Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ginčas kilęs dėl bendraturčio pareigos atlyginti už bendrojo naudojimo patalpose atliktus remonto darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Dėl faktinių aplinkybių

4. Ieškovei V. M. pagal 2016-08-12 Pirkimo pardavimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas- butas (unikalus Nr. 1997-2004-2013:0025) su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 221-1 (1/2 nuo 2.91 kv. m.); 221-2 (1/2 nuo 1.11 kv. m); a-29 (2.35 kv. m); a-31 (0.14 kv. m); a-30 (0.14 kv. m); a-31 (0.22 kv. m); a-33 (1.3 kv. m), su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini).

5. Atsakovei R. B. pagal 1998-05-01 Dovanojimo sutartį Nr. IR-3571 nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas- butas (unikalus Nr. 1997-2004-2013:0173) su bendrojo naudojimo patalpomis pažymėtomis: 221-1 (1/2 nuo 2.91 kv. m.); 221-2 (1/2 nuo 1.11 kv. m); a-29 (3.24 kv. m); a-33 (1.57 kv. m); a-30 (0.19 kv. m); a-31 (0.2 kv. m); a-32 (0.3 kv. m), esantys (duomenys neskelbtini).

6. 2016 m. spalio 4 d. UAB „Nemuno būstas“, neeilinės apžiūros metu patikrinęs bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą (duomenys neskelbtini), Statinio apžiūros akte konstatavo, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų vamzdynų tarnavimo laikas yra pasibaigęs ir netenkina galiojančių STR reikalavimų, todėl reikalingas vamzdynų atnaujinimas (1 t., b. l. 47).

7. Iš esamo buto plano (1 t., b. l. 36, 39) ir rekonstrukcijos projekto (1 t., b. l. 37-38) matyti, kad buvo atliktas bendrojo naudojimo patalpų paprastasis remontas – pašalinta praustuvo zona ir tualeto patalpą skirianti siena ir durys, šias zonas sujungiant į vieną bendrą patalpą ir įrengiant naujas duris, skiriančias koridorių ir šią naujai suplanuotą patalpą (1 t., b. l. 37, STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“). Remontuojamoje patalpoje numatyta įrengti dušą, pakeisti klozeto vietą, po praustuvu numatyta įrengti skalbimo mašiną.

8. Nuotraukos šalių teigimu (1 t., b. l. 29- 35) iliustruoja patalpų būklę iki remonto, jo metu ir remontui pasibaigus. Nuotraukose Nr. 1-7 vizualiai matyti, kad patalpos yra apleistos: praustuvo zonoje nėra didelės dalies sienų plytelių, išlūžę ventiliacinės angos grotelės, nėra šviestuvo; tualeto zonoje sienos apsilupę, nešvarios, galimai pažeistos pelėsio, suskilęs ir lipnia juosta suklijuotas klozeto dangtis, durys ties spyna išsipūtusios, spyna išlūžusi, be užrakto liežuvėlio ir t.t.. Nuotraukose Nr. 8 - 16 matyti, kaip vyksta remonto darbai – keičiami nuotekų ir vandentiekio vamzdynai, dalis vamzdžių montuojama juos įleidžiant į sienas, įrengiama dušo nuotekų sistema ir nutiesiami vandentiekio vamzdžiai.

9. Atestuotas statybos darbų vadovas parengė ginčo patalpos statybos darbų lokalinę sąmatą (1 t. b. l. 50-51), kurioje nurodytų medžiagų įsigijimui ir darbams apmokėti pateikti kvitai, sąskaitos, sutartys (1 t., b. l. 9-28). Iš V. S. parengtos (duomenys neskelbtini) bendros patalpos remonto darbų lokalinės sąmatos matyti, kad darbai ir statybinės medžiagos kainavo 3387,10 Eur (1 t., b. l. 48, 50-51). Iš 2017 m. sausio 30 d. sąskaitos faktūros Serija IR Nr. 2017-01-1 matyti, kad už santechnikos darbus išrašyta sąskaita 630 Eur sumai (1 t., b. l. 9), iš UAB „Celsis“ ir UAB „Visas labas“ įsigyta vamzdžių, montavimo detalių, izoliacijos vamzdžiams bendrai 382,07 Eur sumai ir pan.

10. 2017 m. gruodžio 4 d. raštu atsakydama į ieškovės 2017 m. lapkričio 7 d. pretenziją atsakovė nurodė, kad su pretenzija dėl išlaidų bendrų patalpų remonto darbams sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 800 Eur (1 t., b. l. 45).

11. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi prisidėti prie bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Ginčo patalpų bendraturčiai turi pareigą jas prižiūrėti ir naudoti taip, kad nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 str. 1 d.), privalo patalpas prižiūrėti ir remontuoti, kad šis turtas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

12. Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Statybos techniniame reglamente (STR) 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio STR 10.1 p. privalomieji darbai – daugiabučio gyvenamojo namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbai ar jų kompleksas, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti esminius statinių reikalavimus. Pagal STR 84 punktą, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo būklė turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (85 p.). Pagal šio reglamento 86 punktą, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais; esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu.

13. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė paskaičiavo jos patirtas išlaidas už visus kartu su atsakove bendrai naudojamų patalpų remonto darbus – vandentiekio ir nuotekų šalinimo vamzdynų pakeitimą, naujai įrengiant dušą bei minėtų vamzdynų prijungimą skalbimo mašinos naudojimui, pakeičiant klozeto vietą, įrengiant specialų praustuvą, pritaikytą po juo įrengti skalbimo mašiną, perkeliant duris į kitą vietą, jas pakeičiant naujomis, sumontuojant įtempiamas lubas bei atnaujinant grindų dangą ir sienų apdailą.

14. Atsakovė sutinka apmokėti ir teismo posėdžio metu sumokėjo ieškovei dalį išlaidų už vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos vamzdynų pakeitimą. Atsakovės teigimu, ji sutinka tik su privalomaisiais remonto darbais, o dėl kitų darbų ji nedavė sutikimo.

15. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovė įsigijo butą, jos mama sunkiai sirgo, atsakovė rūpinosi jos priežiūra ir neturėjo galimybės remontuoti buto, kuriame tuo metu negyveno. Ieškovės paaiškinimais, atsakovė jai davė žodinį leidimą remontuoti bendro naudojimo patalpas, tačiau nurodė, kad remontui šiuo metu neturinti lėšų. Viso remonto metu atsakovė jokių pretenzijų ieškovei dėl atliekamų darbų nereiškė, po remonto atsakovės bute gyvena nuomininkas, kuris naudojasi taip pat ir suremontuotomis bendro naudojimo patalpomis. Atsakovės teigimu, dušo įrenginėti nereikėjo, nes namo rūsyje yra bendro naudojimo dušai. Teismo posėdyje liudytoja V. R. parodė, kad prieš tai gyvenusi bute K. skųsdavosi, kad sanitarinis mazgas nenaudojamas, klozete vanduo nenusileisdavo, nebuvo šilto vandens. Liudytoja nurodė, kad tapetai bendro naudojimo patalpose suplyšę, o rūsyje esantys dušai nenaudojami. Apibendrinant aptartus šalių paaiškinimus, liudytojos parodymus ir byloje pateiktas nuotraukas bei kitus rašytinius įrodymus, iš jų visumos nustatyta, kad bendro naudojimo patalpos buvo apleistos, vandentiekio ir nuotekų sistemos vamzdynai buvo susidėvėję. Šios aplinkybės bei tai, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, sutiko apmokėti 800 Eur už remonto darbus, sudaro pagrindą išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė buvo davusi ieškovei žodinį sutikimą atlikti ne tik privalomuosius remonto darbus bendro naudojimo patalpose, bet sutiko su visu bendrojo naudojimo patalpų paprastuoju remontu, o taip pat su dušo įrengimu bei menkai tikėtina, kad ieškovė be bendraturtės sutikimo būtų ėmusis tokios apimties statybos darbų. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė nurodo, jog už skalbimo mašiną ir jos prijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklų su ieškove atsiskaitė, o tai dar labiau įtikina teismą, kad atsakovė buvo davusi sutikimą atlikti patalpų remontą, kadangi pagal iki remonto buvusį patalpų išplanavimą, o taip pat ir nekeičiant prieš tai buvusio praustuvo, skalbimo mašinos pastatyti nebuvo galimybės.

16. Ieškovė statybos darbams išleido ženklią pinigų sumą, kurią byloje pagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad ne visi darbai buvo būtini pagal Statybos reglamento STR 1.03.07:2017 reikalavimus, nebuvo atlikti gyvenamojo namo statybiniai tyrimai bendrojo naudojimo patalpų būklei nustatyti ar gyvenamojo namo dalies ekspertizė būklei įvertinti (STR 88.4, 88.5 punktai), nėra duomenų apie tai, kad patalpų būklė neatitiko higienos reikalavimų, tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad patalpos buvo apleistos, jomis nebuvo galima tinkamai naudotis. Teismo vertinimu, šalys remonto metu per mažai bendradarbiavo, tikėtina, kad tai nulėmė padėtis atsakovės šeimoje, susidariusi dėl sunkios jos mamos ligos. Ieškovė, prisiėmusi naštą organizuoti remonto darbus, nei rekonstrukcijos projekto, nei statybos darbų apimties, atskirų detalių bei darbų kainos su atsakove raštu nederino. Iš kitos pusės atsakovė, matydama vykstančius statybos darbus, nei viename jų etape jokių pretenzijų ieškovei nereiškė, nepareikalavo darbų nutraukti, o davusi žodinį sutikimą darbams turėjo suvokti, kad už juos proporcingai jai tenkančiai daliai privalės atsiskaityti.

17. Nėra ginčo, kad vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistema buvo susidėvėjusi, todėl būtina buvo ją pakeisti. Atsakovė sutiko su 115,47 Eur suma už geriamo vandens vamzdyno atnaujinimą ir nuotekų šalinimo vamzdyno atnaujinimą. Akivaizdu, kad keičiant vandentiekio ir nuotekų sistemas sename pastate, būtina pakeisti santechnikos įtaisus, neišvengiamai pažeidžiamos ir kitos konstrukcijos (sienos, grindys), kurias po vamzdynų pakeitimo taip pat būtina sutvarkyti taip, kad patalpa atitiktų higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo reikalavimus. Dėl šios priežasties atsakovės nurodoma suma nėra pakankama atlyginti net ir tas išlaidas, kurios susijusios su būtinosiomis priežiūros išlaidomis.

18. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko su prašoma priteisti suma, tačiau ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su statybos darbais, neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rekonstrukcijos darbų atlikimui galėjo būti išleista mažesnė pinigų suma. Ieškovės atliktos rekonstrukcijos dėka žymiai pagerėjo bendrojo naudojimo patalpų būklė, atsirado galimybė naudotis dušu, pastatyti skalbimo mašiną. Dėl šios priežasties išaugo ir atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos vertė bei jos galimybė gauti už savo turtą didesnį nuomos mokestį. Nustačius, jog labiau tikėtina, kad atsakovė buvo davusi žodinį sutikimą patalpų paprastajam remontui, o ne tik statybos darbams, susijusiems su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovei iš atsakovės priteistina ½ dalis jos patirtų statybos darbų išlaidų (CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d.), atskaičius teismo posėdžio metu atsakovės ieškovei 115,47 Eur sumokėtą sumą, t. y. 1578,03 Eur (1693,50 – 115,47). Kitoks ginčo situacijos vertinimas neatitiktų solidarumo, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai)..

19. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą 1578,03 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje sprendimas priimamas ieškovės naudai, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Nors ieškinys buvo patenkintas iš dalies, atsakovei sutikus su 115,47 Eur suma ir ją ieškovei sumokėjus, tačiau tą atsakovė padarė tik po to, kai ieškovė kreipėsi teisinės pagalbos bei pateikė teismui ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad ieškovė gera valia iki kreipimosi teisinės pagalbos jokių ieškovės nuostolių neatlygino. Dėl šios priežasties paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės ir ieškovei atlyginti visas jos turėtos ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidos, neviršijančios Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų.

21. Ieškovė turėjo 38 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 500 Eur išlaidų advokato V. B. pagalbai apmokėti teikiant konsultaciją, rengiant pretenziją bei ieškinį (1 t., b. l. 86) bei 170 Eur už advokato padėjėjos R. D. atstovavimą 2019-01-09 teismo posėdyje (1 t., b. l. 89). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais – mokėjimo pavedimu, pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 86, 89). Prašoma atlyginti atstovavimo išlaidų suma už advokato V. B. suteiktą teisinę pagalbą atitinka Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, advokato darbo ir laiko sąnaudas (maksimali suma vien tik už ieškinio parengimą yra 2316,75 Eur (926,7 Eur x 2,5)). Ieškovę teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėja R. D., todėl pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atstovavimą 1 val. 38 min. trukmės teismo posėdyje yra 149,71 Eur (2 val. x 0,1 x 935,70 Eur x 0,8), atsakovė dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nereiškė prieštaravimų, todėl įrodymais apie patirtas išlaidas pagrįsta 687,71 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 98 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1578,03 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 3 ct) nuostoliams atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1578,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 687,71 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.