Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-06-19 · Administracinė byla Nr. I-2834-815/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-06-19
Bylos Nr.
I-2834-815/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05549-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros
Kategorijos
  • 33.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2834-815/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05549-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 37.1; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovei Gražinai Eimantaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei Mildai Bukantytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėja UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydama:

1.1. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovė, ir Agentūra, ir APVA) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. T1-149);

1.2. sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Agentūros direktorius įsakyme Nr. T1-149 nustatė, kad projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 (toliau – ir Projektas) vykdytoja, t. y. pareiškėja, vykdydama sutartį Nr. 09-153 „(duomenys neskelbtini)“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, t. y. iš Projekto vykdymo gavo pelno ir tuo pažeidė 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnį, taip pat nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į APVA sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – (duomenys neskelbtini)Lt ((duomenys neskelbtini) Lt ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt BF lėšos), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Įsakymas Nr. T1-149 yra neteisėtas, nepagrįstas objektyviai duomenimis, todėl naikintinas.

2.2. Pareiškėja, vykdydama Projektą, 2009 m. gruodžio 28 d. su UAB „Žemaitijos keliai“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. 09-153 „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutarties dalykas apėmė aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato iš atliekų kaupo surinkimo, filtrato surinkimo šulinių įrengimo, atliekų kaupo uždengimo, sąvartyno dujų nukenksminimo, infrastruktūros, monitoringo ir grunto ištyrimo darbų atlikimą iš Rangovo pusės, o Bendrovė įsipareigojo sudaryti visas būtinas sąlygas minėtiems darbams atlikti bei priimti jų rezultatą. Šalių sutarta bendra visų darbų kaina (neįskaičiuojant 19 proc. PVM) – (duomenys neskelbtini) Lt. Atliekant vieną iš pagal Rangos sutartyje nustatytų darbų – sąvartyno kaupo formavimą – iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno buvo būtina iškasti ir 20 km atstumu (į veikiantį (duomenys neskelbtini)sąvartyną) išvežti 55 000 m³ atliekų. Rangovo pasiūlyta ir atsakovės priimta šių darbų (atliekų iškasimo ir išvežimo) atlikimo kaina buvo (neįskaičiuojant 19 proc. PVM) (duomenys neskelbtini) Lt. Vykdydamas Rangos sutartį, iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno į Bendrovės nurodytą (duomenys neskelbtini) sąvartyną Rangovas išvežė 50 017,43 tonų atliekų.

2.3. Vykdydamos Rangos sutartį, šalys 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį Nr. 10-26 (toliau – ir Atliekų tvarkymo sutartis), kurioje buvo nustatyta, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimas į (duomenys neskelbtini) sąvartyną įkainotas 46,80 Lt (plius 21 proc. PVM), iš viso – 56,63 Lt. Atliekų tvarkymo sutarties 2.3. punkte buvo nustatyta, jog UAB „Žemaitijos keliai“ atsiskaito už suteiktas paslaugas pagal Bendrovės pateiktą tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo iš Bendrovės pagal Rangos sutartį gavimo.

2.4. Rangovas Rangos sutartį įvykdė tinkamai. Bendrovė 2010 m. balandžio 30 d., 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. birželio 30 d. už atliekų priėmimą Rangovui išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai (duomenys neskelbtini) Lt sumai, tačiau tarp Bendrovės ir Rangovo yra kilęs ginčas, kam būtent iš jų turi tekti 50 017,43 tonų atliekų priėmimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną išlaidos. Nors Rangovas sumokėjo dalį sumos, išrašytos pagal tas PVM sąskaitas faktūras ((duomenys neskelbtini) Lt), jis su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą Atliekų tvarkymo sutartį kaip sudarytą Rangovui iš esmės suklydus dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnis). Šis ginčas iki šiol nėra išspręstas.

