- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-07
- Bylos Nr.
- e2-23852-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17868-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Ieškovas
- AB “Lietuvos draudimas”
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- UAB “Gatvių statyba”
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB “Gatvių statyba”.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 417,68 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-08-02 Vilniuje, Nemenčinės plente, automobiliui C. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis ir galinis dešinės pusės ratas. Automobilio vairuotoja Skirmantė N. K. eismo taisyklių nepažeidė. Jos vairuojamas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 417,88 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingą už padarytą žalą asmenį. Kadangi automobilis apgadintas dėl atsakovei priklausančiame kelyje buvusios duobės, ji turi atlyginti žalą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pripažino, kad yra Nemenčinės plento, esančio Vilniaus mieste, savininkė, tačiau nėra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumų, nes 2014 m. balandžio 7 d. sutarties tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) pagrindu Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus yra perdavusi UAB „Gatvių statyba. Sutarties 4.3.5. punktu UAB “Gatvių statyba” įsipareigojo nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, o defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti). Taigi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesta atlikti UAB “Gatvių statyba”. Nuo sutarties pasirašymo dienos ji laikoma Vilniaus miesto šiaurinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui ir tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Ieškovė neįrodė ir žalos dydžio: jos argumentai dėl akivaizdžių sugadinimų nebuvimo prieštarauja 2016-09-08 Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime pateiktai informacijai, kad apgadintas dešinės pusės priekinis ratas; ieškinyje nurodyta, kad automobilis patyrė smūgį į važiuoklę, dėl ko būtinas automobilio važiuoklės patikrinimas, tačiau transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodoma, kad apgadintas ir dešinės pusės galinis ratlankis. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl automobilio sugadinimų aptariamo įvykio metu. Kadangi dėl žalos atsiradimo kalta ir vairuotoja, neatsargiai vairavusi automobilį, teismui nusprendus žalą priteisti, jos dydis turėtų būti mažinamas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojos draudimo sutarties pažeidimus ir jos, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, neatsargumą.
Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai fiksavo pirminius automobilio sugadinimus, t.y. išoriškai pastebimus ar galimus. Vartodami žodį ratas jie jį naudojo kaip bendrinį, nusakantį tiek ratlankio, tiek padangos sugadinimus, jų nedetalizuodami. Pažymėjo, kad tiek policijos pažymoje, tiek transporto priemonės defektiniame akte nurodyta, kad apgadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratas. Po eismo įvykio automobilis apžiūrėtas kvalifikuotų ekspertų, surašytas automobilio apžiūros aktas ir užfiksuoti visi automobilio sugadinimai, susiję su nagrinėjamu eismo įvykiu, kurių dalies policijos pareigūnai galėjo ir nepastebėti.
Trečiasis asmuo UAB „Gatvių statyba“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Byloje dalyvaujantys asmenys į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Atsakovė ir trečiasis asmuo apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė, prašymo atidėti posėdį nepateikė. Ieškovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, priimti sprendimo už akių neatvykus atsakovei neprašė. Tokį sprendimą prašė priimti tik jei bus nepateiktas atsiliepimas į ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas. Nagrinėjamu atveju atsiliepimas į ieškinį pateiktas, atsakovė į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, prašymo priimti sprendimą už akių jai neatvykus nėra, ieškovė prašė bylą nagrinėti, todėl teismas perėjo į narinėjimą iš esmės ir priima teismo sprendimą (CPK 246 str., 269 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išdavė S. N. transporto priemonių draudimo liudijimą, Serija LD Nr. 105733212, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2016-06-10 iki 2017-06-09 buvo apdrausta transporto priemonė C. P. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 7). Iš teismui pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. rugsėjo 8 d. nutarimo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 8 val. 50 min. Nemenčinės plente įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė C. P. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi transporto priemonės valdytojos kaltė nebuvo nustatyta, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta (el.b.l. 15) Dėl eismo įvykio metu padarytų automobilio sugadinimų ieškovė išmokėjo draudėjai S. N. 417,68 Eur draudimo išmoką (e. b. l. 26) bei kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo (el.b.l. 9-11). Pastaroji tai daryti atsisakė, nurodžiusi, kad nėra atsakinga už AB „Lietuvos draudimas“ patirtus nuostolius (el. b.l. 12).
