Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama spendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. B. teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB ,,Bitė Lietuva“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius teikė atsakovui mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka pagal išrašytas sąskaitas. Atsakovui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau už paslaugas atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 415,67 Eur. 2006 m. rugsėjo 25 d. pradinis kreditorius UAB ,,Bitė Lietuva“ Skolų portfelio pirkimo – pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau – Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB ,,Intrum Lietuva“ perėmė visą Lindorff Oy vykdytą veiklą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-03-31 rašytiniu pranešimu, siųstu laišku.

CK 6.716 straipsnio 1 dalį, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Vadovaujantis CK 6.720 straipsnio 3 dalimi, už suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Sudarytas sutartis šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.59 straipsniu, vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas yra draudžiama. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Nagrinėjamu atveju Sutartyje nustatyta kliento pareiga laiku bei nustatyta tvarka atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs už suteiktas paslaugas ar kad būtų ginčijęs savo prievoles pagal Sutartį (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CK 6.38–6.39 straipsniais, ieškovės reikalaujama suma – 415,67 Eur skola, priteisiama ieškovei iš atsakovo.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos Sutarties 5.6 punkte nustatyta 0,1 procento dydžio delspinigių norma už laiku nesumokėtą sumą už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovė reikalauja 0,05 proc. dydžio delspinigių. Ieškovė, remdamasi CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi bei Sutarties nuostatomis, iš atsakovo prašo priteisti 37,80 Eur delspinigių, kurie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 9 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku nesumokėjo už paslaugas, ieškovės reikalavimas dėl 37,80 Eur delspinigių laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra tenkintinas (CK 6.71, 6.73 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 453,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. balandžio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinas 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio atlyginimas.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, priteistinos iš atsakovo, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“ (j. a. k. 304615887) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 415,67 Eur (keturi šimtai penkiolika eurų, 67 ct) skolą, 37,80 Eur (trisdešimt septyni eurai, 80 ct) delspinigių, 5 (penki) proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (453,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.