- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- e2YT-6615-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01217-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė D
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – notarė D. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. U. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. U. tėvas J. V. ir palikėjo S. V., mirusio (duomenys neskelbtini) tėvas P. V. buvo broliai bei, atitinkamai, pareiškėja yra palikėjo S. V. pirmos eilės pusseserė.
2. Pareiškėja pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jai būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjos tėvas J. V. ir S. V. (toliau ir – palikėjas), mirusio (duomenys neskelbtini) tėvas P. V. buvo broliai bei, atitinkamai, pareiškėja yra palikėjo S. V. pirmos eilės pusseserė, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyventi savo, kaip šeštos eilės įpėdinės pagal įstatymą, teises S. V. turto atžvilgiu. Po savo mirties pareiškėjos pusbrolis S. V. paliko du žemės sklypus – 2,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 1,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).. S. V. nesukūrė šeimos, jo vienintelis brolis mirė dar ankstyvoje vaikystėje. Po savo pusbrolio S. V. mirties pareiškėja kreipėsi į notarę D. S. (toliau ir – notarė), kuri nurodė, kad palikėjas testamento nesudarė, kad nėra jokių potencialių pirmos – penktos eilės jo įpėdinių pagal įstatymą. Notarė paprašė pareiškėjos, siekiančios įgyvendinti savo, kaip šeštosios eilės įpėdinės pagal įstatymą, pateikti pareiškėjos tėvo J. V. ir palikėjo tėvo P. V. gimimą patvirtinančius dokumentus, kad būtų nustatyta, jog jie buvo broliai, atitinkamai, kad pareiškėja yra palikėjo S. V. pirmos eilės pusseserė. Tokių dokumentų pareiškėjai gauti nepavyko, todėl ji prašo nustayti juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo notarė D. S. atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja.
4. Liudytoja Rūta I. R. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėją pažįsta, ji yra vienintelė jos teta. Pareiškėjos tėtis J. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., buvo jos senelis, šaulys, žinomas batsiuvys, (duomenys neskelbtini). jis mirė. Šalia senelio J. V. gyveno jo brolis P. V.. Liudytojos tėtis buvo B. V. J., o prosenelis – Jz. J. V. turėjo dar dvi seseris.
5. Liudytojas V. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad jo tėvas gimęs (duomenys neskelbtini)., kaip ir pareiškėjos tėtis J. V.. Šalia J. V. gyveno jo brolis P. V.. Pareiškėjos tėvas Jonas buvo batsiuvys. Liudytojas pažinojo juos, nes siuvosi batus pas pareiškėjos tėtį Joną. Jis pažinojo abu brolius – J. ir P. P sūnus buvo S, jis mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, nurodytus CPK 444 straipsnio 2 dalyje, tarp jų, ir dėl giminystės santykių nustatymo, tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po savo mirties S. V. paliko du žemės sklypus – 2,36 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 1,28 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. V. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas buvo P. V., gimęs (duomenys neskelbtini) o motina – M. S., gimusi (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. birželio 2 d. archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-2940)P2-5417).
9. S. V. tėvas P. V. gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvas buvo J. V., o motina – J. V. (pavardė iki santuokos – B) (Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2020 m. gegužės 19 d. archyvo pažyma apie gimimą Nr. (P1-2939)P2-4957).
10. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2020 m. gegužės 19 d. atsakyme Nr. (P1-2938)P2-4958 „Dėl archyvinės pažymos apie gimimą“ nurodė, kad Kuktiškių ir Pakalnių Romos katalikų bažnyčių 1906 – 1908 metų metrikų knygose J. V., Juozo sūnaus, gimimo duomenų nerasta. Lietuvos valstybės istorijos archyvas 2020 m. birželio 3 d. atsakyme Nr. (P1-3310)P1-5567 „Dėl archyvinės pažymos apie gimimą“ nurodė, kad Pakalnių Romos katalikų bažnyčios 1905 – 1910 metų, L. R. katalikų bažnyčios 1907 – 1908 metų metrikų knygose J. V., Jz sūnaus, gimimo duomenų nerasta.
11. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje.
12. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos (o taip pat ir liudytojų) žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
13. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) d., jos tėvas buvo J. V.. J. V. šaulių liudijimas patvirtina, kad jis gimė (duomenys neskelbtini).,. J. V. karinis bilietas patvirtina, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)., jo tėvo vardas buvo Jz. J. V. santuokos liudijimas patvirtina, kad jis gimė (duomenys neskelbtini)., jo tėvas buvo vardu Jz, o santuoką jis sudarė (duomenys neskelbtini) r. J. V. mirties liudijimas patvirtina, kad jo tėvas buvo vardu Jz, o jis pats mirė (duomenys neskelbtini).
14. Utenos notaro 1943 metų aktų knygos Nr. 9 akto išraše užfiksuotas J. V. testamentas, kuriuo jis nurodo, jog visą savo turtą, esantį Viskėnų kaime, lygiomis dalimis palieka savo sūnums J. V. ir P. V., o savo dukterims O. N. ir Z. M. šiuo testamentu nieko neužrašo. Byloje liudytoja apklausta Rūta I. R. nurodė, kad pareiškėja yra jos teta, pareiškėjos tėtis – J. V., buvo jos senelis. Šalia senelio J. V. gyveno jo brolis P. V.. Liudytojas V. Č. nurodė, kad jis pažinojo Joną ir P. V., jie buvo broliai.
15. Teismas, vadovaudamasis pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdyje nurodytomis aplinkybėmis, liudytojų R. I. R. ir V. Č. parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad pareiškėjos A. U. tėvas J. V. ir S. V. tėvas P. V. buvo broliai, todėl pareiškėja A. U. ir palikėjas S. V. yra pusseserė ir pusbrolis.
16. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. U. tėvas J. V. ir S. V. tėvas P. V. buvo broliai, atitinkamai, A. U. yra S. V. pirmos eilės pusseserė (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. U. tėvas J. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., ir S. V. tėvas P. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., buvo broliai, atitinkamai, A. U. yra S. V. pirmos eilės pusseserė.
Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai A. U. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.