2.5. APVA 2013 m. rugsėjo 12 d. išvadoje „Dėl iš projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 (duomenys neskelbtini) vykdymo gauto pelno“ (toliau – ir Išvada), kuri buvo pagrindas priimti skundžiamą įsakymą, nurodė, kad Bendrovė išrašė Rangovui sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra (duomenys neskelbtini) Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta, nepriklausomai nuo to, ar ji faktiškai gauta, ar ne. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Pabrėžtina, kad bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas sandoris, kurio pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo pasekmė būtų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų tikslinimas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 780, nustatyta tvarka, išrašant kreditines sąskaitas faktūras ir grąžinant Rangovo jau sumokėtus (duomenys neskelbtini) Lt. Teismui panaikinus ginčijamą sandorį, pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė, vykdydama Rangos sutartį, iš Projekto vykdymo gavo pelno, nebūtų, taip pat nebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti grąžinti (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt BF lėšos).

Žemesnės instancijos teismas

Akivaizdu, kad tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir joje įsiteisėjus procesiniam sprendimui, būtų aišku, ar buvo / yra pagrindas priimti įsakymą Nr. T1-149.

II

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėja remiasi vieninteliu argumentu, t. y. kad skundžiamas įsakymas priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių ir objektyvių duomenų, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 30–33).

1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pastabėjime Nr. 4 dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ nurodė, kad Bendrovė iš 2010 m. balandžio 12 d. Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, Atliekų tvarkymo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Žemaitijos keliai“, kuri buvo sudaryta Projekto lėšomis finansuotos Rangos sutarties tarp Bendrovės ir UAB „Šiaulių plentas“ bei UAB „Žemaitijos keliai“ (toliau – ir Rangovai) kilusių prievolių pagrindu, vykdymo gavo (duomenys neskelbtini) eurų pelno, todėl deklaruotos išlaidos turėtų būti sumažintos paminėta suma.

2. Agentūrai atliekant pažeidimo tyrimą nustatyta, kad: Bendrovė 2009 m. gegužės mėn. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Projekto darbams pirkti; 2009 m. gruodžio 28 d. Rangovai priėmė Bendrovės 2009 m. liepos 8 d. pasiūlymą ir buvo pasirašyta Rangos sutartis tarp Rangovų ir Bendrovės; vienas iš Rangos sutarties darbų yra išvežti perteklinį atliekų kiekį į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, todėl Bendrovė ir Rangovai 2010 m. balandžio 12 d. sudarė Atliekų tvarkymo sutartį, pagal kurią Bendrovė inter alia įsipareigojo priimti atliekas į Klaipėdos regiono sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini), iš uždaromo (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno, o Rangovas – sumokėti už priimamas atliekas 46,80 Lt už toną. Atliekų tvarkymo sutartis buvo vykdoma. 2013 m. rugpjūčio 29 d. APVA kreipėsi į Bendrovę, prašydama paaiškinti aktualias aplinkybes. Reaguodama į APVA raštą dėl vykdomo tyrimo, Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1377 nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu negavo jokio pelno, nes dėl sutarties galiojimo ir joje nurodytų sumų mokėjimų kilo teisinis ginčas su Rangovu, kad ginčas sprendžiamas teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, kad Bendrovė iš Atliekų tvarkymo sutarties, kuri buvo sudaryta Projekto lėšomis finansuotos Rangos sutarties kilusių prievolių pagrindu, vykdymo negavo jokio pelno.

3. Bendrovė ir Rangovai sudarė Rangos sutartį, pagal kurią Rangovai įsipareigojo atlikti aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato surinkimo iš atliekų kaupo, šulinių įrengimo ir kt. darbus. Sudėtinė sąvartyno kaupo formavimo darbų dalis yra atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Taigi, Rangos sutarties pagrindu yra finansuojami atliekų perkėlimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną darbai. Šiuo atveju Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu patyrė sąnaudas, kurios dėl Bendrovės atliktų darbų pobūdžio (atliekų priėmimui ir tvarkymui reikalingų atlikti darbų) savo esme ir ypač atsižvelgiant į Rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų pobūdį (t. y. jos patirtos dėl sąvartyno uždarymo darbų) priskirtinos statybvietės ir statybos darbams, t. y. Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio c ir d dalyse nustatytoms kategorijoms. Remiantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatomis dėl nurodytų statybos ir statybvietės išlaidų kategorijoms priskiriamų tinkamų finansuoti išlaidų, tik sąnaudos, kurias patiria Projektą vykdanti institucija (perkančioji organizacija, šiuo atveju – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) yra tinkamos finansuoti.

4. Reglamente Nr. 16/2003 ir Finansiniame memorandume nepateikiamas sąnaudų sąvokos apibrėžimas. Remiantis viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1 patvirtinto 11-ojo apskaitos standarto „Sąnaudos“ II skyriumi, sąnaudomis laikytinas ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Taigi, sąnaudomis pripažintinas Bendrovės kapitalo sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto vykdytojui gali būti kompensuojamos projekto vykdymo metu patiriamos sąnaudos, Bendrovės kapitalo sumažėjimas, o ne sąnaudos, kurios lemtų pačios Bendrovės pelno gavimą. Projekto vykdytojui vykdomo Projekto ir kompensuojamų patiriamų sąnaudų bei išlaidų pagrindu de facto užkertamas kelias gauti pelną, išskyrus patį Projekto rezultatą (Rangos sutarties objektą). Sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu už į (duomenys neskelbtini) sąvartyną priimamas atliekas Bendrovei atlyginama jos nustatytu 46,8 Lt už toną tarifu. Bendrovės 2007 m. lapkričio 26 d. valdybos posėdžio protokolo priede „Vienos tonos komunalinių atliekų priėmimo iš TIPK turėtojų į (duomenys neskelbtini) regioninį sąvartyną tarifo kalkuliacija litais“ nurodoma Bendrovės nustatyto 46,8 Lt už toną tarifo detalizacija. Remiantis posėdžio protokolo priedo 2.1–2.16 punktais, nustatytą 46,8 Lt už toną atliekų priėmimo tarifą sudaro Bendrovės priimant atliekas patiriamos darbo sąnaudos, skirtingos įrangos ar produktų naudojimo sąnaudos, todėl šios nustatyto 46,8 Lt už toną atliekų priėmimo tarifą sudarančios dalys (protokolo priedo 2.1–2.15 punktai), kurios de facto susijusios su Bendrovės patiriamomis sąnaudomis, laikytinos patenkančiomis į Bendrovės patiriamų sąnaudų kategoriją. Pažymėtina, kad Bendrovės valdybos susirinkimo protokolo priedo 2.16 punkte nurodyta tarifo dalis, kurioje nustatyta, kad viena iš sudedamųjų tarifo dalių yra Bendrovės pelnas, t. y. ne visas nustatytas atliekų priėmimo tarifas grindžiamas konkrečiomis Bendrovės patiriamomis sąnaudomis. Taigi, ne visa Bendrovės nustatyto tarifo už atliekų priėmimą suma gali būti laikoma Bendrovės de facto patirtomis sąnaudomis, nes dalis nustatyto tarifo grindžiama pelnu, o ne Bendrovės kapitalo sumažėjimu. Atsižvelgiant į Bendrovės nustatyto tarifo pagrindimą ir sudedamąsias dalis neabejotina, kad Bendrovė gauna atlyginimą, kuris skirtas ne tik Bendrovės patiriamoms sąnaudoms padengti, tačiau ir pelnui gauti. Įvertinus tai, kad Bendrovės patiriamos sąnaudos ir išlaidos Kiškėnų sąvartyno uždarymui patenka į Rangos sutarties objektą, o šie darbai finansuojami vykdomo Projekto pagrindu, Bendrovės sąnaudų dalis, kuri de facto nelemia Bendrovės kapitalo sumažėjimo (t. y. tarifo dalis, kuri sudaro Bendrovės pelną), negali būti laikoma tinkama finansuoti Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatų prasme.

Šalies argumentai

5. Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte ir skunde nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu pelno negavo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 9 straipsniu, pinigų apskaitos principą (apskaitos principas, kai pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu) gali taikyti tik tie Lietuvos ūkio subjektai, kurių pajamos per pastaruosius 3 metus neviršijo (duomenys neskelbtini) Lt, o kiti ūkio subjektai privalo taikyti kaupimo apskaitos principą (pajamos pripažįstamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą) (PMĮ 8–9 straipsniai). Iš pateiktų Projekto vykdytojo sąnaudų ir pajamų per 2010 m.–2012 m. ataskaitų buvo nustatyta, jog pajamos per šiuos 3 m. viršijo (duomenys neskelbtini) Lt, taigi, Bendrovė privalo vadovautis kaupimo apskaitos principu, todėl jos gaunamos pajamos pripažįstamos už atliktus darbus ar pateiktas prekes išrašant sąskaitas, o ne faktiškai gaunant apmokėjimą. Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu Rangovui išrašė PVM sąskaitas faktūras, serija erija ATC Nr. 0005459, serija ATC Nr. 0005402, serija ATC Nr. 0005335, kurių bendra suma – (duomenys neskelbtini) Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta. Taigi, Projekto įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma ((duomenys neskelbtini) Lt) turi būti mažinama projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų suma, nes, vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsni ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatomis, tinkamos finansuoti yra tik sąnaudos, kurias patiria Projektą vykdanti institucija (t. y. Bendrovė).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas skundžiamas įsakymas Nr. 1T-149, kuriame Bendrovė įpareigota grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt BF lėšos).

