Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl turto padalijimo, tretieji asmenys antstolis I. G., UAB „Ave vita“ medicinos centras, R. S., UAB „Ekorita“, UAB „Ave Vita klinika“, UAB „Gidonelija“, UAB „Dialimeda“, VšĮ „Sidabrinė sruoga“, UAB „Birštono valda“, UAB „Eko domu“, UAB „Gradiali“, VšĮ „A. S. krepšinio akademija“, VšĮ „Kvapnioji rūta“, B. Č., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

9. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apygardos prokuratūra (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 10-1-00946-13). Nurodė, jog teismui pripažinus atsakovę J. D. kalta dėl sukčiavimo ir patenkinus baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius, gali paaiškėti, kad prašomas padalinti turtas buvo įgytas atsakovei dalyvaujant nusikalstamoje veikloje arba iš nusikalstamos veiklos gautų lėšų, todėl priverstine tvarka realizavus šį turtą būtų galima patenkinti bent dalį trečiųjų asmenų pareikštų civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje. Šios civilinės bylos nagrinėjimas ir šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimas, pažeistų ne tik Valstybinės mokesčių inspekcijos, bet ir kitų trečiųjų asmenų interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00946-13, kuriame pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, yra pareikšti septyniems asmenims, tarp kurių yra ir bankrutavusios (duomenys neskelbtini) buvusi direktorė ir akcininkė J. D.. Ikiteisminiame tyrime įtariamosios J. D. nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra apribotos, apribojimai yra galiojantys, ką patvirtina atnaujinti 2019 m. lapkričio 4 d. išrašai iš turto arešto aktų registro apie ieškovą ir atsakovę. Ikiteisminiame tyrime J. D. ir (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius yra pareiškę 14 fizinių ir juridinių asmenų (civilinių ieškovų), bendra civilinių ieškinių suma sudaro 1 420 998,37 Eur sumą, t. y., bendra civilinių ieškinių suma yra didesnė nei šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė.

16. Pirmosios instancijos teismas sutiko su byloje išdėstyta trečiųjų asmenų pozicija, jog tyrimo metu nustačius, kad J. D. nusikalstama veika įgijo piniginių lėšų, kad jos buvo panaudotos šalių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto įsigijimui, kurio padalijimo klausimas yra sprendžiamas nagrinėjamoje civilinėje byloje, gali kilti klausimas dėl šio turto konfiskavimo. Pažymėjo, jog vadovaujantis CPK 666 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš fizinių asmenų turto, numatančiu, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje; nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas taip pat į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas.

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju padalinus sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą iki galutinio procesinio sprendimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-00946-13 priėmimo, būtų pažeistos kreditorių (nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiųjų asmenų) teisės, įskaitant teisę gauti žalos atlyginimą iš sutuoktinių turto, įgyto už nusikalstamu būdu gautas lėšas, jei toks faktas būtų nustatytas teismo nuosprendžiu. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta konfiskuoti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kaip turtą, įgytą už nusikalstama veika gautas lėšas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustačius, ar įtariamoji J. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (-as), ar iš nusikalstamos veikos buvo gauta piniginių lėšų, ar šios lėšos buvo panaudotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimui, priėmus sprendimą dėl turto konfiskavimo taikymo/netaikymo, dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, teismas turės galimybę spręsti dėl šalims priklausančio turto padalijimo. Teismo vertinimu, tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys, todėl atsižvelgdamas, kad ikiteisminis tyrimas yra baigiamas, tačiau baudžiamoji byla dar nėra perduota nagrinėti teismui, teismas sprendė, jog yra pagrindas stabdyti nagrinėjamą CPK 164 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliantės vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminiame tyrime nebus nustatyta jokių aplinkybių, kurios darytų įtaką nagrinėjamai civilinei bylai. Jokių aplinkybių, kurios gali sąlygoti šios civilinės bylos nagrinėjimą, teismas neįvardijo. Ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės, tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūno tariamai nustatytos aplinkybės neturės šiai civilinei bylai įrodomosios reikšmės. Ikiteisminiame tyrime ekspertizių turinčių reikšmės šiai civilinei bylai taip pat nėra atliekama – tokie duomenys apskritai į bylą nepateikti. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Byla dėl ikiteisminio tyrimo dar nėra perduota nagrinėti teismui, neaišku ar bus perduota. Taigi, teismo pasisakymas, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, galės kažką pasisakyti ar nustatyti, yra tik spėjimas, nes jokių duomenų apie tai byloje nėra, o ir neaišku ar bus. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentacija, kadangi ikiteisminis tyrimas neatsakys į klausimą dėl tariamos žalos atlyginimo tariamiems nukentėjusiesiems (civiliniams ieškovams), nes ikiteisminio tyrimo prokuroras tokių galių pagal galiojantį baudžiamojo proceso kodeksą neturi. Apeliantės vertinimu, skundžiamos nutarties argumentacija grubiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Ikiteisminis tyrimas nenustato ar įtariamasis padarė ar nepadarė nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo metu tik įtariama, ar asmuo padarė tam tikrą veiką, ar jis bus kaltinamas tokios veikos padarymu. Ar asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nustatoma teismo nuosprendžiu.

23. Nurodė, kad atsakovės atskirajame skunde pagrįstai pažymėta, kad nutartis paremta spėjimais (prielaidomis), pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Trečiasis asmuo A. N. turi teisėtą interesą, jog civilinė byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, kaip tai reglamentuoja teisės aktai, todėl bylos stabdymas be pakankamo pagrindo pažeidžia ir jo teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, jog būtinybė stabdyti bylą turi būti pagrįsta ir įrodyta. Tretieji asmenys neįrodė ir nepagrindė bylos stabdymo pagrindų tokių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl prašymas neturėjo būti patenkintas. Kaip nurodyta pačioje teismo nutartyje, byloje yra duomenys, jog šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasisavinusi lėšas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, kam lėšos buvo panaudotos, ar šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas buvo įgytas už nusikalstama veika gautas lėšas. Ikiteisminis tyrimas buvo vykdomas tik atsakovės atžvilgiu, o ne abiejų sutuoktinių. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra atskleistos ir nebuvo tiriamos aplinkybės, už kokias (ar kieno) lėšas buvo santuokos metu įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas. Vadovaujantis trečiojo asmens A. N. pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, o taip pat atsakovės pateiktais įrodymais, turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas prašo priteisti jam, nėra areštuotas, šis turtas akivaizdžiai įgytas už lėšas, gautas iš trečiojo asmens A. N.. Trečiųjų asmenų atsiliepimuose nurodyti teiginiai, kad dalijamas turtas, kuris po dalijimo atitektų ieškovui, galimai yra įsigytas iš J. D. inkriminuojamo nusikaltimo gautų lėšų, yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Tačiau pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų šių aplinkybių, dėl jų nepasisakė. Staiga pasikeitusi ieškovo pozicija dėl turto įsigijimo, išreikšta 2019 m. gruodžio 23 d. teisme gautame prašyme, tik trumpai išdėstyta raštu, netiksli ir nekonkreti, teismo netirta ir netikrinta, todėl nesudaro pagrindo civilinės bylos stabdymui. Pirmosios instancijos teismas tenkinosi vien niekuo nepagrįstomis prielaidomis ir net netyrė aplinkybių iš kokių lėšų yra įgytas bendrąja jungtine nuosavybe esantis ir ieškovo prašomas padalinti turtas, todėl padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kada, kokių sutarčių pagrindu, kokiomis sąlygomis bei iš kokių asmenų šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą Ateities g., Bendorių sen., Vilniaus raj. Pirmosios instancijos teismas galėjo ir turėjo šias aplinkybes išsiaiškinti ir nustatyti pats, o ne remtis prielaida, jog tikėtina, kad šie klausimai bus analizuojami ir dėl jų bus pasisakoma baudžiamąja tvarka vykdomame tyrime. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotai pagrįsta, kodėl šių faktų negalima nustatyti nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, ar toks bylos sustabdymas pateisinamas proceso trukmės atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

25. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei J. D. dėl turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys antstolis I. G., UAB „Ave vita“ medicinos centras, R. S., UAB „Ekorita“, UAB „Ave Vita klinika“, UAB „Gidonelija“, UAB „Dialimeda“, VšĮ „Sidabrinė sruoga“, UAB „Birštono valda“, UAB „Eko domu“, UAB „Gradiali“, VšĮ „A. S. krepšinio akademija“, VšĮ „Kvapnioji rūta“, B. Č., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. L.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-00946-13, kur pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, yra pareikšti septyniems asmenims, tarp kurių yra ir bankrutavusios (duomenys neskelbtini) buvusi direktorė ir akcininkė atsakovė J. D.. Ikiteisminiame tyrime įtariamosios J. D. nuosavybės teisės į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą yra apribotos, apribojimai yra galiojantys. Ikiteisminiame tyrime J. D. ir (duomenys neskelbtini) civilinius ieškinius yra pareiškę 14 fizinių ir juridinių asmenų (civilinių ieškovų), bendra civilinių ieškinių suma sudaro 1420998,37 EUR sumą, t. y., bendra civilinių ieškinių suma yra didesnė nei šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vertė. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkindamas trečiųjų asmenų bei ieškovo prašymus sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas Vilniaus apskr. VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-jame skyriuje atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-00946-13 įtariamosios J. D. atžvilgiu.

26. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad teismas, nustačius privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančias aplinkybes, privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylą.

27. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinę bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2007). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą ir sustabdė fakultatyviuoju pagrindu – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 str. 4 p.). Teismas sprendimą stabdyti bylą grindė tuo, kad ikiteisminis tyrimas baigiamas, o baudžiamojo proceso metu nustačius, ar įtariamoji J. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką (-as), ar iš nusikalstamos veikos buvo gauta piniginių lėšų, ar šios lėšos buvo panaudotos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto įsigijimui, priėmus sprendimą dėl turto konfiskavimo taikymo/netaikymo, dėl nusikalstama veika padarytos žalos išieškojimo, teismas turės galimybę spręsti dėl šalims priklausančio turto padalijimo.

28. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad nėra teisinių pagrindų bylos sustabdymui, nes ikiteisminio tyrimo metu nebus nustatyta jokių aplinkybių, kurios darytų įtaką nagrinėjamai civilinei bylai; ikiteisminiame tyrime ekspertizių turinčių reikšmės šiai civilinei bylai taip pat nėra atliekama; byla dėl ikiteisminio tyrimo dar nėra perduota nagrinėti teismui ir neaišku ar bus perduota; ikiteisminis tyrimas neatsakys į klausimą dėl tariamos žalos atlyginimo tariamiems nukentėjusiesiems; skundžiamos nutarties argumentacija grubiai pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada bei trečiųjų asmenų pozicija, jog nesustabdžius civilinės bylos bei priėmus sprendimą dėl sutuoktinių turto padalijimo ir vėliau baudžiamojo proceso metu paaiškėjus, jog minėtas sutuoktinių turtas buvo įgytas iš nusikalstama veika gautų lėšų, būtų pažeisti galimai nukentėjusių nuo nusikalstamos veikos trečiųjų asmenų interesai pasinaudoti CPK 666 str. 2 d. įtvirtinta teise žalą išsiieškoti iš turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, jog teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Apeliantė kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde nepateikia argumentų paneigiančių minėtas išvadas, apsiribodama abstrakčiais teiginiais, kad jokios civilinei bylai reikšmingos aplinkybės nebus nustatytos ikiteisminio tyrimo metu.

30. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas gali nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių principo, jeigu kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė yra įgyjamas turtas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. CPK 666 str. 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. Jeigu teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka. Jis nustatomas įvertinant byloje pateiktus įrodymus pagal faktinių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis). Turi būti įvertinta, kokiu laiko tarpu ir kokio dydžio lėšos buvo pagrobtos, ar namo statybai jos naudotos. Teismų nutartyse šie faktiniai duomenys analizuoti pernelyg apibendrintai. Palyginus lėšų gavimo laiką ir išleidimą turi būti daroma išvada, ar visas turtas (objektas) ar jo dalis buvo įgyta už nusikalstamu būdu gautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2005). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenų, apie atsakovės atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą, kuriame areštuotas civilinėje byloje prašomas dalinti turtas, pagrįstai įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią situaciją bei šalių argumentus, sprendė, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės gali būti reikšmingos dalijant sutuoktinių turtą, todėl yra teisinis pagrindas civilinės bylos sustabdymui.

31. Nors apeliantė teigia, kad byla dėl ikiteisminio tyrimo dar nėra perduota nagrinėti teismui, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas būtent atsižvelgdamas į šią aplinkybę, civilinę bylą sustabdė iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas atliekamame ikiteisminiame tyrime. Šiuo atveju baigus ikiteisminį tyrimą, kaltinamojo akto surašymo atveju, kuriame būtų įvardyti kaltinimo ir baudžiamosios bylos perdavimo teismui pagrindai bei apibrėžtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribos, turės būti įvertintinas jo turinys ir spręstinas klausimas dėl tolimesnės civilinės bylos dėl sutuoktinių turto padalijimo eigos bei privalomojo bylos stabdymo pagrindo egzistavimo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, remiantis atskirojo skundo argumentas taip pat nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas dėl trečiojo asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos pašalinimo iš bylos. Atkreiptinas dėmesys, jog toks prašymas atmestas motyvuojant tuo, kad per nustatytą terminą atsakovė nepateikė reikalautų įrodymų, patvirtinančių, kad su trečiuoju asmeniu pilnai atsiskaityta taip pat padengtos vykdymo išlaidos. Atskirajame skunde apeliantė šių aplinkybių neneigia. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą, kuris nebuvo pagrįstas įrodymais atmetė pagrįstai (CPK 178 str.). Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kurių reikalavo pirmosios instancijos teismas. Minėtų argumentų pagrindu skundžiamą nutartį paliekant nepakeistą, atsakovei išaiškintina, jog pasikeitus aplinkybėms ir gavus pirmosios instancijos teismo reikalautus įrodymus, nėra užkirstas kelias pirmosios instancijos teismui pakartotinai reikšti prašymą dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos, kuomet bus atnaujintas bylos nagrinėjimas.

33. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.