Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. iš esmės pilnai pripažino jam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes ir paaiškino, kad 2013 metais jis įkūrė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau MB “(duomenys neskelbtini)“), buvo jos direktorius. Kadangi norėjo atidaryti kepyklėlę ir pradėti jos veiklą, 2013 m. gruodžio mėn. 30d. iš Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, bendrijos vardu pagal paskolos sutartį, paėmė apie 90 000 Lt, arba 24 907,32 Eur kreditą. Už tokią sumą gautos paskolos jis įsigijo kepyklos veiklai reikalingos įrangos ir įrengimų, kurie nurodyti jam pareikštame kaltinime. Pinigų į rankas ar MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą jis negavo, tik įsigijo iš UAB "(duomenys neskelbtini)" kaltinime nurodytą įrangą, o už ją sumokėjo (duomenys neskelbtini). Jis teisme patvirtino tyrimo metu ( 1t. b. l. 134-135, 152-153) duotus parodymus, kad už paskolą įsigijęs iš UAB "(duomenys neskelbtini)" kepyklėlei skirtą įrangą, ją iš karto įkeitė paskolą suteikusiai kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. Kepyklėlę jis įsirengė nuomojamose patalpose – pradžioje (duomenys neskelbtini), kur suvežė visą įsigytą įrangą ir įrengimus inventorių. Kiek pamena, lyg ir 2014-10-21 su (duomenys neskelbtini) jis pasirašė sutartinio įkeitimo sutartį, kuria įkeitė visą įsigytą ilgalaikį turtą. Kadangi tuo laikotarpiu pasirašinėjo daug dokumentų, tai į pasirašytos su (duomenys neskelbtini) sutarties turinį tinkamai neįsigilino - nepaskaitė ir nežinojo, kad privalo saugoti pirktą už paskolą turtą, o jei nori parduoti sutartyje nurodytus įrenginius, tai privalo apie tai informuoti kooperatinę bendrovę. Jis kurį laiką mokėjo paskolos įmokas, tačiau kiek sumokėjo, nepamena. Galvojo, kad turi tik mokėti paskolos įmokas, o visas turtas, įsigytas už paskolos pinigus, priklauso jam. Iš nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini) vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) - ten tęsė kepyklos veiklą. Kadangi (duomenys neskelbtini) pasikeitė direktorius, buvo pakelti mokesčiai, todėl ūkinę veiklą vykdyti jam tapo labai brangu ir 2015 metais kepyklėlę teko uždaryti. Apie savo mažosios bendrijos veiklos nutraukimą kooperatinės bendrovės neinformavo - galvojo, kad gal dar ras kitą vietą vykdyti (duomenys neskelbtini)s veiklą, tačiau visur reikėdavo pradinių įmokų, kurių jis neturėjo. Maždaug nuo 2016 metų jis jau nebemokėjo įmokų kooperatinei bendrovei, nes neturėjo lėšų, o apie tai, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos, jis nieko neinformavo - vis dar galvojo, kad galbūt ateityje tęs savo veiklą. Uždarius veiklą (duomenys neskelbtini), jis dalį kepyklos įrangos, nurodytos jam tyrimo metu pareikštame įtarime, pardavė UAB "(duomenys neskelbtini)", iš kurios ta įranga ir buvo įsigyta. Įrangą šiai bendrovei pardavė, nes reikėjo tuo metu pinigų, bet tikėjosi ją vėliau vėl išsipirkti. Turtas buvo perduotas už pinigus šiai bendrovei ne visam laikui, tai buvo lyg ir užstatas už iš tos bendrovės gautus pinigus. UAB "(duomenys neskelbtini)" pervedė pinigus už jai parduotą įrangą į jo motinos I. G. banko sąskaitą, kadangi jis nurodė pervesti pinigus ne į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, o į savo motinos sąskaitą, nurodė ir jos sąskaitos numerį. Gautus pinigus su motinos pagalba jis išsigrynino bankomate, tačiau nurodyti kur juos panaudojo, negali. Tiesiog to neatsimena dėl dabartinės savo sveikatos būklės, nes neseniai patyrė insultą, ilgai gydėsi, jo labai bloga atmintis. Dėl tos pat priežasties nepamena ir to, kur padėjo visą kitą pas jį likusią, bet bendrovei "(duomenys neskelbtini)" neparduotą bet paskolos lėšomis įsigytą kepyklos įrangą. Supranta, kad nusikalto, dėl to labai gailisi ir ketina, pagerėjus sveikatos būklei, atlyginti padarytą žalą arba susitarti su (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo. Tuo tikslu žada parduoti savo butą - gautais pinigais atlygintų žalą (duomenys neskelbtini). Kadangi 2021-08-14 jis patyrė insultą, tai tapo neįgalus ir negali dirbti bei atlyginti žalos uždirbtais pinigais, nes gauna tik apie 140 eurų dydžio neįgalumo pensiją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis A. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo jis teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, apklausiamas pripažino kaltinime nurodytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios nekėlė teismui abejonių. Su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ne tik kaltinamasis, bet ir prokuroras bei gynėjas, todėl įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį bei įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas ir kiti įrodymai nebuvo tiriami.