III

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartyje patenkino pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 65–68) ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 galiojimą (b. l. 78–79).

IV

1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (ieškovė prašė pripažinti negaliojančia Rangos sutartį, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) Lt), 2013 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atmetė (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

2. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 pagal ieškovės UAB „Žemaitijos keliai“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, 2014 m. balandžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-437/2014 (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).

3. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2014 m. birželio 10 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas UAB „Žemaitijos keliai“ kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje, teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6; bylai suteiktas Nr. CIK-937/2014.

V

1. Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovė Gražina Eimantaitė (2014 m. sausio 2 d. įgaliojimas Nr. 4 (b. l. 69, 85, 100, 106)), remdamasi pareiškėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Milda Bukantytė (2014 m. birželio 2 d. įgaliojimas Nr. J1-185 (b. l. 107)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Pareiškėja, vykdydama Projektą, 2009 m. gruodžio 28 d. su UAB „Žemaitijos keliai“ sudarė rangos sutartį Nr. 09-153 (duomenys neskelbtini), pagal kurią Bendrovė priėmė Rangovo 2009 m. liepos 8 d. pasiūlymą atlikti Projekto darbus ir ištaisyti atsiradusius defektus (b. l. 74–76).

2. Bendrovė ir UAB „Žemaitijos keliai“ 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį Nr. 10-26, pagal kurią: Bendrovė įsipareigojo priimti į Klaipėdos regiono sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini), ir tinkamai sutvarkyti UAB „Žemaitijos keliai“ atvežtas mišrias komunalines atliekas iš uždaromo (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno, o UAB „Žemaitijos keliai“ – sumokėti už nurodytas paslaugas; mišrių komunalinių atliekų priėmimo į sąvartyną tarifas – 46,80 Lt už toną (be 21 proc. PVM), iš viso – 53,63 Lt; UAB „Žemaitijos keliai“ atsiskaito už suteiktas paslaugas pagal Bendrovės pateiktą tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo iš Bendrovės pagal Rangos sutartį gavimo (b. l. 11–12, 71–72).

3. Bendrovė 2010 m. balandžio 30 d., 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. birželio 30 d. už atliekų priėmimą išrašė UAB „Žemaitijos keliai“ tris PVM sąskaitas faktūras bendrai (duomenys neskelbtini) Lt sumai (b. l. 56–58).

4. Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte Nr. (1.10)-2R-1377 „Dėl valstybinio audito ataskaitos projekto“ Agentūrai, be kita ko, nurodė: vykdant Rangos sutartį, vienas iš darbų buvo išvežti perteklinį atliekų kiekį į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, šios sutarties aiškinamojo susirinkimo protokole nurodyta, kad tonos mišrių atliekų priėmimo tarifas iš (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno į (duomenys neskelbtini) sąvartyną yra 46,80 Lt be PVM; remiantis Rangos sutartimi buvo sudaryta Atliekų tvarkymo sutartis, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo priimti į Klaipėdos regiono sąvartyną, esantį (duomenys neskelbtini), ir tinkamai sutvarkyti UAB „Žemaitijos keliai“ atvežtas mišrias komunalines atliekas iš uždaromo (duomenys neskelbtini) buitinių atliekų sąvartyno, o UAB „Žemaitijos keliai“ (vienas iš Rangos sutarties rangovų) – sumokėti už šias atliekas 46,80 Lt už toną; remiantis Valstybės kontrolės pastebėjimais, pagal Projektą Bendrovė gavo (duomenys neskelbtini) eurų pelno, vykdydama Atliekų tvarkymo sutartį, kuri buvo sudaryta iš Rangos sutarties kilusių prievolių pagrindu, ir šia suma turėtų būti mažinamos Europos Komisijai deklaruotos išlaidos; Bendrovė pelno negavo; Bendrovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl (duomenys neskelbtini) Lt skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo iš UAB „Žemaitijos keliai“, teismas 2012 m. lapkričio 13 d. nutartyje sustabdė civilinę bylą, kol įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime bus baigtas civilinės bylos Nr. 2-1755-265/2012 pagal UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl Atliekų tvarkymo sutarties pripažinimo negaliojančia; Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendime atmetė UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį Bendrovei dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, šį sprendimą UAB „Žemaitijos keliai“ apskundė apeliaciniu skundu (b. l. 65–66).

5. Agentūra, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės pastabėjimą Nr. 4 dėl Projekto, kuriame nurodyta, kad Bendrovė iš Atliekų tvarkymo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Žemaitijos plentas“, kuri sudaryta Projekto lėšomis finansuotos Rangos sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Šiaulių plentas“ bei UAB „Žemaitijos keliai“ kilusių prievolių pagrindu, vykdymo gavo 50 121,73 eurų pelno, todėl deklaruotos išlaidos turėtų būti sumažintos nurodyta suma, atliko pažeidimo tyrimą ir 2013 m. rugsėjo 12 d. išvadoje „Dėl iš projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ vykdymo gauto pelno“, be kita ko, nurodė:

5.1. Bendrovė įgyvendino Projektą, iš dalies finansuojamą Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES Sanglaudos fondo pagal EK sprendimą Nr. 2002/LT/16/P/PE/010, todėl Projekto įgyvendinimui taikytinos Reglamento Nr. 16/2003, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 ir 2002 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasirašytame finansinio memorandumo 2001/LT/16/P/PE/010 dėl projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (Finansinis memorandumas) nuostatos. Pagal Reglamento Nr. 1164/94 7 straipsnio 2 dalį, jeigu parama skiriama projektui, kuris duoda pajamų, išlaidų sumą, pagal kurią apskaičiuojama Fondo parama, nustato Komisija, atsižvelgusi į pajamas, jeigu jos sudaro didelę rėmėjų grynųjų pajamų dalį, ir glaudžiai bendradarbiaudama su valstybe nare naudos gavėja. Laikoma, kad projektais, kurie duoda pajamų, laikytini infrastruktūros objektai, už kurių naudojimą vartotojai moka tiesiogiai. Vadovaujantis šiuo reikalavimu, skiriant ES paramą, neabejotinai turi būti atsižvelgiama į galutinių paramos gavėjų dėl projektų vykdymo gaunamas pajamas ir gali būti vertinamas jos mažinimas, atsižvelgiant į galutinių paramos gavėjų grynąsias pajamas, gautas dėl projekto vykdymo. Reglamento Nr. 16/2003 14 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal vieną darbų sutartį vykdomi keli projektai arba už įgyvendinimą atsakinga įstaiga funkcijas vykdo savo sąskaita, sąnaudos turi būti paskirstytos, taikant skaidrią ir atskirą projektų apskaitos sistemą, pagrįstą apskaitos dokumentais arba lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais.

5.2. Bendrovė ir Rangovai sudarė Rangos sutartį, pagal kurią Rangovai įsipareigojo atlikti aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato surinkimo iš atliekų kaupo, šulinių įrengimo ir kt. darbus; sudėtinė sąvartyno kaupo formavimo darbų dalis yra atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu, t. y. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) sąvartyną. Taigi, Rangos sutarties pagrindu finansuojami atliekų perkėlimo į (duomenys neskelbtini) sąvartyną darbai.

5.3. Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu patyrė sąnaudas, kurios dėl Bendrovės atliktų darbų pobūdžio (atliekų priėmimui ir tvarkymui reikalingų atlikti darbų), savo esme ir ypač atsižvelgiant į pagal Rangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdį (t. y. jos patirtos dėl sąvartyno uždarymo darbų) priskirtinos statybvietės paruošimo ir statybos darbams, t, y. Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio c ir d dalyse nustatytoms kategorijoms. Remiantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsniu ir Finansinio memorandumo V skirsniu, tik sąnaudos, kurias patiria Projektą vykdanti institucija (t. y. Bendrovė) yra tinkamos finansuoti.

