- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-01
- Bylos Nr.
- e2-2797-842/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00582-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovei R. S. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe (trečiasis asmuo – R. J.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, ieškiniu, dubliku prašydama butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliu – ir Butas), pripažinti ieškovės A. J. asmenine nuosavybe, priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodė, kad butą iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini) gavo pirmasis ieškovės sutuoktinis A. J., miręs (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties buto nuomos sutartis sudaryta su ieškove. Ieškovė su šeima, t.y. su savo motina V. Ž. ir tuo metu dar nepilnamečiu sūnumi R. J., visą laiką gyveno šiame bute. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. J. sudarė santuoką su A. G., kuris kaip šeimos narys taip pat apsigyveno ginčo bute. Prasidėjus privatizacijos procesui teisę privatizuoti butą turėjo visi šeimos nariai. Butą savo asmeninėmis lėšomis, savo motinos bei sūnaus lėšomis įsigijo ieškovė. Toks sutarimas buvo pasiektas ir tarp šeimos narių. A. G. niekada nepretendavo į butą, be to, nuo (duomenys neskelbtini) jam buvo nustatytas neįgalumas, nuo (duomenys neskelbtini) jis buvo bedarbis, ieškovė visą laiką rūpinosi ne tik butu, bet ir sutuoktiniu. Nėra jokių įrodymų, kad A. G. būtų prisidėjęs ir prie buto išlaikymo, remontų. Visi bute gyvenę asmenys susitarime nurodė A. J. kaip savininkę.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu, tripliku ieškinį prašė atmesti, priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Nurodė, kad butas įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepaisant to, kad už jį didžiąją dalį kainos savo investiciniais čekiais yra sumokėjusi ieškovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 9 ,,Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuotų butų padalijimo“ bei šiuo nutarimu patvirtintoje teismų praktikos apibendrinimo apžvalgoje yra nurodęs, kad butai, privatizuoti už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, taip pat pripažintini sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Analogiškai pasisakyta Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311. Ieškovė prie ieškinio pridėjo (duomenys neskelbtini) susitarimą pirkti privatizuojamą butą ir (duomenys neskelbtini) šio buto pirkimo – pardavimo sutartį. Šiuose dokumentuose nėra net užuominų, kad Butas privatizuojamas ir perkamas kaip ieškovės asmeninė nuosavybė.
Atsiliepimu ir teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. J. ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad jo motinai buvo pervesta vienkartinė išmoka, priklausanti jam , kaip likusiam našlaičiu nepilnamečiui. Ši išmoka panaudota Buto išsipirkimui. A. G., nors jau buvo sudaręs santuoką su jo motina, niekada nereiškė pretenzijų į Butą, nesiekė tapti jo savininku ar bendrasavininku. Jei Butą būtų norėjęs privatizuoti ir A. G., jie nebūtų investavę vien savo lėšas. A. G. pinigų neturėjo, jo šeima buvo tarsi atskira, savo šeima laikė savo dukras. A. G. prie privatizavimo jokiomis savo lėšomis neprisidėjo, taip pat ir vėliau niekada nesirūpino butu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, asmuo besikreipiantis į teismą suformuluoja ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. nurodo reikalavimą bei aplinkybes, kuriomis jį grindžia. Asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas.
Ieškovė kreipdamasi į teismą prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.89 straipsnio 1dalies 7 punktu, pripažinti Butą asmenine ieškovės nuosavybe, kadangi Butas santuokos metu įgytas už asmenines ieškovės, jos sūnaus ir motinos lėšas. Dėl išdėstyto, ieškovės teigimu, Butas negali būti paveldėtas kitų asmenų.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė A. J. susituokė su A. J. (b.l. 6). (duomenys neskelbtini) A. J. mirė (b.l. 7). (duomenys neskelbtini) buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis sudaryta su A. J. (b.l. 8,9). (duomenys neskelbtini) A. J. sudarė santuoką su A. G. (b.l. 10). Prasidėjus privatizavimo procesui (duomenys neskelbtini). Buto nuomininkė A. J. ir pilnamečiai šeimos nariai A. G., R. J., V. Ž. pasirašė susitarimą, kuriuo sutarė pirkti Butą ir jo savininke nurodyti A. J., nurodė, kad jo pirkimui bus panaudotos lėšos, esančios individualiose sąskaitose (b.l. 16, 18). (duomenys neskelbtini) Utenos mero potvarkiu nutarta Butą parduoti A. J. (b.l. 15, 17, 19). Butas parduotas (duomenys neskelbtini) sutartimi už 28 852, 00 rublius, 3 519, 00 sumokant rubliais, o 25 333, 00 valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (b.l. 20) ir tą pačią dieną registruotas ieškovės vardu (b.l. 23, 24).
