Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-06 · Civilinė byla Nr. 2A-605-611/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-06
Bylos Nr.
2A-605-611/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06344-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
UAB „Cargo and go“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-605-611/2013Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-06344-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.10; 11.11; 114; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Kutrienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui UAB „Cargo and go“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 16 595,43 Lt neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2009-08-24, 28 738,54 Lt už uždelsimą atsiskaityti, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju nuo 2007-04-06 iki 2009-08-24. Ieškovo teigimu, jam nepilnai buvo sumokėti komandiruotpinigiai: už nurodytą laikotarpį turėjo būti išmokėta 39 256,97 Lt suma, tačiau darbdavys sumokėjo tik 22 670,54 Lt ir liko skolingas 16 595,43 Lt. Komandiruotpinigiai jam nebuvo pilnai mokami nuo 2008-08-01 iki 2009-08-24 atleidimo iš darbo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškovu yra atsiskaityta ir tai patvirtina pateikti į bylą rašytiniai įrodymai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinio netenkino, grąžino ieškovui iš depozitinės teismo sąskaitos už rašysenos ekspertizę sumokėtas lėšas – 403,85 Lt, priteisė iš ieškovo 1 331 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui bei 28,82 Lt pašto išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007-04-03 iki 2009-08-24 dirbo pas atsakovą tarptautinių gabenimų (krovinių) vairuotoju. Darbo sutartis pasirašyta 2007-04-03, neterminuota. Susitarta, kad darbuotojui bus mokamas 781,00 Lt dydžio darbo užmokestis per mėnesį, nustatyta 40 darbo valandų trukmės savaitė, 8 valandų darbo diena. Darbo sutarties sąlygos pakeistos šalių sutarimu ir nuo 2007-07-02, ieškovui nustatytas 911,00 Lt darbo užmokestis už pilnai dirbtą mėnesį. Darbo sutartis nutraukta 2009-08-24 pagal Darbo kodekso 127 str. 1 dalį (darbuotojo pareiškimu).

Rašysenos ekspertizės išvada patvirtino, kad 2008-10-15 išmokėjimo žiniaraštyje Nr.134, 2009-05-13 išmokėjimo žiniaraštyje Nr.81 (du parašai), 2009-08-17 išmokėjimo žiniaraštyje Nr.156, skiltyse „Gavėjo parašas“, eilutėse ties D. S. pavarde, pasirašė ieškovas. Atsakovo kasos išlaidų orderiuose, eilutėse „Gavau“: 2008-12-09 kasos išlaidų orderyje Nr.8-469, 2009-02-23 kasos išlaidų orderyje Nr.9-95, 2009-04-22 kasos išlaidų orderyje Nr.9-271, 2009-08-06 kasos išlaidų orderyje Nr.9-565, 2009-08-24 kasos išlaidų orderyje Nr.9-624, eilutėse „Gavėjo parašas“ D. S. vardu pasirašė taip pat ieškovas.