5.4. Reglamente Nr. 16/2003 ir Finansiniame memorandume nepateikiamas sąnaudų sąvokos apibrėžimas; remiantis VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1 patvirtinto 11-uojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos“ II skyriumi, sąnaudomis laikytinas ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Taigi, sąnaudomis pripažintinas Bendrovės kapitalo sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto vykdytojui gali būti kompensuojamos projekto vykdymo metu patiriamos sąnaudos, Bendrovės kapitalo sumažėjimas, o ne sąnaudos, kurios lemtų pačios Bendrovės pelno gavimą. Projekto vykdytojui vykdomo Projekto ir kompensuojamų patiriamų sąnaudų bei išlaidų pagrindu de facto užkertamas kelias gauti pelną, išskyrus patį Projekto rezultatą (Rangos sutarties objektą), todėl, siekiant įvertinti, ar Bendrovės deklaruojamos išlaidos gali būti finansuojamos Projekto pagrindu, būtina nustatyti, ar Bendrovė gavo pelno.

5.5. Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu už į Dumpių sąvartyną priimamas atliekas Bendrovei atlyginama jos nustatytu 46,8 Lt už toną tarifu. Bendrovės valdybos 2007 m. lapkričio 26 d. posėdžio protokolo priede „Vienos tonos komunalinių atliekų priėmimo iš TIPK turėtojų į (duomenys neskelbtini) regioninį sąvartyną tarifo kalkuliacija litais“ nurodoma Bendrovės nustatyto 46,8 Lt už toną tarifo detalizacija. Remiantis posėdžio protokolo priedo 2.1–2.16 punktais, nustatytą 46,8 Lt už toną atliekų priėmimo tarifą sudaro Bendrovės priimant atliekas patiriamos darbo sąnaudos, skirtingos įrangos ar produktų naudojimo sąnaudos, todėl nustatytą tarifą sudarančios dalys (protokolo priedo 2.1–2.15 punjtai), kurios de facto susijusios su Bendrovės patiriamomis sąnaudomis, laikytinos patenkančiomis į Bendrovės patiriamų sąnaudų kategoriją. Pažymėtina, kad Bendrovės valdybos susirinkimo protokolo priedo 2.16 punkte. nurodoma tarifo dalis, kurioje nustatyta, kad viena iš sudedamųjų tarifo dalių yra Bendrovės pelnas, t y. ne visas nustatytas atliekų priėmimo tarifas grindžiamas konkrečiomis Bendrovės patiriamomis sąnaudomis. Taigi, ne visa Bendrovės nustatyto tarifo už atliekų priėmimą suma gali būti laikoma Bendrovės de facto patirtomis sąnaudomis, nes dalis nustatyto tarifo grindžiama pelnu, o ne Bendrovės kapitalo sumažėjimu.

5.6. Remiantis nurodyta informacija, negali būti laikoma, kad Bendrovė, Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu (kurios sudarymas susijęs su Bendrovės vykdomu Projektu ir Rangos sutartimi) teikdama paslaugas ir priimdama mokėjimus, padengia tik savo patiriamas sąnaudas. Atsižvelgiant į Bendrovės nustatyto tarifo pagrindimą ir sudedamąsias dalis neabejotina kad Bendrovė gauna atlyginimą, kuris skirtas ne tik jos patiriamoms sąnaudoms padengti, tačiau ir pelnui gauti. Įvertinus tai, kad Bendrovės patiriamos sąnaudos ir išlaidos Kiškėnų sąvartyno uždarymui patenka į Rangos sutarties objektą, o šie darbai finansuojami Projekto pagrindu, Bendrovės sąnaudų dalis, kuri de facto nelemia Bendrovės kapitalo sumažėjimo (t. y. tarifo dalis, kuri sudaro Bendrovės pelną), negali būti laikoma tinkama finansuoti Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatų prasme.

5.7. Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu ji pelno negavo, tačiau pagal PMĮ 9 straipsnį pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos ūkio subjektai, kurių pajamos per pastaruosius 3 metus neviršijo (duomenys neskelbtini) Lt, o kiti ūkio subjektai privalo taikyti kaupimo apskaitos principą (PMĮ 8–9 straipsniai). Remiantis pateiktomis projekto vykdytojo sąnaudų ir pajamų per 2010 m.–2012 m. ataskaitomis, pajamos per šiuos 3 m. viršijo (duomenys neskelbtini) Lt, taigi, Bendrovė privalo vadovautis kaupimo apskaitos principu, todėl jos gaunamos pajamos pripažįstamos už atliktus darbus ar pateiktas prekes išrašant sąskaitas, o ne faktiškai gaunant apmokėjimą.

Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu Rangovui išrašė sąskaitas faktūras (serija ATC Nr. 0005459, serija ATC Nr. 0005402, serija ATC Nr. 0005335), kurių bendra suma – (duomenys neskelbtini) Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma ((duomenys neskelbtini) Lt) turi būti mažinama projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų suma, nes pagal Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnį ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatas tinkamos finansuoti yra tik sąnaudos, kurias patiria Bendrovė. Grąžintinų į Lietuvos Respublikos biudžetą lėšų suma – (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt yra ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt – BF lėšos) (b. l. 6–9, 34–37).

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 20 d. įsakyme Nr. 549 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant asignavimų valdytojo programas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarime Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 5.2.2 punktu, siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ nustatė, kad Projekto vykdytoja, vykdydama Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, t. y. iš Projekto vykdymo gavo pelno ir tuo pažeidė 2003 sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnį, taip pat nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos į Agentūros sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas, t. y. (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt BF lėšos), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą gražinti lėšas dieną (b. l. 10, 38).

7. Agentūra 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte Nr. APVA-2848 „Dėl nustatyto pažeidimo vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, be kita ko, informavo Bendrovę, kad: atlikusi pažeidimo tyrimą dėl vykdant Projekto Rangos sutartį gauto pelno Agentūra nustatė, kad Projekto įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma (173 060,31 Lt) turi būti mažinama projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų suma; grąžintinų į Lietuvos Respublikos biudžetą lėšų suma - (duomenys neskelbtini) Lt ((duomenys neskelbtini) Lt ES lėšos, (duomenys neskelbtini) Lt BF lėšos); Bendrovė prašoma ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos pervesti grąžintinų lėšų sumą į įsakyme Nr. T1-149 nurodytą sąskaitą ir apie įvykdytą pavedimą informuoti Agentūrą (b. l. 3, 41). Su minėtu raštu pateikta Išvada, įsakymo Nr. T1-149 kopija ir 2013 m. rugsėjo 12 d. pranešimas apie pažeidimą LT/13/085/SF/0, susijusį su Sanglaudos fondo lėšų naudojimu Nr. 1 (b. l. 4–5, 39–40).

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (b. l. 10, 38) yra teisėtas ir pagrįstas.

2. Teismas pabrėžia, kad, remiantis pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, skundo tenkinti ir panaikinti skundžiamą aktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėjos santykiai su rangovais yra civilinio pobūdžio, o santykiai dėl Europos Sąjungos finansinės paramos įsisavinimo yra administracinio pobūdžio. Civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) neturi teisinės reikšmės, vertinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjos reikalavimai, be kita ko, stabdyti šią administracinę bylą, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas akcentuoja, jog dėl teisinių ginčų santykiuose su rangovais pareiškėja turėtų kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismą.

3. Kartu teismas, sutikdamas su atsakovės argumentacija, akcentuoja, jog šioje byloje ginčas kilo ne dėl teisės taikymo ir aiškinimo, t. y. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio aiškinimo bei taikymo, bet būtent dėl faktinių aplinkybių, nes, pasak pareiškėjos, Rangos sutarties (b. l. 74–76) nuginčijimas, esą, turėtų įtakos vertinimui, ar pareiškėja gavo pelną ar jo negavo. Teismas dar kartą pakartoja, kad pareiškėjos nesugebėjimas pasirinkti rangovų, sutarčių su jais sudarymas, tų sutarčių vykdymas neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės tinkamai, nepažeidžiant ES teisės aktų, įsisavinti finansinę paramą.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėErnestas SpruogisNijolė Sušinskienė