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad butas buvo skirtas jos pirmajam vyrui, po kurio mirties išnuomotas jai. Butą privatizuojant buvo susituokusi su A. G., tačiau pastarasis privatizavimo procese dalyvauti nenorėjo, vis sakydavo, kad butas ieškovės, todėl ji ir turi tvarkytis. Privatizavimui panaudojo jai, jos motinai ir sūnui (trečiajam asmeniui byloje) priklausiusius investicinius čekius, taip pat asmeninius grynuosius pinigus. Pinigus buvo susitaupiusi, dalis santaupų buvo trečiajam asmeniui skirta našlaičio pensija, mokėta po jo tėvo mirties, kurią buvo planavusi skirti sūnaus mokslams. Visi sutarė savininke nurodyti ieškovę. A. G. neseniai buvo išsiskyręs, iš pirmos santuokos išėjo viską palikęs pirmajai žmonai, lėšų privatizavimui neturėjo, tuo metu dar turėjo mokėti išlaikymą ir atsakovei.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad butui įgyti buvo naudojamos ieškinyje nurodytos lėšos, atsakovė negali pateikti jokių įrodymų, kad kokias nors lėšas butui įgyti būtų naudojęs ir A. G., todėl dėl šių aplinkybių nėra prasmės ginčyti, tačiau pabrėžė, kad ir už asmenines lėšas privatizuotas butas pagal galiojančią teismų praktiką pripažintinas bendrąja jungtine nuosavybe.
Ginčui aktualiu metu galiojęs 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką bei apibrėžė, kokios valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti. Įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Buto nuomininkas ir jo šeimos nariai iki buto privatizavimo turėjo lygias teises privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą bei tapti bendrasavininkiais. Pagal šį įstatymą butų privatizavimo lengvata teikiama šeimai, o ne vienam iš sutuoktinių. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką kasacinio teismo praktika plėtojama išaiškinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, taip pat iki Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo aukščiau nurodyta norma, santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999, 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012, 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E3K-3-237-916/2017). Pagal teismų praktiką šio turto teisinio režimo neįtakoja ir tai, jog turtas įgyjamas vieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis, kokiomis laikytini ir investiciniai čekiai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės ieškinys atmetamas. Butas privatizuotas santuokos su A. G. metu, todėl pagal Butų privatizavimo ir Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių ir kokio pobūdžio lėšomis butas privatizuotas.
Teismas pažymi, kad pagal ieškinyje suformuluotą reikalavimą buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimas nėra šios bylos dalykas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi, jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Esant ginčui palikėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta tik įpėdiniui kreipiantis į teismą su prašymu dėl mirusiojo asmens turto dalies nustatymo.
Sprendimui įsiteisėjus naikinama teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi byloje taikyta laikinoji apsaugos priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos šios turėtos atstovavimo teisme išlaidos – 500, 00 Eur (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 7,82 Eur (Utenos apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 88, 96 straipsniai). Šios išlaidos privalo būti sumokėtos į pasirinktą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl žyminio mokesčio tokio pobūdžio bylose (už ½ turto, kurį prašoma pripažinti asmenine nuosavybe) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 metų civilinėje byla Nr. E3K-3-237-916/2017), ieškovei grąžintina 372, 38 Eur ((33 100:2)x0,03x0,75) per daug sumokėto žyminio mokesčio
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268 straipsniais, teismas
n usprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500, 00 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.
Sprendimui įsiteisėjus panaikinti teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi byloje taikytą laikinąją apsaugos priemonę.
Priteisti iš ieškovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7, 82 Eur (7 eurus ir 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti ieškovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 372, 38 Eur (tris šimtus septyniasdešimt du eurus ir 38 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. balandžio 23 d. Perlo paslaugu terminale.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.