Teismas konstatavo, kad išmokėjimo žiniaraščiai, avanso apyskaitos, kasos išlaidų orderiai patvirtina, kad atsakovas ieškovui priskaičiavo ir sumokėjo 39 367,17 Lt, bet ne 22 670,54 Lt, kaip nurodo ieškovas, t.y. visiškai su darbuotoju atsiskaitė iki atleidimo iš darbo bei atleidimo iš darbo metu. Darbdavio pateiktuose dokumentuose dienpinigiai komandiruotėms nurodyti atskiroje eilutėje, tačiau įskaičiuoti į bendrą darbuotojui priklausančią sumokėti sumą, atskaičius mokesčius, o išmokėta suma - 39 367,17 Lt. Teismas pažymėjo, kad ieškovo prieštaravimus dėl darbdavio pateiktų atsiskaitymo dokumentų paneigia ir atsakovo atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu bei liudytojų A. P. ir A. G. parodymai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus procesines teisės normas: teismas neištyrė ir neįvertino byloje esamų įrodymų, kurių pagrindu yra akivaizdu, kad su ieškovu nėra atsiskaityta. Ieškovas per darbo pas atsakovą laikotarpį nuvažiavo 11 reisų, už 6 reisus ieškovas jokių pretenzijų atsakovui neturi, tačiau nuo 2008-08-01 prasidėjo nesutapimai ir netinkami atsiskaitymai: atsakovas pildydavo kasos orderiuose tokias pinigų sumas, kurių ieškovas negaudavo arba neturėjo gauti. Atsakovo pateiktuose dokumentuose akivaizdžiai nesutapo dirbtos dienos, nes ieškovas būdavo išvykęs į reisą, o pagal kasos orderius, neva, pasiimti pinigai. Teismas to nesiaiškino.Teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo būti aktyvus, tačiau nesiėmė jokių priemonių apginant darbuotojo teises. Teismas, priimdamas sprendimą, neišklausęs ieškovo ir jo atstovų baigiamųjų kalbų ir nagrinėdamas bylą dalyvaujant tik atsakovo atstovui, pažeidė CPK 414 str.Ieškovas apie bankroto bylos iškėlimą atsakovui nebuvo informuotas, taip pat nieko nežinojo, kad procesines teises iš atsakovo perėmė bankroto administratorius UAB „Insolvensa“ įgaliotas asmuo. Teismas šiuo atveju bylą turėjo perduoti nagrinėti bankroto bylą iškėlusiam teismui, tačiau neperdavė, o išnagrinėjo iš esmės.Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, kurie neturi įrodomosios galios, nes neatitinka tikrovės ir yra akivaizdžiai suklastoti – tą patvirtino rašysenos ekspertizė. Iš jos matyti, kad ieškovas darbo dokumentuose pasirašydavo, bet pinigų sumų savo ranka nenurodęs, kad vėliau būdavo įrašyta kito asmens. Tokiu būdu atsakovas pasinaudojo ieškovo patiklumu. Eksperto išvada patvirtina, kad darbdavys klaidino teismą ir pateikė netikrus dokumentus, kurių pagrindu vengė prievolės mokėti ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Be to, liudytojai nurodė, kad kasos išlaidų orderiuose apie pinigų sumas turi pasirašyti darbuotojas savo ranka, tačiau ieškovas to niekada nerašydavo, ką konstatavo rašysenos ekspertizė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pinigus iš atsakovo gavo, tai patvirtino savo parašais ant kasos išlaidų orderių bei mokėjimo žiniaraščių. Teismas tinkamai įvertino šiuos byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.Teismas negali aklai ginti darbuotojo teisių ir jų interesų, neatsižvelgdamas į surinktus įrodymus, įstatymus ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, jis neprivalo savo iniciatyva ieškoti ir rinkti įrodymų, kurie galbūt ir neegzistuoja. Teismui pateikti visi reikiami įrodymai, reikalingi teisingai išnagrinėti bylą.Teismas pagrįstai taikė CPK 246 str. nuostatas ir išnagrinėjo bylą nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui, kuriems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą ir laiką. Svarbių ieškovo ar jo atstovo neatvykimo priežasčių nenustatyta.Teismas pagrįstai nestabdė bylos ir neperdavė ją nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kadangi bankroto byla atsakovui iškelta 2012-07-02, o nagrinėjama byla teismo posėdyje nagrinėti paskirta 2011-09-29.Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie pripažįstami įrodymais, tačiau ir liudytojų parodymais, todėl priešingi apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų.

Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas pateikė išsamų apeliacinį skundą, išsamiai dėl jo argumentų yra pasisakyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių apeliantas nenurodo, tik įrodinėja, kad buvusios faktinės aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu apelianto argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovui nebuvo suteikta teisė pasisakyti per baigiamąsias kalbas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovui ir jo atstovei apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai (b.l.163-164), jokių svarbių priežasčių, dėl ko į teismo posėdį ieškovas ar jo atstovė neatvyko apeliantas nenurodė, tokių duomenų byloje taip pat nėra. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtinumo nėra.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas ieškovo atleidimo iš darbo dieną su juo visiškai atsiskaitė ir netenkino ieškovo reikalavimo dėl atsiskaitymo už darbą bei komandiruotpinigių priteisimo.

CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas įrodymų vertinimas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-350/2008). Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Be to, sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).

Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai ištyrus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes, be to, jo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi tik rašytiniais įrodymais, neatsižvelgė į rašysenos ekspertizės išvadą. Teisėjų kolegija atmeta tokius apelianto argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamoje byloje, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas ištyrė ir įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus – rėmėsi ne tik atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir šalių bei liudytojų A. P., A. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, byloje paskirtos rašysenos ekspertizės išvada – juos visumoje įvertino, aptarė ir padarė motyvuotas išvadas. Todėl priešingi apelianto argumentai yra nepagrįsti ir todėl atmetami.

