Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-10-15 · Byla Nr. e1S-117-300/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
e1S-117-300/2020
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00031-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Nuteistasis
K. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1S-117-300/2020Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00031-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.10.1; 2.3.2.2.12; 2.5.17; 2.5.19. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. A. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. A. prašymas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. kovo 26 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo K. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė (3 t., b. l. 60–67). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. birželio 16 d.

2. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas nuteistojo K. A. prašymas, kuriuo prašoma bausmės vykdymą atidėti metams, taikant poveikio priemones. Prašyme nurodoma, kad jis rūpinasi vaikais, kurie gyvena pas jį, juos išlaiko. Negali taip greitai susiderinti, kad vaikais pasirūpintų tik jų mama, nes ji taip pat dirba įtemptu grafiku. Be to, jis turi įsipareigojimų darbe – pasirašė statybos rangos sutartį dėl objekto renovacijos, pažeidęs šią sutartį netektų darbo ir vienintelio pajamų šaltinio. Šį mėnesį ketina pasirašyti dar vieną rangos sutartį. Atidėjus bausmės vykdymą metams, paskyrus poveikio priemones, jam pavyktų susitarti dėl vaikų priežiūros ir dėl įsipareigojimų darbe. Pastaruosius keletą metų jokių teisminių nuobaudų neturi, sąžiningai vykdo visus turimus įsipareigojimus ir yra drausmingas Lietuvos Respublikos pilietis (3 t., b. l. 82).

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. A. prašymas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo (3 t., b. l. 123–124).

Šalies argumentai

4. Skundu aukštesniajam teismui nuteistasis K. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir jo prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo tenkinti (3 t., b. l. 127–128).

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė įstatymą teigdamas, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta BK 75 straipsnio redakcija gali būti taikoma tik tuo atveju, kai bylos teisminis nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Taip aiškindamas šią normą teismas susiaurino jos taikymą. Teismų praktika negali suformuluoti taisyklių, kurios akivaizdžiai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai, nes tai reikštų naujos teisės normos sukūrimą. Dabartinė BK 75 straipsnio redakcija visiškai skiriasi nuo galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu bei bylos teisminio nagrinėjimo metu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs naujosios BK 75 straipsnio redakcijos taikymo taisyklių, todėl teismo precedentu negalima laikyti skundžiamoje nutartyje nurodomos teismų praktikos, kuri suformuota aiškinant ankstesnę BK 75 straipsnio redakciją. Be to, nutartyse nurodoma teismų praktika skiriasi faktinėmis aplinkybėmis nuo jo bylos, todėl ja negalima vadovauti.

4.2. Skunde pažymima, kad pačiame BK 75 straipsnyje nurodoma, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas „asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme.“ Tai reiškia, kad net ir pasibaigus teisminiam bylos nagrinėjimui asmuo nepraranda teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Priešingas minėtos normos aiškinimas reikštų neleistiną įstatymo leidėjo valios siaurinimą. Be to, BPK 362¹ straipsnyje, kuriuo, be kita ko, rėmėsi ir teismas, aiškiai pasakyta, kad teikimus šiuo klausimu gali teikti ir bausmės vykdymo institucijos. Visiems suprantama, jog šios institucijos į procesą įstoja po to, kai institucinis bylos nagrinėjimas užbaigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į nuteistojo K. A. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo argumentais ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo K. A. prašymą dėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo.

7. Atsižvelgiant į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatos ne kartą buvo keičiamos, todėl natūralu, jog teismų praktikoje ne kartą buvo pasisakyta dėl šios normos taikymo. Kaip teisingai nurodoma skundžiamoje nutartyje, pagal kasacinę jurisprudenciją įsigaliojusios naujos bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos gali būti taikomos ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki naujos BK 75 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, tai yra pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Šios nuostatos netaikytinos bausmės vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015). Nuteistojo pozicija, kad nauja BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata sudaro galimybę bausmės vykdymo atidėjimo klausimą spręsti jau esant priimtam nuosprendžiui, yra nepagrįsta. BK 75 straipsnio 1 dalyje formuluotė „asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme“ nereiškia, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas esant priimtam įsiteisėjusiam ir vykdytinam nuosprendžiui. Analogiška BK 75 straipsnio lingvistinė forma buvo numatyta ir ankstesnėse redakcijose („asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu“), bet tai nesudarė pagrindo bausmės vykdymo atidėjimo taikyti jau po nuosprendžio įsiteisėjimo, nes, kaip minėta, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, BK 75 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik teisminio bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-248-654/2020.

8. Pažymėtina, kad 2020 m. kovo 26 d. priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, BK nenumatė galimybės atidėti arešto bausmės vykdymą. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2263 nuostatos. Naujai įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. BK 75 straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, įstatymų leidėjas nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatydamas galimybę asmenims, pirmą kartą nuteistiems arešto bausme, atidėti šios bausmės vykdymą, palengvino jų teisinę padėtį. Todėl vertinant šias nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusias BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas BK 3 straipsnio 2 dalies normų kontekste, BK 75 straipsnio 1 dalis gali būti suprantama kaip turinti grįžtamąją galią.

9. Net ir svarstant BK 75 straipsnio pakeitimų taikymo nuteistajam K. A. klausimą, reiktų atsižvelgti į BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios numato, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą teismas turi suformuoti įvertinęs visas BK 41 straipsnio nuostatas, tai yra turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo K. A. atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą, nes teismo baudžiamuoju įsakymu K. A. nuteistas už vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, veika baigta. Šią nusikalstamą veiką K. A. padarė būdamas du kartus teistas, kai teistumas neišnykęs, be to, būdamas organizuotos grupės nariu padėjo pagaminti netikrą dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Praeityje jam buvo taikytos švelnesnės bausmės rūšys (viešieji darbai), tačiau tai teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 2020 m. kovo 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to, nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jis nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas.

10. Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės (jis rūpinasi vaikais, dirba, sudarė naują statybos rangos sutartį, kad dėl realios bausmės jis gali nukentėti jo verslas, iš kurio gaunamos pajamos yra naudojamos ir jo vaikams išlaikyti) taip pat nesuteikia pagrindo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad vaikų turėjimas ir noras jais rūpinti nesulaikė nuteistojo nuo nusikalstamos veikos padarymo, be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad nutraukus santuoką nuteistojo vaikai liko gyventi su motina (kitų bylų, kuriose būtų pateikta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, nėra), todėl atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo argumentai apie tai, kad nebūtų kam pasirūpinti nepilnamečiais vaikais.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino nuteistojo K. A. prašymo dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo. Skundo argumentai ir motyvai nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. A. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė