirtos bausmės.

7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistosios asmenybę, tiek padarytą nusikaltimą, skiriamą bausmę motyvavo. Buvo įvertintas padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadija (nutrūko pasikėsinimo stadijoje). Atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą A. K. padarė būdama recidyviste. Įvertinti ir nuteistąją charakterizuojantys duomenys, rodantys, kad nuteistoji yra linkusi nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o jai ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės (bauda, terminuotas laisvės atėmimas) teigiamos įtakos jos elgesio pokyčiams neturėjo – A. K. anksčiau tris kartus teista už tyčinių nusikaltimų, tame tarpe ir sunkių, padarymą, administracine tvarka bausta, paskirtų baudų nemoka.

9. Paminėtų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo įvertinta tinkamai, o nuteistajai paskirta bausmė yra adekvati jos padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį. Už padarytą nusikaltimą A. K. nors ir buvo paskirta griežčiausios rūšies BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau šios bausmės trukmė nors ir esant iš esmės neigiamai nuteistosios charakteristikai, nustatyta mažesnė, negu šios bausmės rūšies vidurkis. A. K. paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bendrosios ir individualiosios prevencijos tikslus bei teisingumo principą. Dar labiau švelninti bausmę trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą) esant aukščiau paminėtiems neigiamai nuteistosios asmenybę charakterizuojantiems duomenims taip pat duomenims, rodantiems, kad ne tik švelnesnės rūšies (bauda) bet ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nebuvo veiksmingos, kartu įvertinus tai, kad nuteistoji nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra pagrindo.

10. A. K. skunde minimos aplinkybės dėl prisipažinimo įvykdžius nusikaltimą, taip pat aplinkybės, apibūdinančios padaryto nusikaltimo pavojingumą, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos ir paskirta mažesnė, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, kuri remiantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Šias aplinkybes dar kartą vertinti apeliacinėje instancijoje ir laikyti jas pakankamomis bausmės švelninimui kolegija neturi pagrindo. Pagrindu švelninti bausmę nelaikytini ir apeliantės deklaratyvūs teiginiai dėl siekio keisti gyvenimo būdą, nedaryti naujų nusikaltimų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistajai laisvės atėmimo bausmė, kaip jau minėta, buvo skirta ir anksčiau, taip pat buvo taikytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje įtvirtintas lygtinio paleidimo institutas, tačiau tai nuteistosios elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, nuteistoji, turėdama realią galimybę keisti gyvenimo būdą, šia galimybe nepasinaudojo, todėl pagrindo spręsti, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra jokio pagrindo. Skunde A. K. nurodo, kad nusikaltimą padarė dėl kitų asmenų įtakos, buvo išnaudota nusikaltimui daryti, tačiau iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nuteistosios apsisprendimui daryti nusikaltimą įtakos turėjo ne jos minimos aplinkybės, kurių jokie objektyvūs duomenys nepatvirtina, o siekis gauti pinigų (pati nuteistoji teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprato, jog elgiasi nusikalstamai, tačiau pasikėsino padaryti nusikaltimą, nes tuo metu labai reikėjo pinigų).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendyje bausmės skyrimo ir jos individualizavimo klausimai išspręsti teisingai, baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimai nepadaryti. Paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją dar labiau švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

Dėl bausmių bendrinimo.

12. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskyręs 1 metų laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrino su 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu) skirta 10 metų laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudėdamas ir paskyrė galutinę subendrintą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas bausmių bendrinimo pagrindo ir būdo nemotyvavo. Nuteistoji A. K. skunde prašo minėtais nuosprendžiais jai paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, tačiau tenkinti šį prašymą nėra teisinio pagrindo.

13. A. K. padaryti nusikaltimai, dėl kurių ji pripažinta kalta ir nuteista 2019 m. gegužės 3 d., 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiais, iš tikrųjų labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme (A. K. nuteista už nesunkaus (BK 22 straipsnio 1 dalis 182 straipsnio 1 dalis) ir sunkaus (BK 260 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų padarymą), tačiau BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas bausmių apėmimo būdas negali būti taikomas, kadangi A. K. nusikaltimą, už kurį ji nuteista 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, padarė 2018 m. liepos 11 d., t. y. neatlikusi 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nors nusikalstamos veikos padarymo metu (2018 m. liepos 11 d.) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendis, kuriuo A. K. buvo paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, dar nebuvo įsiteisėjęs, pagal susiformavusią teismų praktiką tokiu atveju, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2012). Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendis priimant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį jau buvo įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 5 d. Kauno apygardos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus), todėl Kauno apylinkės teismas A. K. 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ir skundžiamu 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžius paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) ir nuteistajai A. K. 2018 m. gegužės 7 d., 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiais skirtos bausmės bendrintinos iš naujo, taikant BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmių bendrinimo būdą – bausmes iš dalies sudedant.

14. BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Tame pačiame straipsnyje numatyta ir tai, kad jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu ji nuteista 10 metų laisvės atėmimo bausme. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad nuteistoji A. K. įsiteisėjus Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiui į Kauno tardymo izoliatorių atvyko 2018 m. gruodžio 4 d. Neatlikta bausmės dalis pagal šį nuosprendį apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną (2019 m. rugpjūčio 20 d.) yra 9 metai 3 mėnesiai 14 dienų. Iš šios bausmės atėmus sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki 2016 m. rugsėjo 29 d., neatliktos bausmės dalis yra 9 metai 3 mėnesiai 12 dienų, todėl prie šios neatliktos bausmės dalies, kaip didesnės, pridėtina Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, t. y. tokia pati dalis, kokia buvo pridėta skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu.

15. Atskirai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bendrindamas A. K. paskirtas bausmes nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu skirtą bausmę bendrina su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu skirta bausme. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį informacijos apie tokį A. K. atžvilgiu priimtą Kauno apylinkės teismo nuosprendį nėra, 2018 m. gegužės 7 d. jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį priėmė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai. Iš paminėto akivaizdu, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 6 (šešis) mėnesius šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose ir jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 9 metų 3 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nusprendžiu paskirtos 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti galutinę subendrintą 9 metų 9 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą: klaidingai nurodytą 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį priėmusio teismo pavadinimą „Kauno apylinkės teismas“ ištaisyti į „Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai“.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.