Atsakovė ginčija kilusią žalą, teigdama esant prieštaravimų tarp ieškovės ieškinyje, policijos dokumentuose ir transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodomų automobilio apgadinimų. Teismas sutinka, kad netikslumų tarp nurodytų aplinkybių į bylą pateiktuose dokumentuose yra, tačiau jie nepaneigia draudimo bendrovės konstatuoto nuostolių masto ir žalos dydžio, nes policijos parengtuose dokumentuose nurodyti apgadinimai nustatyti pirminės apžiūros metu. Policijos pareigūnai nėra ekspertai ar specialistai, kompetetingi tiksliai konstatuoti visus automobilio apgadinimus. Juo labiau, kad kai kurie iš jų gali paaiškėti tiek vėlesnės apžiūros metu, tiek taisant transporto priemonę. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovės vertintojo nustatytais automobilio apgadinimais bei žalos sąmata, atlikta naudojat automobilio remonto sąmatoms sudaryti taikomą Audalex kompiuterinę programą. Nors Vilniaus apskrities VPK 2016-09-21 pažymoje aprašant eismo įvykį nurodyta, kad įvyko ir nežinomos transporto priemonės vartų ir jų mechanizmo apgadinimas, visgi nesant duomenų, kad tai susiję su nagrinėjamu įvykiu, t.y. S. N. įvažiavimu į duobę, teismas dėl to plačiau nepasisako. Draudimo bendrovė apskaičiavo draudimo išmoką iš žalos sąmatos atėmusi 71,80 Eur už dalių būklės pagerinimą (el.b.l. 23), ją pervedė draudėjai (el.b.l. 26), todėl ši 417,68 Eur suma laikytina ieškovės patirta žala išmokant draudimo išmoką.
Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodomas kaip jų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Siekdamas paneigti valdymo prezumpciją, viešajame registre nurodytas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos savininkas privalo įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina tokio statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymą. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2019)
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Nemenčinės plentas, kuriame 2016-08-02 įvyko eismo įvykis, priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Jos ir UAB „Gatvių statyba“ sudarytos 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A62-11/14(3.10.1-UK) (toliau – Sutartis) 1.1 punktu UAB „Gatvių statyba“ (rangovas) įsipareigojo pagal atsakovės (užsakovo) nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. (e. b. l. 27-48). Pagal sutarties 4.3.1. punktą UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavusi užsakovo raštišką užsakymą. Darytina išvada, kad atsakovė pavedė UAB „Gatvių statyba“ techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia pagal užsakovės nurodymus.
Sutarties 4.3.5. punktas numato, kad rangovas (UAB “Gatvių statyba“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Visgi šių sutarties sąlygų nustatymas negali būti vertinamas kaip savininko teisės valdyti miesto tam tikrų gatvių perdavimą, kai sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pastarąją išvadą pagrindžia tai, kad sutarties 4.3.5 punkte sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti, kad rangovas sumokėtų užsakovui kompensaciją, aplinkybė, kad rangovas privalo informuoti užsakovą apie defektus. Ši išvada, kad gatvės valdymas UAB „Gatvių statyba“ nebuvo perduotas, darytina ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 str. 2 d. 26 p.). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju, nors Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nurodyta, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.266 straipsnį, tačiau pastarojo straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, bet nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“ 2014-04-07 darbų atlikimo sutartyje nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat sutartyje nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2012-05-07 susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms.
Nors atsakovė teigia, kad žalos dydis turėtų būti mažinamas atsižvelgiant į automobilio vairuotojos draudimo sutarties pažeidimus ir jos, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojos, neatsargumą, tačiau jokie į automobilio vairuotojos draudimo sutarties pažeidimai nėra nustatyti (jų nenurodė ir pati atsakovė), o bylos duomenys rodo, kad automobilio vairuotojo jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo nepadarė, duobė nebuvo pažymėta, todėl įvažiavimo į ją objektyviai išvengti nebuvo galima. Taigi atsiradimo sieti su S. N. nerūpestingumu ir dėl to mažinti žalos dydį nėra jokio pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 417,68 Eur turtinei žalai atlyginti.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. birželio 15 d. – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur ir, tenkinus ieškinį, priteisiamos iš atsakovės valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 417,68 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. birželio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.