Pagal CPK 414 str. darbo bylą nagrinėjantis teismas turi būti teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva, jeigu mano, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateikti visi įrodymai, reikalingi teisingai išspręsti bylą, šių surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad su ieškovu atsakovas visiškai atsiskaitė, todėl pirmosios instancijos teismas neprivalėjo imtis priemonių, siekiant išreikalauti papildomų įrodymų, kurių net ir pats ieškovas nenurodė. Be to, nors ir pripažįstama, kad darbuotojas yra silpnesnioji šalis darbdavio atžvilgiu, tačiau vien tai nesudaro pagrindo priimti jam palankų sprendimą. Priešingu atveju, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai bei paneigiamas teismo procesas. Pažymėtina ir tai, kad apie teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, ieškovas ir jo atstovė buvo informuoti tinkamai (b.l.163-164). Ieškovo atstovės pateiktas prašymas sustabdyti civilinę bylą nėra ieškovo ir jo atstovės neatvykimą į teismo posėdį pateisinanti priežastis, tokį prašymą atmetus, nebuvo teisinio pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas, 2012-09-19 teismo posėdyje išnagrinėdamas bylą iš esmės, nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovei be pateisinamos priežasties, nepažeidė proceso teisės normų.

DK 141 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį; o kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Atsakovo asmeninės sąskaitos išrašai, išmokėjimo žiniaraščiai, kasos išlaidų orderiai, įsakymai dėl ieškovo D. S. komandiruotės, dienpinigių paskaičiavimai nuo 2008-08-01 iki 2009-08-24 laikotarpiu patvirtina, kad ieškovui yra išmokėtos visos jam visos priklausančios išmokos, įskaitant ir 39 256,97 Lt dydžio komandiruotpinigius, dėl kurių ieškovas ir kelia ginčą (b.l.20-69). Ieškovo teigimu, minėti rašytiniai įrodymai yra suklastoti, kadangi ieškovas pinigų mokėjimo dokumentuose nors ir pasirašydavo, bet gautos pinigų sumos savo ranka nenurodė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip visiškai nepagrįstus: Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta rašysenos ekspertize yra nustatyta, kad 2008-10-15, 2009-05-13, 2009-08-17 išmokėjimo žiniaraščiuose, 2008-12-09, 2009-02-23, 2009-04-22, 2009-08-06 atsakovo kasos išlaidų orderiuose pasirašė pats ieškovas (b.l.140-144). Pažymėtina, kad kasos išlaidų orderiuose yra nurodyta konkreti suma skaičiais, po kuria, patvirtindamas ją gavęs, ieškovas pasirašė. Laikytina, kad asmuo, pasirašydamas po skaitmenimis nurodyta suma, suvokia tokio pasirašymo pasekmes, nepaisant to, kad ši suma žodžiais nėra nurodyta, ar nurodyta žodžiais ne jo paties. Duomenų, kad ieškovas būtų nesuvokęs kokius dokumentus jis pasirašė, ar kad nematė ar nesuprato jam išmokamos sumos, nurodytos skaitmenimis, byloje nėra. Aplinkybė, kad šiuose kasos išlaidos orderiuose gautą sumą žodžiais įrašė ne ieškovas, nepaneigia nustatyto fakto, kad kasos išlaidų orderiuose nurodytos sumos yra ieškovui išmokėtos. Be to, tiek atsakovas, tiek byloje apklausti liudytojai A. G. ir A. P. patvirtino, kad pinigai darbuotojams būdavo pervedami bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad su ieškovu darbdavys yra atsiskaitęs (b.l. 125-128).

Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog atsakovui yra iškelta bankroto byla nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių. CPK 34 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, sustabdęs bylą dėl to, kad atsakovui iškelta bankroto byla, perduoda bylą nagrinėti kitam teismui. CPK 163 str. 1 d. 5 p. įtvirtina teismo pareigą stabdyti bylą, kai iki nutarties skirti nagrinėti bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, teismo posėdyje priėmimo paaiškėja, kad jam iškelta bankroto byla. Bankroto byla atsakovui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartimi, tuo tarpu nagrinėjama byla teismo posėdyje nagrinėti iš esmės paskirta 2011-09-29 žodine nutartimi, t.y. iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo (b.l.101; 170). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos pagrįstai neperdavė bylos atsakovo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir teisėtai ją išnagrinėjo. Be to, aplinkybė, kad ieškovas nežinojo, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla, neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria iškelta bankroto byla atsakovui, yra byloje, o su bylos medžiaga ieškovas turėjo teisę susipažinti (CPK 42 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškinio ir taikė materialines bei procesines teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė KutrienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski