Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-3005-502/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-01-02
Bylos Nr.: A-3005-502/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04497-2015-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai

Kategorijos

29.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A-3005-502/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04497-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 29.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau - ir Agentūra) direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 „Dėl 2015-05-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-42 „Dėl 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-149 pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios ir priskaičiuotų delspinigių grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Agentūros direktorius 2013 m. rugsėjo 25 d. priėmė įsakymą Nr. T1-149 „Dėl Europos sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-149), kurio: 1) nustatė, kad projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 (toliau – ir Projektas) vykdytoja (pareiškėja), vykdydama sutartį „Klaipėdos rajono (duomenys neskelbiami) buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ Nr. 09-153, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, t. y. iš Projekto vykdymo gavo pelno ir tuo pažeidė 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnį; 2) nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 60 (šešiasdešimt) kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas - 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu Nr. T1-149, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemonę, 2014 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdė Įsakymo Nr. T1-149 galiojimą, tačiau išnagrinėjęs ginčą, pareiškėjos skundą atmetė. Teismo sprendimas byloje įsiteisėjo 2015 m. sausio 12 d. Pareiškėja, įvertinusi savo finansines galimybes, kreipėsi į teismą su prašymu atidėti ir išdėstyti laike Agentūrai grąžintinas lėšas, tačiau teismas 2015 m. vasario 17 d. nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, kad pareiškėja dėl sumų sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo turi kreiptis į Agentūrą. Pareiškėja, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartį, Agentūrai 2015 m. kovo 2 d. pateikė prašymą dėl lėšų mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo. Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T1-42 (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-42) pakeitė Įsakymą Nr. T1-149 ir nurodė, kad pareiškėja per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d. į Agentūros sąskaitą dalimis arba visą sumą iš karto privalo grąžinti 35 085,21 Eur, o pavėlavus grąžinti lėšas, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Pareiškėja, tinkamai vykdydama Įsakymą Nr. T1-42, 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 27 d. pervedė dalį grąžintinomis pripažintų ES lėšų, iš viso - 16 000 Eur. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 10 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės raštą Nr. (29-2-7)-APVA-1094 ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 kopiją, kuriais reikalaujama nedelsiant grąžinti visą likusią negrąžintą grąžintinų lėšų dalį ir sumokėti delspinigius. Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 11 d. grąžino likusią grąžintinų lėšų dalį – 19 085,22 Eur, tačiau nesutinka mokėti Agentūros priskaičiuotų delspinigių ir yra įsitikinusi, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštarauja viešojo administravimo, taip pat protingumo ir teisingumo principams.

Pareiškėjos teigimu, delspinigiai apskaičiuoti nepagrįstai, Agentūra priskaičiavo delspinigius ir už Įsakymo Nr. T1-42 galiojimo laikotarpį. Atsakovė visiškai neįvertino aplinkybės, kad Įsakymu Nr. T1-42 buvo išdėstytas laike netinkamų finansuoti pripažintų lėšų grąžinimas. Pažymėjo, kad Įsakymą Nr. T1-42 pareiškėja vykdė tinkamai ir laiku, lėšas pervedė dalimis, nevėluodama, todėl pagrindo atsakovei skaičiuoti, o pareiškėjai mokėti delspinigius nėra.

Pažymėjo, kad viešasis administravimas inter alia grindžiamas ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punktas). Viešojo administravimo subjektas, priimdamas bet kokius sprendimus, negali atsakomybės už šių sprendimų neteisėtumą perkelti subjektui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas. Pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 7 d. nutartyje išdėstytus argumentus, taip pat į atsakovės poziciją šioje byloje, pateikė prašymą Agentūrai dėl grąžintinų lėšų grąžinimo termino atidėjimo ir išdėstymo. Akcentavo, kad ne pareiškėjos pareiga yra nurodyti teisinį tokio prašymo tenkinimo pagrindą, todėl atsakovės argumentas, kad pareiškėjos prašymas išdėstyti grąžintinų lėšų mokėjimą pateiktas neturint tam teisinio pagrindo, todėl prašymas negalėjo būti tenkinamas, ir dėl to pareiškėja turi mokėti delspinigius už visą laikotarpį, negali būti pripažintas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus, taip pat ir protingumo bei teisingumo principus ir pačių prašomų delspinigių paskirtį. Viešojo administravimo subjektas negali sukurti tokios situacijos, kai vienu savo priimtu sprendimu suteikia teises suinteresuotam asmeniui, o kitu sprendimu jas panaikina, apsunkindamas suinteresuoto asmens padėtį.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Agentūra 2015 m. liepos 30 d. gavo 2015 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą Nr. ((4.193-2409)-5K-1511033)-6K-1505717, kuriame pažymėta, jog 2015 m. gegužės 15 d. Agentūros direktoriaus įsakymas Nr. T1-42 buvo priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų ir viršijant Agentūrai teisės aktais suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija paprašė Agentūros imtis atitinkamų veiksmų, kad netinkamos finansuoti lėšos būtų susigrąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą teisės aktuose nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie atliktus veiksmus informuoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

Nurodė, kad Įsakymo Nr. T1-149 priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių redakcija (toliau – ir „Senos redakcijos taisyklės“) numatė galimybę leisti projekto vykdytojui grąžintiną sumą grąžinti dalimis per ne ilgesnį nei 9 mėn. laikotarpį mokant palūkanas tik tuo atveju, kai grąžintinos lėšos buvo nustatytos dėl administruojančios arba įgyvendinančios institucijos kaltės (11 punktas), o Įsakymo Nr. T1-149 preambulėje nurodyta, jog jis priimtas vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 5.2.2. punktu, t. y. grąžintinos lėšos buvo nustatytos dėl projekto vykdytojos (pareiškėjos) kaltės. Tai reiškia, kad pagal Įsakymo Nr. T-149 priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, prašyti išdėstyti skolos grąžinimą dalimis mokant palūkanas galėjo tik tie projekto vykdytojai, kuriems grąžintinomis pripažintos lėšos buvo išmokėtos ne dėl jų kaltės, todėl pareiškėja šia išimtimi pasinaudoti neturėjo teisinio pagrindo.

Galimybė atidėti skolos grąžinimą arba išdėstyti grąžintiną sumą dalimis per terminą, ne ilgesnį nei 12 mėnesių nuo sprendimo įsigaliojimo dienos, numatyta naujos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių redakcijos (toliau – ir „Naujos redakcijos taisyklė“) II skyriaus 13 punkte. Pagal šį punktą, projekto vykdytojas, turi teisę pateikti prašymą atidėti terminą, per kurį lėšos turi būti grąžintos, arba leisti grąžintiną sumą grąžinti dalimis likus ne mažiau kaip 20 darbo dienų iki sprendime nurodyto termino, per kurį lėšos turi būti gražintos, pabaigos. Naujos redakcijos taisyklės įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. jau po Įsakymo priėmimo ir pasibaigus Įsakymo vykdymo terminui, todėl jų nuostatos šiam atvejui netaikomos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Agentūros direktorius skundžiamu įsakymu 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42 pripažino netekusiu galios, Įsakymą Nr. T-149 paliko galioti pilna apimtimi, o projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ galutinį paramos gavėją (pareiškėją) įpareigojo grąžinti visus iki 2015 m. rugpjūčio 4 d. priskaičiuotus mokėtinus delspinigius.

Agentūra dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog ji įvykdė Įsakymą Nr. T1-42, pažymėjo, kad vadovaujantis teisės principu, jog iš neteisės negali atsirasti teisė, neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3 -204/2010).