Be aptartų kaltinamojo parodymų teisme, A. G. kaltę patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas ir pateikti dokumentai ( 1t., b. l. 25-34, 92-109) patvirtina, kad Kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų gruodžio 30 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš lėšų UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamos priemonės - „(duomenys neskelbtini)“ suteikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 86 000 Lt. ( 24 907,32 eurų) paskolą kepyklos įrangos įsigijimui. Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas už paskolos lėšas įgyto ilgalaikio turto įkeitimu pagal 2014 m. spalio 21 d. sutartinės hipotekos sutartį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. laidavimu kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. gruodžio 30d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 98 601, 14 Lt. ( 28 556,86 eurų) sumai.

Iš MB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. 2014 m. spalio 21 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1t., b. l. 35) matyti, kad A. G. joje patvirtino, kad MB „ (duomenys neskelbtini)“ turimą ilgalaikį materialų turtą, įsigytą už paskolos lėšas ( kepyklos įrangą už bendrą 58 667,03 Lt. arba 16 994,04 eurų sumą), 2014 m. spalio 21 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė Kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“, o įkeistas turtas paliktas įkaito davėjo MB „ (duomenys neskelbtini)“ žinioje.

2017 m. lapkričio 9 d. pranešimas ( 1t., b. l. 110) patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. buvo informuotas, jog iki 2017 m. lapkričio 24 d. nesumokėjus įsiskolinimo pagal 2013 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 8.13.1 punktu vienašališkai nutraukiama nuo 2017m. lapkričio 24d., ir reikalauta grąžinti paskolą, palūkanas ir delspinigius viso 36 378,98 Eur, iš jų 20 976,60 Eur sudaro paskola, 1 899,39 Eur – palūkanos ir 13 502,99 Eur – delspinigiai).

Antstolio R. B. 2020 m. spalio 19 d. pažyma ( 1t. b. l. 36, 85-86) „Dėl nerasto įkeisto turto“ patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įkeistas Kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis materialus turtas buvo areštuotas 2018-12-31 turto arešto aktu, tačiau jo buvimo vieta, būklė ir turto vertė nežinoma. MB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, direktorius A. G. kviečiamas neatvyko, įkeisto ilgalaikio turto buvimo vietos nenurodė, todėl buvo padaryta išvada, jog įkeistas (duomenys neskelbtini)i ilgalaikis MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo prarastas ar parduotas. Praradus hipoteka įkeistą turtą, skolos grąžinimas (duomenys neskelbtini) liko neužtikrintas skolininko turtu, skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai tapo negalimu.

Liudytojas V. M. tyrimo metu parodė ( 1t., b. l. 62), kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriumi, kuri verčiasi prekyba maisto pramonės įranga. Paaiškino, kad 2014 metais MB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepyklos įrangą. Kokia tai buvo įranga, šiuo metu atsakyti negali, nes nuo sandorio praėjo daug laiko. Už kepyklos įrangos įsigijimą MB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pavedimu. Dokumentus, susijusius su kepyklos įrangos pardavimu, jis gali pateikti. Maždaug prieš trejus metus, tikslios datos neatsimena, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. dalį kepyklos įrangos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kokia tai buvo konkrečiai įranga, atsakyti šiuo metu negali, tačiau gali pateikti su įrangos pardavimu susijusius dokumentus, kuriuose įvardinta iš A. G. nupirkta įranga. Jokios kepyklos įrangos MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas saugojimui atvežęs nebuvo, bendrovė daiktų ar įrangos saugojimo paslaugų neteikia. Už perkamą kepyklos įrangą buvo su A. G. atsiskaityta pinigais.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. rašto bei jo priedų ( 1t., b. l. 71, 74-75) matyti, kad 2017-07-10 pardavėja - MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įtariamojo A. G., pirkėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu 2017-07-21 sąskaitos – faktūros, kurios serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė naudotą konvekcinę krosnį MIWE Aeromat, panaudotą kildinimo kamerą Panem AA20V, naudotą spiralinę tešlos maišyklę SM-25, naudotą tešlos kočiotuvą SM 520 t. y. viso įrangos už 4000 eurų, o pinigai už parduotą įrangą pervesti į A. G. nurodytą jo motinos I. G. banko sąskaitą.

Iš AB" (duomenys neskelbtini) " atsakymo bei I. G. banko sąskaitos išrašo ( 1t., b. l. 79-80) matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2017-07-24 pervedė į I. G. banko sąskaitą 4 000 Eur, kurie buvo išgryninti atliekant grynųjų pinigų išėmimo operacijas: 2017-07-25 atlikus dvi grynųjų pinigų išėmimo operacijas po 400 Eur bankomate (duomenys neskelbtini); 2017-08-13 atlikus 400 Eur ir 20 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacijas bankomate (duomenys neskelbtini); 2017-08-14 atlikus 2 000 Eur grynųjų pinigų išėmimo operaciją bankomate (duomenys neskelbtini); 2017-08-26 atlikus 140 Eur grynųjų pinigų išėmimo operaciją bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini).

Byloje iširti duomenys patvirtina, kad kooperatinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2014 metų gruodžio 30 d. paskolos sutartimi suteikė MB „(duomenys neskelbtini)“ 86 000 Lt. ( 24 907,32 eurų) paskolą kepyklos įrangos įsigijimui. Šios paskolos grąžinimas buvo užtikrintas už paskolos lėšas įgyto ilgalaikio turto įkeitimu pagal 2014 m. spalio 21 d. sutartinės hipotekos sutartį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija, o taip pat MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. G. laidavimu kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“ pagal 2013 m. gruodžio 30d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 98 601, 14 Lt. ( 28 556,86 eurų) sumai. A. G. kaip MB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius, raštu patvirtino, kad MB „ (duomenys neskelbtini)“ ilgalaikį materialų turtą, įsigytą už paskolos lėšas (kepyklos įrangą už bendrą 58 667,03 Lt. arba 16 994,04 eurų sumą), 2014 m. spalio 21 d. sutartinės hipotekos sutartimi įkeitė Kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“, o įkeistas turtas paliktas įkaito davėjo MB „ (duomenys neskelbtini)“ žinioje.

Kadangi A. G., veikdamas kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, paskolos negražino, 2017 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini) informavo A. G., jog iki 2017 m. lapkričio 24 d. nesumokėjus įsiskolinimo pagal 2013 m. gruodžio 30 d. paskolos sutartį, paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 8.13.1 punktu vienašališkai nutraukiama nuo 2017m. lapkričio 24d., ir pareikalauta grąžinti paskolą, palūkanas ir delspinigius viso 36 378,98 Eur, iš kurių 20 976,60 Eur sudaro paskola, 1 899,39 Eur – palūkanos ir 13 502,99 Eur – delspinigiai.

Antstolio R. B. 2020 m. spalio 19 d. pažyma ( 1t. b. l. 36, 85-86) „Dėl nerasto įkeisto turto“ patvirtina, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ įkeistas Kooperatinei bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“ ilgalaikis materialus turtas buvo areštuotas 2018-12-31 turto arešto aktu, tačiau jo buvimo vieta, būklė ir turto vertė nežinoma. Antstolis patvirtino, jog MB „ (duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, direktorius A. G. kviečiamas neatvyko, įkeisto ilgalaikio turto buvimo vietos nenurodė, todėl buvo padaryta išvada, jog įkeistas (duomenys neskelbtini)i ilgalaikis MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo prarastas ar parduotas. Praradus hipoteka įkeistą turtą, skolos grąžinimas (duomenys neskelbtini) liko neužtikrintas skolininko turtu, skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai tapo negalimu.

Liudytojas V. M. patvirtino, kad 2014 metais MB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepyklos įrangą, tačiau praėjus kuriam laikui, datos jis nepamena, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. G. dalį kepyklos įrangos pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir už nupirktą kepyklos įrangą buvo atsiskaityta su A. G.. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. rašto bei jo priedų ( 1t., b. l. 71, 74-75) matyti, kad 2017-07-10 pardavėja - MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įtariamojo A. G., pirkėjui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu 2017-07-21 sąskaitos – faktūros, kurios serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė naudotą konvekcinę krosnį MIWE Aeromat, panaudotą kildinimo kamerą Panem AA20V, naudotą spiralinę tešlos maišyklę SM-25, naudotą tešlos kočiotuvą SM 520 t. y. viso įrangos už 4000 eurų, o pinigai už parduotą įrangą buvo pervesti į A. G. nurodytą jo motinos I. G. banko sąskaitą.

Iš AB "Swedbank" atsakymo bei I. G. banko sąskaitos išrašo ( 1t., b. l. 79-80) matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" 2017-07-24 pervedė į I. G. banko sąskaitą 4 000 Eur, kurie buvo išgryninti atliekant grynųjų pinigų išėmimo operacijas bankomatuose.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, tai yra kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ( BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymas BK 184 straipsnio prasme – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Esminis turto iššvaistymo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus iššvaistyto turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo atveju kaltininkas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, turtine teise disponuoja savo nuožiūra, pažeisdamas jam suteiktus įgaliojimus. Turto iššvaistymas objektyviai pasireiškia kaltininkui patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtu, neatlygintinu perleidimu padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę iššvaisto turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę neatlygindamas jo vertės arba atlygindamas aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. Turto iššvaistymas yra baigtas atsiradus Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnyje numatytiems padariniams, t. y. savininkui ar teisėtam valdytojui praradus turtą ar turtinę teisę (ar sumažėjus jų apimčiai), nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala, kuri padaroma turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui.

Turto iššvaistymas gali būti padarytas esant tiesioginei ir netiesioginei tyčiai. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti. Turto iššvaistymas taip pat gali būti ir neatsargus, t. y. padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Kai turtas iššvaistomas dėl neatsargumo, teismai paprastai turi svarstyti turto iššvaistymo atskyrimo nuo civilinio delikto klausimus. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

Teisme ištirti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. G. būdamas MB “(duomenys neskelbtini)“ faktiniu vadovu – direktoriumi, turėdamas teisę veikti mažosios bendrijos vardu bei disponuoti šios bendrovės turtu ir veikdamas mažosios bendrijos vardu, 2013 m. gruodžio mėn. 30 sudarė paskolos sutartį su (duomenys neskelbtini), gavo 24 907,32 Eur kreditą, už kurį MB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo kepyklos veiklai reikalingos įrangos ir įrengimų už 16 994,04 eurų. Įsigytą įrangą ir įrengimus 2014 m. spalio mėn. 21 d. sutartimi jis įkeitė paskolą suteikusiai bendrovei – „(duomenys neskelbtini)“. Būdamas tiesiogiai atsakingas už kredito sutarties vykdymą, pažeisdamas sutartinio įkeitimo sąlygas, reikalaujančias sutarties galiojimo terminu įkeisto turto niekam neperleisti, neišnuomoti, neįkeisti ar kitaip apriboti mažosios bendrijos nuosavybės teisių be rašytinio kreditoriaus - (duomenys neskelbtini) sutikimo, būdamas įsipareigojęs užtikrinti tinkamą įkeičiamo turto saugojimą, o jį sugadinus, atstatyti jo vartojamąsias savybes ir vertę, fiksuotą sutartinio įkeitimo sutarties sudarymo metu bei atlyginti Kreditoriaus patirtus nuostolius, ne tik kad negražino MB „(duomenys neskelbtini)“ gautos kredito sumos, bet ir dalį mažajai bendrijai priklausančio ir (duomenys neskelbtini) įkeisto turto pardavė už 4 000 Eur UAB “(duomenys neskelbtini)”, o likusią dalį išmetė.

Kaip jau minėta, turto iššvaistymo dalykas yra patikėtas ar kaltininko žinioje nusikalstamos veikos darymo metu buvęs svetimas turtas ar turtinė teisė. A. G. buvo vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kuriam buvo patikėtas bendrijos turtas ir kuris einamų pareigų pagrindu valdė bendrijos turtą, buvo materialiai už jį atsakingas, turėjo teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jį tinkamai valdyti. Pagal 2012 m. birželio 29d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatyme Nr. XI-2159 numatytą teisinį reglamentavimą, mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. MB „(duomenys neskelbtini)“ turtas nagrinėjamu atveju kaltinamajam buvo svetimas, nuosavybės teise nepriklausė t. y. kaltinime nurodytas turtas buvo įgytas mažosios bendrijos vardu, kredito sutartimi, gavus bendrijos vardu pinigines lėšas ir jas panaudojus įrangai įsigyti, kuri dar ir buvo įkeista paskolą suteikusiai (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis bendrijos vardu įsigytą ir kreditą suteikusiai (duomenys neskelbtini) įkeistą turtą perleisdamas tretiesiems asmenims ir gautus pinigus už parduotą turto dalį panaudodamas savo reikmėms, o dalį jo išmesdamas ar kitaip sunaikindamas, padarė didelę turtinę žalą turto savininkui – jo atstovaujamai mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, kuriai liko sutartiniai įsipareigojimai (duomenys neskelbtini)i, numatyti bendrijos su unija sudarytoje sutartyje. Akivaizdu, jog kaltinamasis veikė tyčia, suvokė, jog veikia neteisėtai, todėl pripažintina, jog jis turtą iššvaistė ne dėl neatsargumo, o tiesiogine tyčia. Byloje ištirti duomenys patvirtina, jog A. G. suprato, kad jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą paverčia kitų asmenų turtu, numatė, kad dėl dalies turto perleidimo tretiesiems asmenims bei nerūpestingo elgesio su kita dalimi jam patikėto turto, jo atstovaujama bendrija neteks jai priklausančio turto, ir to norėjo bei siekė. Tokiais savo veiksmai jis padarė didelę 16 994,04 eurų turtinę žalą MB „(duomenys neskelbtini)“.

A. G. pateiktame kaltinime taip pat nurodyta, kad iššvaistydamas kaltinime nurodytą svetimą – MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, kaltinamasis padarė didelę turtinę žalą ne tik MB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir paskolą mažajai bendrijai suteikusiai (duomenys neskelbtini), kuriai įkeitė už paskolintas pinigines lėšas įgytą ir MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

Patikėto ar kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių tarp asmenų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2007, 2K-7-388/2007, 2K-192/2011, 2K-255/2011, 2K-191/2012, 2K-210/2012). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus - be teisėsaugos pagalbos tapo neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, slapstėsi ar aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyvų; sąmoningai nevykdė įpareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, 2K-93/2013, 2K-7-388/2007, 2K-85/2007 ir kt.).