Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotoju, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono sav., deklaruotas adresas (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono sav., neteistas, prokuroro 2021 m. balandžio 1 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK)140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S., 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.30 val., sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio – brolio M. S. atžvilgiu, tai yra, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smūgiavo į veidą, tokiais savo veiksmais dėl veido sumušimo, pasireiškusio kraujosruva po kaire akimi ir nosies patinimu padarydamas nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 14 val. jis dalyvavo savo brolio dukros krikštynose, kurios vyko adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. Šventės metu jis vartojo alkoholį. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo. Svečiai išsiskirstė apie 21-22 val. Sodyboje ilgiau liko jis, jo brolis M. ir jo sugyventinė K. M., P. J. su drauge G. J.. Konfliktas tarp jo ir brolio M. įvyko sodybos kieme, tamsiu paros metu, valandos negalėjo nurodyti. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, jis neatsimena. Atsimena, kad konflikto metu jie su broliu susistumdė ir jis jam kumščiu, vieną kartą, smūgiavo į veidą. Jis broliui pataikė į nosį, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio brolis nenukrito ant žemės. P. juos su broliu išskyrė, daugiau broliui nesmūgiavo. Sekančios dienos ryte, jis matė, kad M. nosis buvo sutinusi ir jis žadėjo važiuoti į ligoninę persišviesti nosies. Jis labai gailisi smūgiavęs savo broliui M. S. ir jam padaręs sužalojimus. Įvykio metu jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas ir turėjo įtakos jo veiksmams (e. b. l. 108-11, 125-127).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis M. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., apie 14.00 val., jis, kartu su savo broliu ir draugais atvyko į sodybą „(duomenys neskelbtini)“, adresu Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini), švęsti jo dukros krikštynų. Apie 18.00 val. šventei pasibaigus, sodyboje liko jis, jo draugė K. M., brolis A. S., įbrolis P. J., jo draugė G. J. bei keli kiti draugai. Pasibaigus šventei, sodyboje likę suaugusieji pradėjo vartoti alkoholį, tuo metu tarp jo ir brolio A. kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinį kontaktą, tai yra jam buvo suduotas vienas smūgis dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, o kairės pusės paakys patino. Šis konfliktas įvyko lauke, sodybos kieme. Po smūgio jis pajuto fizinį skausmą. Konfliktą išskyrė atėjęs įbrolis P. J.. Po konflikto jis su broliu kurį laiką nebendravo, tačiau praėjus kiek laiko, susitaikė, vienas kito atsiprašė ir daugiau nekonfliktavo, toliau šventė. Tiek jis, tiek brolis buvo neblaivūs. Policijos įvykio metu nekvietė, kadangi iš karto konfliktą išsisprendė, vienas kitam pretenzijų neturėjo. 2024 m. rugpjūčio 12 d., apie 12.15 val., jis atvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, norėdamas išsitirti, ar jo nosis nebuvo lūžusi, ligoninėje nurodė, jog jam trenkė brolis, medikai ir iškvietė pareigūnus. Pretenzijų savo broliui neturi, su juo susitaikė (e. b. l. 31-33).

Liudytojas P. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, dienos tikslios neprisimena, jie sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, šventė įbrolio M. S. dukters krikštynas. Vakare, liko jis, M. S., A. S., G. J., O. A. ir K. M.. Sėdėjo, šventė vartojo alkoholinius gėrimus ir jis tiksliai neprisimena nuo ko viskas prasidėjo, bet kai išėjo į lauką A. su M. žodžiais konfliktavo. Jis priėjo prie jų ir juos nuramino. Būnant lauke neprisimena, kuris iš jų vėl pradėjo žodžiais konfliktuoti ir jie priėjo vienas prie kito, susikibo ir nugriuvo. Jie abu atsistojo nuo žemės, tuomet jis priėjo prie jų ir juos išskyrė, stovėjo tarp jų, o jie vienas kitam mosikavosi rankomis ir A. S. sudavė M. S. į veidą. Po suduoto smūgio jie nuėjo vienas nuo kito. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, po to konfliktas nebesitęsė (e. b. l. 70-73).

Liudytoja G. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d., dienos metu, sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini)., Kaišiadorių r. šventė M. S. dukros krikštynas. Vakare ji išvežė vaiką namo ir sodyboje liko A. S., M. S., P. J., K. M., O. A. ir kiti draugai. Kai apie 20.00 val. grįžo į sodybą ji suprato, kad A. su M. yra apsipykę, nes žodžiais viens kitam vis kažką pasakydavo. Jiems sėdint lauke M., jis jau buvo gerokai išgėręs, priėjo prie A. iš nugaros apkabino jį ranka per kaklą ir spaudė. Jie abu nugriuvo ant žemės, jie pradėjo sakyti, kad baigtų, M. jį paleido. Kai jie abu atsistojo, A. kumščiu sudavė vieną kartą M. į veidą. M. iš nosies bėgo kraujas (e. b. l. 78-81).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių apylinkės sen., Kaišiadorių rajono sav. (e. b. l. 10-12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. S. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po kaire akimi ir nosies patinimu. Sužalojimas padarytas buku daiktu paveikus veidą, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. rugpjūčio 10 d. ir aplinkybėmis – sudavus smūgį kumščiu į veidą. Mažai tikėtina, kad M. S. galėjo susižaloti pats, griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (e. b. l. 64-65).

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu veikos kvalifikavimui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra aktuali BK 248 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad BK nusikalstamą veiką padariusio asmens artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S. ir nukentėjusysis M. S. yra laikytini artimais giminaičiais, kadangi yra broliai ir juos sieja giminystės ryšys.

Kaltinamasis A. S. paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 14 val. jis atvažiavo į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., kur šventė savo brolio dukros krikštynas. Šventės metu jis vartojo alkoholį. Pradžioje jokių konfliktų nebuvo. Svečiai išsiskirstė apie 21-22 val. Sodyboje ilgiau liko jis, jo brolis M. ir jo sugyventinė K. M., P. J. su drauge G. J.. Konfliktas tarp jo ir brolio M. įvyko sodybos kieme, tamsiu paros metu, valandos negalėjo nurodyti. Dėl ko tarp jų įvyko konfliktas, jis neatsimena. Atsimena, kad konflikto metu jie su broliu susistumdė ir jis jam kumščiu, vieną kartą, smūgiavo į veidą. Jis broliui pataikė į nosį, nes jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio brolis nenukrito ant žemės. P. juos su M. išskyrė. M. jis daugiau nesmūgiavo. Konflikto metu brolis jo nesužalojo ir jis neatsimena, kad jis jam būtų smūgiavęs. Sekančios dienos ryte, jis matė, kad M. nosis buvo sutinusi ir jis žadėjo važiuoti į ligoninę persišviesti nosies. Įvykio metu jis buvo stipriai neblaivus. Šiuos kaltinamojo duotus parodymus patvirtina nukentėjusiojo M. S. bei liudytojų P. J. ir G. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose užfiksuotos iš esmės ta pačios įvykio aplinkybės, tai yra, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, kuris peraugo į fizinius veiksmus, kadangi kaltinamasis A. S. sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam po ko pastarajam iš nosies bėgo kraujas. Tai, kad įvykio dieną M. S. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad M. S. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva po kaire akimi ir nosies patinimu. Sužalojimas padarytas buku daiktu paveikus veidą, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2024 m. rugpjūčio 10 d. ir aplinkybėmis – sudavus smūgį kumščiu į veidą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių apylinkės sen., Kaišiadorių rajono sav.

Aptartų įrodymu visumoje konstatuojama, jog A. S. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent jis 2024 m. rugpjūčio 10 d. apie 23.30 val., sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo artimojo giminaičio – brolio M. S. atžvilgiu, tai yra, ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu smūgiavo į veidą, tokiais savo veiksmais dėl veido sumušimo, pasireiškusio kraujosruva po kaire akimi ir nosies patinimu padarydamas nukentėjusiajam M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šią veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, tai yra aiškiai suprato savo atliekamų veiksmų esmę ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su bausmės rūšimi (e. b. l. 193-194).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš artimąjį giminaitį – brolį, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė nustatyta tiek paties kaltinamojo parodymais, kuriuose jis teigė, kad įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui, tiek ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kurie patvirtino neblaivumo faktą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinama ir tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka baustas (e. b. l. 145-163), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (e. b. l. 171, 174).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių – viešųjų darbų bausmę, jos terminą numatant artimą minimaliam.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų, nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamas veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti 60 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 2 (du) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 40 valandų visuomenės labui, dirbant ne mažiau 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Išaiškinti A. S. kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, įsiteisėjus panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.