Dėl priskaičiuotų delspinigių nurodė, kad vadovaujantis Senos redakcijos taisyklių 9.5. punktu, delspinigiai yra vienas iš privalomų sprendimo dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų grąžinimo rekvizitų, todėl jų dydis nurodomas siekiant iš anksto įspėti apie sprendimo, šiuo atveju - Įsakymo Nr. T1-149, nevykdymo pasekmes. Skundžiamame įsakyme nurodyti delspinigiai buvo priskaičiuoti taikant Įsakymo Nr. T1-149 priėmimo metu galiojusį delspinigių dydį, 2013 metų trečiajam ketvirčiui patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1K-203 „Dėl delspinigių už pavėluotą grąžinti finansinę paramą ir bendrojo finansavimo lėšas bei palūkanų už kiekvieną naudojimosi negrąžintomis lėšomis dieną dydžio nustatymo 2013 m. trečiajam ketvirčiui“. Administracinė byla dėl Įsakymo Nr. T1-149 teisėtumo ir pagrįstumo baigėsi 2015 m. sausio 12 d., o tai reiškia, jog 2014 m. sausio 21 d. teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Įsakymo Nr. T1-149 galiojimo sustabdymas) taip pat nustojo galioti. Nepaisant to, pareiškėja Įsakymo Nr. T1-149 vis tiek nevykdė, nors jo vykdymui nebuvo jokių teisinių kliūčių, todėl prisiėmė visas iš abiejų instancijų teismų teisėtu pripažinto Įsakymo Nr. T1-149 nevykdymo kylančias pasekmes. Agentūros nuomone, pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamo Įsakymo 2 punktą yra visiškai nepagrįstas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas Agentūros direktoriaus įsakymas Nr. T1-149, kuriuo Sanglaudos fondo lėšomis ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuoto projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ galutinis paramos gavėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos buvo įpareigotas į Lietuvos Respublikos biudžetą grąžinti 35 085,22 Eur, t. y. 121 142,22 Lt (Europos Sąjungos lėšos – 86 530,16 Lt ir bendrojo finansavimo lėšos – 34 612,06 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Pareiškėja Įsakymą Nr. T-149 apskundė teismui, kuris 2014 m. sausio 21 d. nutartimi sustabdė Įsakymo Nr. T1-149 galiojimą iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2834-815/2014 įsiteisėjimo dienos, o 2014 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nesutikdamas su teismo sprendimu, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras padavė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. sausio 12 d. pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Įsakymą Nr. T1-149.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. kovo 2 d. Agentūrai pateikė prašymą atidėti Įsakymo Nr. T-149 vykdymą bei išdėstyti pagal minėtą įsakymą susidariusios skolos grąžinimą, kuri 2015 m. gegužės 15 d. Agentūros direktoriaus įsakymu Nr. T-42 Įsakymą Nr. T1-149 pakeitė: skolos (35 085,21 Eur) grąžinimą nusprendė atidėti, įpareigojant projekto vykdytoją grąžinti visą sumą iš karto arba išskaidant ją dalimis per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d. Agentūra 2015 m. liepos 30 d. gavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. liepos 29 d. raštą Nr. ((4.193-2409)-5K-1511033)-6K-1505717, kuriame nurodyta, jog Agentūros direktoriaus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. T1-42 „Dėl 2013-09-25 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-149 pakeitimo“ buvo priimtas nesilaikant teisės aktų nuostatų ir viršijant Agentūrai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, todėl . Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija paprašė Agentūros imtis atitinkamų veiksmų, kad netinkamos finansuoti lėšos būtų susigrąžintos į Lietuvos Respublikos biudžetą teisės aktuose nustatyta tvarka, ir ne vėliau kaip iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. apie atliktus veiksmus informuoti Lietuvos Respublikos finansų ministeriją.

Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. priėmė įsakymą Nr. T1-66 (toliau – ir Įsakymas Nr. T1-66), kuriuo: 1) pripažino netekusiu galios 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42 ir paliko galioti pirminės redakcijos 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. T-149; 2) nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nedelsdamas turi įvykdyti Įsakyme Nr. T1-149 pateiktą nurodymą į Lietuvos Respublikos biudžetą grąžinti 35 085,22 Eur, t. y. 121 142,22 Lt (Europos Sąjungos lėšos – 86 530,16 Lt ir bendrojo finansavimo lėšos 34 612,06 Lt), o taip pat į Agentūros sąskaitą grąžinti 0,03 proc. dydžio priskaičiuotus delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną: už 57 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 35 085,22 EUR lėšų sumos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. sausio 21 d.) - 599,96 Eur; už 168 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 35 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. birželio 29 d.) - 1 768,30 Eur; už 28 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 27 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 27 d.) - 227,52 Eur; už 9 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 19 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d.) - 51,53 Eur, iš viso: 2 647,31 Eur; taip pat 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną papildomą pavėluotą grąžinti lėšas dieną skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1094 informavo pareiškėją apie priimtą įsakymą Nr. T1-66.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (1.10)-2R-2058 kreipėsi į Agentūrą nurodydama, kad ji laiku ir tinkamai vykdė Įsakymą Nr. T1-42, todėl nesutinka su Įsakyme Nr. T1-66 išdėstyta pozicija dėl delspinigių, ir prašė panaikinti Įsakymo Nr. T1-66 dalį dėl delspinigių priskaičiavimo. Agentūra 2015 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1196 iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus, kaip ir 2015 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1094 ir nurodė nedelsiant grąžinti priskaičiuotus delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėja kelia ginčą dėl Įsakymo Nr. T1-66 2 punkto dalies, kuria jai priskaičiuota ir nurodyta sumokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už pavėluotą grąžinti Įsakyme Nr. T1-149 nurodytą netinkamomis finansuoti pripažintų paramos lėšų sumą – 35 085,22 Eur, teisėtumo. Esminiu argumentu, dėl kurio nesutinka su delspinigių priskaičiavimu, pareiškėja nurodė tai, kad Įsakymu Nr. T1-42 buvo patenkintas jos prašymas išdėstyti nurodytų grąžinti lėšų mokėjimą laike. Vykdydama šį įsakymą, pareiškėja 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 27 d. sumokėjo po 8 000 Eur, nepaisant to, jai buvo apskaičiuoti delspinigiai už Įsakymo Nr. T1-42 galiojimo laikotarpį. Pažymėjo, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ji pervedė visą likusią grąžintinų lėšų sumą, atsižvelgdama į Įsakymo Nr. T1-66 nurodymą.

Teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatomis, pažymėjo, kad delspinigiai yra vienas iš prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų. Sprendimuose dėl Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo, delspinigiai nustatomi siekiant užtikrinti pagrindinės prievolės vykdymą. Delspinigiai atlieka kompensacinę funkciją, jų tikslas - apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turtinius interesus, kai neteisėtai panaudota finansinė parama nėra grąžinama per grąžinimui suteiktą terminą. Todėl, kaip vienas iš privalomų sprendimo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas turinio reikalavimų yra nurodymas termino, per kurį lėšos turi būti grąžintos, ir delspinigių, kuriuos privalo mokėti projekto vykdytojas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, dydis (išskyrus tą atvejį, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto bylą). Delspinigių dydį kiekvienam metų ketvirčiui nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinį praėjusio kalendorinio ketvirčio aukciono būdu išleistų Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių metinės palūkanų normos svertinį vidurkį (Grąžinimo taisyklių 11.5 p.).

Agentūros direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 549 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, Grąžinimo taisyklių 5.2.2 punktu, siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, 2013 m. rugsėjo 25 d. priėmė Įsakymą Nr. T1-149, kuriuo Projekto galutinis paramos gavėjas (pareiškėja) per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos buvo įpareigota į Lietuvos Respublikos biudžetą grąžinti 35 085,22 Eur (121 142,22 Lt), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Šis įsakymas buvo apskųstas teismui, kuris 2014 m. birželio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2834-815/2014 pareiškėjos skundą dėl Įsakymo Nr. T1-149 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Galutinis procesinis sprendimas, kuriuo remiantis Įsakymas Nr. T1-149 buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei paliktas galioti, įsiteisėjo 2015 m. sausio 12 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2482/2014. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra.

Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Įsakymo Nr. T1-149 turinį, pareiškėja nurodytą grąžintiną lėšų sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą privalėjo sumokėti iki 2013 m. lapkričio 25 d. Pareiškėjos prievolė Lietuvos Respublikos biudžetui patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2834-815/2014. Pareiškėja per Įsakymo Nr. T1-149 2 punkte nustatytą 60 dienų terminą negrąžino netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų, todėl atsirado pagrindas pareiškėjai apskaičiuoti delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2834-815/2014 pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Įsakymo Nr. T1-149 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje pagal pareiškėjos skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. sausio 12 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2482/2014, reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikintos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. sausio 21 d. (Įsakymo Nr. T1-149 galiojimo sustabdymo), buvo teisinis pagrindas už prievolės nevykdymą laiku pareiškėjai priskaičiuoti ir įpareigoti ją sumokėti Įsakymo Nr. T1-149 2 punkte nustatytus 0,03 proc. dydžio delspinigius už nurodytą laikotarpį, todėl skundžiamo Įsakymo Nr. T1-66 2.1. punkto nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjai delspinigiai priskaičiuoti ir laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. birželio 29 d., nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 27 d. ir nuo 2015 m. liepos 27 d. iki visiško Įsakymo Nr. T1-149 įvykdymo (Įsakymo Nr. T1-66 2.2., 2.3. punktai). Pareiškėjai, 2015 m. sausio 12 d. įsiteisėjus teismo sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2834-815/2014, atsirado prievolė grąžinti Įsakyme Nr. T1-149 nurodytą lėšų sumą. Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėja Įsakyme Nr. T1-149 nurodytą grąžintinų lėšų sumą, įsiteisėjus paminėtam teismo sprendimui, nesumokėjo į Lietuvos Respublikos biudžetą, nėra. Pareiškėja 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu išdėstyti šios prievolės mokėjimą laike. Tai, kad Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. priėmė Įsakymą Nr. T1-42, kuriuo nusprendė skolos (35 085,21 Eur) grąžinimą atidėti, įpareigojant pareiškėją grąžinti visą sumą iš karto arba išskaidant ją dalimis per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d., nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi, nes Įsakymo Nr. T1-149 priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių redakcija tokios galimybės nenumatė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėja turi prievolę mokėti delspinigius laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. (Įsakymo Nr. T1-66 2.4.-2.5. p.).

Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 1026, kuriuo patvirtintos Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (toliau – ir Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklės), Agentūra yra įgyvendinančioji institucija, todėl yra atsakinga už tinkamą lėšų panaudojimą, o nustačiusi pažeidimus turi pareigą pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad šios lėšos būtų grąžintos (Sanglaudos fondo lėšų administravimo taisyklių 11.1, 11.2., 11.9, 11.11, 11.17 punktai).

III.

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas skunde teismui nurodytais argumentais. Papildomai pareiškėja nurodo, jog nesutinka su teismo nurodytu skundo netenkinimo pagrindu, kad Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. priėmė Įsakymą Nr. T1-42, kuriuo nusprendė skolos (35 085,21 Eur) grąžinimą atidėti, įpareigojant pareiškėją grąžinti visą sumą iš karto arba išskaidant ją dalimis per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d., nagrinėjamu atveju jokios reikšmes neturi, nes Įsakymo Nr. T1-149 priėmimo metu galiojusi taisyklių redakcija tokios galimybės nenumatė.

Pažymėjo, kad viešasis administravimas inter alia grindžiamas ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 11 punktas). Taigi viešojo administravimo subjektas, priimdamas bet kokius sprendimus, negali atsakomybę už šių sprendimų neteisėtumą perkelti subjektui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas. Pareiškėja neatliko jokių neteisėtų veiksmų, atsižvelgdama į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartyje išdėstytus argumentus, taip pat į atsakovės poziciją (atsakovė neprieštaravo dėl grąžintinų lėšų mokėjimo atidėjimo ir išdėstymo), pateikė prašymą dėl grąžintinų lėšų grąžinimo termino atidėjimo ir išdėstymo. Akcentuoja, kad ne pareiškėjos pareiga nurodyti teisinį tokio prašymo tenkinimo pagrindą, todėl atsakovės argumentas, kad pareiškėjos prašymas pateiktas neturint tam teisinio pagrindo, kadangi prašymas negalėjo būti tenkinamas ir dėl to pareiškėja turi mokėti delspinigius už visą laikotarpį, negali būti pripažintas atitinkančiu Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus viešojo administravimo principus, taip pat ir protingumo bei teisingumo principus bei pačių delspinigių paskirtį. Viešojo administravimo subjektas negali sukurti tokios situacijos, kai vienu savo priimtu sprendimu suteikia teises suinteresuotam asmeniui, o kitu sprendimu tas teises panaikina, apsunkindamas suinteresuoto asmens padėtį. Taigi Agentūrai priėmus neteisėtą įsakymą, pareiškėjai kilo pareiga mokėti delspinigius, o tai prieštarauja ne tik viešojo administravimo principams, bet ir bendriesiems - teisingumo ir protingumo principams. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl šio esminio pareiškėjos argumento, neįsigilino į ginčo esmę, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Atsakovė papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakė dėl visų esminių ginčo aplinkybių, o tai, kad sprendime padarytos išvados nėra priimtinos pareiškėjai, negali būti pagrindas naikinti sprendimą. Pareiga pareiškėjai mokėti delspinigius buvo nustatyta Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme. Pareiškėja prašymą atidėti Įsakymo Nr. T1-149 vykdymą bei išdėstyti pagal minėtą įsakymą susidariusios skolos grąžinimą Agentūrai pateikė neturėdama tam teisinio pagrindo, kadangi nei pagal Senos redakcijos, nei pagal Naujos redakcijos taisykles šis prašymas negalėjo būti tenkinamas. Delspinigių detalus apskaičiavimas yra pateiktas skundžiamame įsakyme, kuriame nurodyti laikotarpiai, kuriais pareiškėjai apskaičiuoti delspinigiai. Įsakymo Nr. T1-149 sustabdymo laikotarpiu delspinigiai nebuvo apskaičiuoti. Pareiškėja apie mokėtinus delspinigius žinojo, apie jų skaičiavimą buvo informuota tinkamai.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, kad viešojo administravimo subjektas negali atsakomybės už šių sprendimų neteisėtumą perkelti subjektui, kurio atžvilgiu toks sprendimas priimtas, nurodo, kad nepriklausomai nuo to, jog pareiškia įvykdė Įsakymą Nr. T1-42 jame nustatytomis sąlygomis, vadovaujantis principu „iš neteisės negali atsirasti teisė“, neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo.

Atkreipė dėmesį, kad sprendimuose dėl Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo, koks yra ir įsakymas Nr. T1-149, delspinigiai nustatomi siekiant užtikrinti pagrindinės prievolės vykdymą, todėl subjektas, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas (šiuo atveju pareiškėja) neturi teisės vienašališkai atsisakyti ir nevykdyti šios savo pareigos. Delspinigiai atlieka kompensacinę funkciją, jų tikslas – apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos turtinius interesus, kai neteisėtai panaudota finansinė parama nėra grąžinama per grąžinimui nustatytą terminą. Kadangi pareiškėja Įsakymo Nr. T1-149 neįvykdė, nors jį įvykdyti jokių teisinių kliūčių nebuvo, ji prisiėmė visas iš Įsakymo Nr. T1-149 nevykdymo kylančias pasekmes. Tenkinti apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas, teismo sprendimą paliekant galioti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Agentūros Įsakymo 2 punkto, kuriame pareiškėjai yra apskaičiuoti delspinigiai už Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. T1-149 nurodytą netinkamomis finansuoti pripažintiną paramos lėšų sumą bei nurodyta juos grąžinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė panaikinti Agentūros direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 „Dėl 2015-05-15 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-42 „Dėl 2013 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus įsakymo Nr. T1-149 pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios ir priskaičiuotų delspinigių grąžinimo“ 2 punktą, kuriame pareiškėjai nurodyta grąžinti 35 085,22 Eur paramos sumą, o taip pat į Agentūros sąskaitą grąžinti 0,03 proc. Dydžio priskaičiuotus delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną, iš viso 2 647,31 Eur bei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną papildomai pavėluotą grąžinti lėšas dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., atmetė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad delspinigiai pareiškėjai apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, aplinkybė, kad Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T1-42 pakeitė 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 2 dalį ir nurodė, jog pareiškėja per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d., į Agentūros sąskaitą dalimis arba visą sumą iš karto privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas, o pavėlavus grąžinti – mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 priėmimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių redakcija tokios galimybės nenumatė.

Pareiškėja apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka ir teigia, kad Agentūrai priėmus neteisėtą įsakymą, pareiškėjai kilo pareiga mokėti delspinigius, o tai prieštarauja ne tik viešojo administravimo principams, bet ir bendriesiems - teisingumo ir protingumo principams.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad patikrinusi bylą pareiškėjo keliamo ginčo ribose vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, taip pat, jog pareiškėjai delspinigiai ginčijamo Įsakymo 2.1 punkte apskaičiuoti pagrįstai, todėl jų nekartoja. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamo Agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 2.2–2.5 punkte delspinigiai taip pat apskaičiuoti pagrįstai, o Agentūros 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. T1-42, kuriuo pakeistas Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 2 punktas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja su prašymu 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į Agentūrą, kuriame prašė atidėti Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 vykdymą iki 2015 m. gegužės 1 d. ir išdėstyti netinkamomis finansuoti pripažintinų lėšų grąžinimą 4 mėnesiams, pradedant mokėti nuo 2015 m. gegužės 1 d. (b. l. 23–25). Atsakovė Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T1-42 pakeitė Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 2 dalį ir nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d., į nurodytą Agentūros sąskaitą dalimis arba visą sumą iš karto privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 35 085,21 Eur, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną (b. l. 26), apie pakeistą įsakymą 2015 m. gegužės 15 d. raštu informavo pareiškėją, Finansų ir Aplinkos ministerijas (b. l. 27).

Finansų ministerija 2015 m. liepos 29 d. rašte nurodė, kad Agentūros 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. T1-42 neatitinka Lėšų grąžinimo taisyklių nuostatų, susijusių su lėšų grąžinimo atidėjimu ir grąžinimu dalimis, o Agentūra, priimdama šį įsakymą, nesilaikė teisės aktų nuostatų ir viršijo Sanglaudos lėšų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse jai suteiktus įgaliojimus (b. l. 28–30). Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 1 punktu pripažino netekusiu galios 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42, o 2 punktu nurodė pareiškėjai nedelsiant įvykdyti Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. T1-149 pateiktą nurodymą į Lietuvos Respublikos biudžetą grąžinti 35 085,22 Eur ir į Agentūros sąskaitą grąžinti 0,03 proc. dydžio priskaičiuotus delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną: už 57 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 35 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. sausio 21 d.) - 599,96 Eur; už 168 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 35 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. birželio 29 d.) – 1 768,30 Eur; už 28 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 27 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 29 d. iki 2015 m. liepos 27 d.) - 227,52 Eur; už 9 pavėluotas grąžinti lėšas dienas (skaičiuojant nuo 19 085,22 Eur lėšų sumos laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 27 d. iki 2015 m. rugpjūčio 4 d.) - 51,53 Eur, iš viso: 2 647,31 Eur; taip pat 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną papildomą pavėluotą grąžinti lėšas dieną skaičiuojant nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. (b. l. 31–32). Pareiškėja 2015 m. rugpjūčio 11 d. pervedė Agentūrai visą likusią grąžintinų lėšų sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatomis, pareiškėjai per Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. T1-149 nustatytą terminą negrąžinus netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų, turėjo būti skaičiuojami delspinigiai ir dėl to ginčo iš esmės nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėja 2015 m. kovo 2 d. su prašymu kreipėsi į Agentūrą atidėti 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 vykdymą ir išdėstyti netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimą 4 mėnesiams. Agentūra 2015 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. T1-42 pakeitė Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 2 dalį ir nurodė, kad projekto galutinis paramos gavėjas per 4 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. birželio 1 d., į nurodytą Agentūros sąskaitą dalimis arba visą sumą iš karto privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 35 085,21 Eur, o pavėlavus grąžinti, mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Pareiškėja, vykdydama šį įsakymą, 2015 m. birželio 29 d. ir 2015 m. liepos 27 d. sumokėjo dalį grąžintinos paramos sumos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei Agentūrai, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytinas Viešojo administravimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje be kitų įstatyme nustatytų principų, vadovaujasi ir atsakomybės už priimtus sprendimus principu. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūrai priėmus 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42, o vėliau 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. T1-66 jį panaikinus, toks atsakovės veikimas neatitinka teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų, suponuojančių, jog asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad pirmasis viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas, ir nebus jo pakeistas. Be to, kaip jau buvo minėta, Finansų ministerija 2015 m. liepos 29 d. rašte „Dėl pakeisto įsakymo“ nurodė, kad Agentūra nesilaikė teisės aktų nuostatų ir viršijo Sanglaudos lėšų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse jai suteiktus įgaliojimus priimant 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42. Agentūros 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. T1-42, kuris pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes, nebuvo ginčijamas. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. T1-66 iš esmės pati minėtą 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42 pripažino negaliojančiu nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. Šiuo atveju pareiškėja jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jai dėl atsakovės veiksmų priimant 2015 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. T1-42, negali atsirasti ir neigiamos pasekmės.

Pareiškėja nagrinėjamu atveju ginčija tik Agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 2 punktą. Kaip jau buvo minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad pareiškėjai delspinigiai laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. sausio 21 d. apskaičiuoti pagrįstai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, delspinigiai laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 15 d., kuomet Agentūra priėmė įsakymą Nr. T1-42 dėl netinkamomis finansuoti pripažintų lėšų grąžinimo išdėstymo, iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 priėmimo, dėl aukščiau nurodytų argumentų, Agentūros apskaičiuoti nepagrįstai, todėl skundžiamo Agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 2 punkto 2.2–2.5 punktai naikinami. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. T1-42 yra pripažintas netekusiu galios ir paliktas galioti pirminės redakcijos Agentūros 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. T1-149, panaikinus skundžiamo įsakymo 2.2 punktą, atitinkamai Agentūra turi perskaičiuoti delspinigius pareiškėjai, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2015 m. gegužės 15 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje netenkintas pareiškėjos reikalavimas panaikinti Agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 2 punkto 2.2–2.5 papunkčius, keičiamas ir pareiškėjos skundas šioje dalyje tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. T1-66 2 punkto 2.2–2.5 papunkčius.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė