- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-799-593/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27620-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio A. P. sulaikymo dienos pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus nuosprendžio vykdymą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. P. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 2 d., apie 15.20 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia ne mažiau kaip du kartus dešinės rankos kumščiu sudavė V. B. į veidą, padarydamas V. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kairės ausies kaušelyje bei veido sumušimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. P. atžvilgiu konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
3. Nuteistasis A. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti, paskiriant jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
3.1. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta. Jis viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimo ir paaiškino šio įvykio aplinkybes. Nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies.
3.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad aptariamo įvykio metu ir pačios nukentėjusiosios veiksmai buvo neteisėti ir būtent jie sukėlė negatyvius reiškinius. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad darydamas nusikaltimą, jis veikė tyčia ir pažymi, kad buvo išprovokuotas nukentėjusiosios elgesio. Apeliantas taip pat pažymi, kad šiuo metu lanko kursus „nuo smurto ir gėrimo“, dirba, gyvena su drauge, yra ligonis, turi gyvenamąją vietą, padeda savo mamai, o šioje byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad jis gali būti taisomas ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Dėl to jo atžvilgiu gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškia prašymą atidėti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nurodo sutinkantis, kad jam būtų taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P., nors ir teigia, jog teismas neteisingai nurodė, kad jis veikė tyčia, neįvertino to, jog jis buvo išprovokuotas nukentėjusiosios elgesio, tačiau kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija ir prašo paskirti jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
3. Nors A. P. teigia, kad tyčios sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, buvo jos išprovokuotas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos ir kas konstatuota skundžiamame nuosprendyje, A. P. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Duodamas parodymus teisme jis nenurodė, jokių nukentėjusiosios provokuojančių veiksmų, teigė tik tai, jog tarp jų įvyko žodinis konfliktas, o kitų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena. Aplinkybių, kad V. B. būtų išprovokavusi konfliktą nenurodė ir tuo metu bute buvęs V. S., kuris nors ir teigia nematęs įvykio ir nežinantis jo aplinkybių, tačiau patvirtino, kad konflikto koridoriuje – negirdėjo.
4. Įvertinus aptartus duomenis kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo veiksmus, juos teisingai kvalifikavo ir pagrįstai nepadarė išvados, jog nukentėjusioji veikė provokuojančiai.
5. Sprendžiant klausimą dėl A. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
6. Analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį – laisvės atėmimą, apylinkės teismas įvertino A. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltės formą, t. y. tai, kad nusikaltimas padarytas tyčia, atsižvelgė į A. P. asmenybę, konstatuodamas, kad ir anksčiau jis buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, atsižvelgė ir į vieną A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A. P. pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir pagrįstai jos dydį nustatė didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, o įvertinęs tai, jog nagrinėjama baudžiamoji byla buvo baigta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgdamas į A. P. prisipažinimą, paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos nuomone, abejoti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius A. P. bei jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su 2019-09-23 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, kadangi skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta minimali paskirtos bausmės dalis – 3 mėnesiai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės subendrintos pažeidžiant bendrinimo nuostatas.
8. Kaip nustatyta bylos duomenimis, šis teistumas A. P. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų, tame tarpe ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, už šių veikų padarymą praeityje jam buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, toliau pažeidinėjo įstatymus, darydamas naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir tai, kad A. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
9. Be to, praeityje A. P. buvo ne tik ne kartą teistas, bet ir už įvairių administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų padarymą buvo baustas administracine tvarka. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu.
10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepriklausomai nuo to, kokia bausmės rūšis būtų paskirta už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos padarymą, ji bet kokiu atveju turi būti subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Todėl sprendžiant galimybę dėl A. P. teisinės padėties švelninimo, svarbiausias yra bausmės vykdymo atidėjimo taikymo institutas.
11. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pažymima, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
12. Nagrinėjamu atveju nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog A. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Anksčiau išdėstytos teismo išvados apie A. P. teistumus bei administracinius nusižengimus, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, jog A. P. yra linkęs nusikalsti, visus nusikaltimus bei administracinius pažeidimus/nusižengimus jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o spręsti savo priklausomybės nuo alkoholio problemų jis nelinkęs (nėra jokių duomenų, patvirtinančiu kad jis būtų pradėjęs gydymą, kas, kaip manyti iš A. P. biografijos, yra būtina). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog dar sykį atidėjus nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
13. Sprendžiant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą svarbu atsižvelgti ir į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką A. P. įvykdė praėjus vos penkioms dienoms po to kai Kauno apygardos teisme (2019-05-28) buvo atmestas jo skundas dėl 2018-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jam buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose, yra laikoma, kad kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl, pavyzdžiui, tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu paprastai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016, 2K-115-648/2016). Aptartos teismų praktikos ir aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, kad įžūlus ir priešingas teisei A. P. elgesys nėra pakankamai koreguojamas bei yra pavojingas visuomenei ir todėl tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos apelianto polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.
14. Nors A. P. pateikė darbo sutartį, jog šiuo metu jis dirba, tačiau tai nesuteikia pakankamos atsvaros anksčiau aptartiems neigiamai A. P. charakterizuojantiems duomenims ir tai, kad bausmės atlikimu bus trikdomi jo darbiniai santykiai – nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Daryti tokią išvadą nesuteikia pagrindo ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus 2019 m. gruodžio 3 d. pažymėjimas, jog A. P. 2019 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dalyvavo bei sėkmingai baigė ,,Intervencinę programą smurtautojams šeimoje“ (1 t., 161 b. l.). Elgesio pataisos programoje A. P. privalėjo dalyvauti pagal 2019 m. birželio mėnesį įsiteisėjusį 2018-11-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendį, o teismo įpareigojimų nevykdymas būtų sukėlęs nepageidaujamas teisines pasekmes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.