Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad ieškovė teikia atskirus ieškinius, vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4627-603/2018, kuria atsisakyti nagrinėti ieškovės grupės ieškinį prieš UAB „Small Planet Airlines“ dėl kompensacijų išmokėjimo keleiviams už vėlavusius skrydžius pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Vilniaus apygardos teismas nutartyje pažymėjo, jog individualių ieškinių nagrinėjimas būtų tikslingesnis nei grupės ieškinio nagrinėjimas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2931-936/2019 atmetė atsakovės prašymą dėl civilinių bylų sujungimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 14 d. jungiamasis skrydis Maskva – Ryga – Vilnius, Nr. BT 425, kuriuo skrido V. K., buvo atidėtas. Numatytas kelionės atstumas – apie 790,36 km. V. K. reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei.

Dėl jurisdikcijos

Ieškovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ieškinyje prašo priteisti jai iš atsakovės, kurios buveinė yra Latvijos Respublikoje, kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo. Taigi ginčas kilo tarp skirtingose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse, t. y. Lietuvos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje, veikiančių subjektų, todėl šalių ginčo teismingumui spręsti taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1215/2012 (toliau – Reglamento Nr. 1215/2012) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje narėje. Tačiau tam tikrais atvejais reikalavimai gali būti reiškiami ir kitoje nei atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) valstybėje narėje. Pagal Reglamento Nr. 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles (Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 2 – 7 skirsniai).

Pagal specialiąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtraukoje, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas, jeigu nesusitarta kitaip, prievolės įvykdymo vietos teismuose, o paslaugų teikimo atveju prievolės įvykdymo vieta yra valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr. pvz. 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr. pvz. 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16).

Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019).

Nustačius, kad pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą.

CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties įvykdymo vieta, kaip jau buvo minėta, yra Vilniuje, todėl šalių ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl ieškinio senaties ir jai taikytinos teisės

Atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu, be kita ko, grindžia tuo, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovės nuomone, šiuo atveju ieškinio senačiai taikytina Latvijos Respublikos teisė, konkrečiai – Latvijos Respublikos aviacijos įstatymas, numatantis, kad atsisakymo vežti, atšaukto skrydžio arba atidėjimo ilgam laikui pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atveju, pretenziją privaloma pateikti per 6 mėnesius nuo skrydžio dienos arba numatyto skrydžio dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs iš vartojimo keleivių vežimo sutartinių teisinių santykių. Keleivio (vartotojo) V. K., kurios reikalavimo teises perėmė ieškovė, gyvenamoji vieta yra ir sutarties sudarymo metu buvo Lietuvos Respublikoje. CK 1.39 straipsnis, kuris aiškiai reglamentuoja užsienio teisės taikymo vartojimo sutartims klausimų sprendimo tvarką, numato, kad šalių teisė pasirinkti sutartinei prievolei taikytiną teisę, neatima ir neriboja vartotojo teisės ginti savo interesus priemonėmis ir būdais, kuriuos nustato jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Taigi atsakovės argumentai dėl kilusiam ginčui netaikytinos Lietuvos Respublikos teisės atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (turtinės, neturtinės).

Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytos kompensacijos tikslas yra atlyginti keleivių, dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patiriamus nepatogumus ir prarastą laiką, kurie vertintini kaip keleivio tiesiogiai dėl skrydžio atšaukimo (atidėjimo) patirta akivaizdi minimali ir neįrodinėtina žala (nuostoliai). Vien tai, kad šis keleivių dėl atšaukto (atidėto) skrydžio patirtos žalos atlyginimas įvardijamas kaip kompensacija, kuri yra išreikšta fiksuotais ir visiems keleiviams vienodais dydžiais bei nepriklauso nuo realių nuostolių dydžio, nepaneigia šios kompensacijos tikslo – minimalios žalos keleiviui, atšaukus skrydį atlyginimo. Taigi ieškovės prašoma priteisti 250 Eur kompensacija savo esme yra prilyginama žalos atlyginimui.

Aptariamu atveju nustatyta, kad dėl skrydžio atidėjimo keleivio, kurio reikalavimo teises įgijo ieškovė, teisės buvo pažeistos ir apie tai keleivis sužinojo 2018 m. gruodžio 14 d. Ieškovė ieškinį pareiškė 2019 m. kovo 4 d., todėl nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo

Ieškovė atsakovės prašymu į bylą pateikė sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties patvirtintą kopiją.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad šiuo atveju ieškovė netinkamai nurodė vartotojams būtiną atskleisti informaciją, todėl reikalavimo teisės perleidimo sutartis teismo turėtų būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 1.80 straipsnio 1 daliai taikyti būtina konstatuoti dviejų sąlygų visetą: kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl abiejų šių sąlygų esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina. Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-432/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt.).

Pažymėtina, kad atsakovė, teigdama, jog byloje pateiktos reikalavimo teisės perleidimo sutartys laikytinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, nenurodo jokios konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią, jos manymu, šios sutartys pažeidžia. Aptariamu atveju atsakovė tik dėsto abstrakčius teiginius apie tai, kad ieškovė vartotojams pateikė neaiškią ir klaidinančią informaciją dėl kompensacijų gavimo, dėl to vartotojai nebuvo tinkamai informuoti apie susidarančius teisinius santykius su ieškove. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokias sutartis (CPK 178, 185 straipsniai). Priešinio reikalavimo dėl 2018 m. gruodžio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia atsakovė nereiškė, tuo tarpu pripažinti minėtą sutartį negaliojančia kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms ex officio teismas teisinio pagrindo nenustatė.

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Byloje atsakovė neįrodinėjo, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Todėl konstatuotina, kad keleivis įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos.

Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

Atsižvelgiant į tai, kad tarp Maskvos ir Vilniaus atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš nurodyto keleivio, priklauso 250 Eur dydžio kompensacija (du keleiviai po 250 Eur).

Atsakovė byloje neginčijo aplinkybės, kad keleivis galutinę paskirties vietą, t.y. Vilnių, pasiekė praėjus daugiau kaip 3 val. nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, kaip ir jo teisės į ieškiniu prašomą priteisti 250 Eur kompensaciją už skrydžio atidėjimą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Tai, kad atsakovė pripažino keleivio teisę į nurodyto dydžio kompensaciją be kita ko patvirtina atsakovės ieškovei rašytas elektroninis laiškas, kuriuo atsakovė nurodė išmokėsianti 250 Eur atidėto skrydžio kompensaciją.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

Teismas procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje įteikė advokatui, su kuriuo Latvijos juridinis asmuo, šios bylos atsakovė AS Air Baltic Corporation, yra sudaręs sutartį dėl jo atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose. Todėl spręstina, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 118 straipsnio, 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis.

Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris jai priteistinas iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat patyrė 484 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas pažymi, kad iš principo teisę į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą ieškovė turi. Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ir kt.

Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismuose 2018 – 2019 metais iškelta daugiau nei 200 civilinių bylų pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinius atsakovei AS Air Baltic Corporation dėl kompensacijų už pavėluotus ar atšauktus skydžius priteisimo. Visose šiose bylose ieškovės interesams atstovauja tas pats advokatas Nerijus Zaleckas. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei suteiktos teisinės paslaugos yra analogiškos suteiktoms kitose teisme nagrinėjamose bylose, taigi, bylų pasikartojantis pobūdis jau savaime lemia, jog byla negali būti vertinama kaip sudėtinga ar reikalaujanti daug darbo bei laiko sąnaudų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, o teisės taikymo ir aiškinimo prasme byla yra nesudėtinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteistinas ieškovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 300 Eur (CPK 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, iš atsakovės AS Air Baltic Corporation, j. a. k. 40003245752, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kompensacijos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 250 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.