Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-761-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2021-12-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2022-03-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-20
Bylos Nr.
II-761-716/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01976-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Irmantas Balčiūnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-761-716/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01976-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant V. K.,jo atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu V. K. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 800 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 25 d. gautas V. K. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Institucijos 2021 m. rugsėjo 30 d. priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o nusprendus, kad alkoholio kiekio matuoklio duomenys yra teisingi ir nekeliantys abejonių, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių terminą sutrumpinti.

Skunde nurodoma, kad priimtas Institucijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismo turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nutraukta. Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, patikrinus jo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761, pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,56 promilių girtumas, o antru pūtimu nustatytas 0,43 promilių girtumas. Alkoholio kiekio matuoklio rezultatų nustatymas pagrįstai kelia abejonių jų patikimumu. Pirmas pūtimas, kuriuo buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas atliktas 8.55 val., o patikrinus 9.18 val. nustatytas 0,43 promilių neblaivumas, t. y. per 23 minutes neblaivumas buvo sumažėjęs 0,13 promilėmis, kai alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja per 1 val., vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės. Tokiu būdu yra pakankamas pagrindas abejoti ar pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matuoklis buvo techniškai tvarkingas, nepaisant to, kad prie prietaiso sertifikato Nr. 1486470 galiojimas baigiasi 2021 m. spalio 26 d. Pažymima, kad praktikoje ne kartą yra pasitaikę atvejų, kad asmuo būdamas visiškai nevartojęs alkoholio, tačiau policijos pareigūnams patikrinus alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas neblaivumas, kas sąlygoja, jog policijos pareigūnų naudojami alkoholio kiekio matuokliai ne visada parodo tikslius ir objektyvius duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Kilus abejonėms dėl pareigūnų panaudoto alkoholio kiekio matuoklio duomenų patikimumo dėl neblaivumo nustatymo objektyvumo pareiškėjas kreipėsi į teismo medicinos gydytoją dėl konsultacinės išvados pateikimo, prašant pateikti išvadas dėl alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761, tikrinimo rezultatų pagrįstumo. Teismo medicinos gydytojas pateikė teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0082/2 1., kurioje, be kita ko, nustatyta, kad alkotesteris matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje ir perskaičiuoja jį į spėjamą alkoholio koncentraciją kraujyje pagal vidutinį statistinį santykio koeficientą (1:2100), nors faktiškai šis santykis labai svyruoja (yra aprašytos I:<1 000 ir 1:>3 000 vertes). Remiantis alkotesterio naudojimo taisyklėmis, po gėrimo, valgio, rūkymo turi praeiti mažiausiai 20 minučių iki testavimo, nes tiek laiko užtrunka kol alkoholis iš virškinimo organų patenka į kraują, bei per 20 minučių nuo alkoholio vartojimo burnoje esantys koncentruoti alkoholio garai, kurie gali sugadinti alkotesterio jutiklį, yra išskaidomi. Nepūsti cigaretes dūmų, maisto ar skysčių likučių į alkotesterį, nes tai gali sugadinti alkotesterio jutiklį. Sąlygos, kurios įtakoja ketonų kiekio padidėjimą iškvėptame ore (mažo kaloringumo dietos, debetu*sergantys žmonės), gali parodyti teigiamą testą, nors alkoholis ir nebuvo vartotas. Remiantis Kauno apskrities priklausomybes ligų centro gydytojos V. P. pranešimu, alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, o pagal B. Madea ir dar labiau, nes yra aprašytos 1 :< 1000 ir 1 :>3000 vertes. Kaip galimas priežastis reikėtų įvardyti ventiliacijos, difuzijos ir perfuzijos sutrikimus, ypač esant hipoventiliacijai ir hiperventiliacijai, taip pat temperatūrų pokyčius, ilgalaikio alkoholio rezorbciją ir skrandžio pripildymą. Šie veiksniai ypač veikia pirminiams testams naudojamo prietaiso rezultatus ir iš dalies paaiškina iškvėptame ore nustatytos alkoholio koncentracijos pirminio testo ir alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatų skirtumus. Kadangi patikrinimo metu užfiksuotas rezultatas – 0,41 promilės, o alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc., tai alkoholio kiekis galėjo būti nuo 0,3 iki 0,67 promilės transporto priemonės vairuotojo organizmo terpėse (kraujyje) jo sulaikymo ir testavimo alkotesteriu metu. Kadangi alkotesterio parodymai yra dveji, tai matematiškai galimas alkoholio eliminacijos duomenų apskaičiavimas, kuris rodo, kad eliminacijos greitis buvo 0,339 promilės/valandą. Tai rodo, kad daugiau nei literatūros duomenimis galima – daugiausiai 0,2 promilės/valandą eliminaciją, o tikėtina yra 0,15 promilės/valandą. Tai gali būti paaiškinama aparatūros netobulumu ar alkoholio garų buvimu burnoje. Patikrinimo rezultatams negalėjo turėti reikšmės faktas, kad pareiškėjo neblaivumas buvo patikrintas praėjus vos 12-13 val. nuo alkoholio vartojimo. 0,65 promilės alkoholio kiekis iškvėptame ore yra neabejotinas, kad tai atitiktų 0,4 promilių alkoholio kiekio asmens kraujyje, remiantis Kauno apskrities priklausomybes ligų centro gydytojos V. P. pranešimu. Tokiu būdu atsižvelgiant į Teismo medicinos gydytojo pateiktą teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, taip pat į tai, kad per 23 min. neblaivumas buvo sumažėjęs 0,13 promilės, kai alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) dėsningai mažėja per 1 vai. (60 min) vidutiniškai oksiduojasi 0,15 promilės, pagrįstai galimą daryti išvadą, kad alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761, kurio sertifikato Nr. 1486470 galiojimas baigiasi 2021 m. spalio 26 d., tikrinimo rezultatai buvo netikslūs dėl ko negalima sutikti su išvada, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 28 d. apie 8.55 val. Jeruzalės g., Vilniuje, vairavo automobilį „CHRYSLER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 0,41 promilės girtumas. Pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo kaltė padarius teisės pažeidimą iš esmės grindžiama alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kurie kaip minėta, kelią pagrįstų abejonių jų patikimumu. Kitų objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, byloje nėra.

Skunde nurodoma, kad teismui nusprendus, kad alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARBL-0761, rodmenys yra teisingi ir nekelia abejonių, kad buvo padarytas teisės pažeidimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, tuomet įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo asmenybę būtina spręsti dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo. Vairuoti transporto priemonę pareiškėjas ryžosi tik įsitikinęs, kad yra blaivus, fiziologinė būsena nekėlė abejonių. Nepaisant to, sprendžiant, kad prietaiso pagalba nustatyti duomenys yra teisingi, būtina įvertinti ar teisinga taikyti atsakomybę, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje visa apimtimi ir nėra galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta teisinė galimybė paskirti mažesnę baudą, negu numatyta ANK specialiosios dalies sankcijoje minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Vairuoti transporto priemones teisės atėmimas pareiškėjui sukels itin daug neigiamų padarinių, nes asmuo pragyvena iš (duomenys neskelbtini) veiklos, dėl ko nuolat būna (duomenys neskelbtini), su sutuoktine augina du vaikus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriuos reikia vežti į mokyklą bei būrelius. Pareiškėjas nėra buvęs baustas už vairavimą apsvaigus, todėl sprendus, jog nėra pagrindo nutraukti administracinės teisenos, spręstina dėl švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje taikymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucijos atstovas prašo V. K. skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad tenkinti skundą nėra pagrindo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai V. K. tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu, jo kaltė įrodyta. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus. Lietuvos Respublikos įstatymais leidžiamas girtumo laipsnis vairuojant automobilį yra 0,4 promilės. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį leidžiamą kiekį preziumuoja, kad asmuo, kuriam nustatytas didesnis nei įstatymo leistinas girtumo kiekis, vairuodamas automobilį yra pavojingas visuomenei. Įvertinus prietaiso paklaidą V. K. antru pūtimu buvo nustatytas 0,41 promilės girtumas, nepaisant to, kad V. K. buvo nustatytas lengvas girtumas, šios aplinkybės nusižengimo mažiau pavojingu nedaro ir jo nepateisina. Atsakomybėn traukiamo asmens darbe, šeimoje susiklosčiusios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. V. K. privalo prisiimti pasekmes, kurias sukelia 2021 m. rugsėjo 30 d. paskirtos nuobaudos griežtumas ir ateityje nedaryti naujų teisės pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą teismo posėdyje V. K. parodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, nedidelį kiekį alaus. Ryte atsikėlęs jautėsi pakankami gerai, jokių požymių nebuvo, kad negalėtų vairuoti automobilio. Papildomai jis dar pasitikrino alkotesteriu, kuris parodė 0 promilių. Jis pasidarė kavos, kurią vartojo vairuodamas. Jį sustabdė pareigūnai. Po kavos gėrimo pajuto, kad pakilo rūgštys. Pareigūnai paprašė papūsti į alkotesterį, kuris parodė, kad šiek tiek viršytos promiles. Jam pasakė, kad reikia palaukti 20 minučių. Po 20 minučių antrą kartą pūtė, buvo pripūsta ženkliai mažiau promilių. Laukiant 20 minučių pro šoną ėjo šalia gyvenantis žmogus, kuris pasisiūlė pagalbą. Jis pasakė palaukti, nes nežinojo, kaip viskas baigsis. Antrą kartą buvo pripūsta 0,43 promilės. Jam buvo labai keista, nes buvo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Išvažiuojant jo alkotesteris parodė 0 promilių, žmona jokių požymių nematė, kad jis negalėtų vairuoti. Bekalbant su moterimi, kuri pasiūlė pagalbą, ši buvo irgi nustebusi, nes jis atrodė visiškai blaivus, nesklido jos kvapas. Jam buvo surašytas protokolas ir sustabdyta teisė vairuoti. Minėta moteris nuvairavo automobilį į jos gyvenamojo namo kiemą. Jis galvoja, kad kavos gėrimas bus sukėlęs kažkokių veiksnių. Jam protokolas buvo įteiktas apie 9.45 val., jis jokio paaiškinimo nerašė. Jam vyras davė pūsti, o protokolą rašė moteris. Jis įsitikinęs, kad prietaiso parodymai buvo neteisingi. Savo alkotesterį jis paliko namie. Alkotesteriu jis pasitikrino išvažiuodamas iš namų apie 7-8 val. ryto. Galimybė vairuoti su alkobloku jo netenkintų.

Teisme apklausta liudytoja M. K. parodė, kad buvo vykdomi reidai, kurių metu buvo stabdomi vairuotojai ir tikrinamas jų neblaivumas. Nepamena, kiek protokolų surašė tą dieną, bet praktikoje buvo, kad teko rašyti labai protokolą už nežymia viršytą alkoholio kiekį. Dažniausiai stengiasi imti paaiškinimus, tačiau šiuo atveju kodėl nepaėmė, nepamena. Tarnybiniame ji neparašė, kad po paklaidos nurodytos 0,41 promilės. Suvedant duomenis į administracinių nusižengimų registrą prie techninių priemonių yra suvedami alkotesterio rodmenys, pagal alkotesterio sertifikatą suvedama paklaidą ir tada rodo kiekį. Ji negali paaiškinti, kodėl įvesta 0,02, o ne 0,17 paklaida.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Už tokį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo 800 iki 1100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., apie 8.55 val., Jaruzalės g., Vilniuje, vairavo automobilį ,,Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pažeidėjui nustatytas 0,41 promilės girtumas. V. K. už padarytą nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta 800 eurų bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 12 mėnesių terminui.

Pažeidėjas neneigė, kad alkoholį vartojo įvykio išvakarėse, tačiau teigė vartojęs saikingai, prie automobilio vairo sėdo tik įsitikinęs, kad yra blaivus, prieš tai pasitikrinęs alkotesteriu „Bacway F40“. Tiek savo skunde, tiek apklaustas teisme V. K. nurodė, kad abejoja ir nesutinka su policijos pareigūnų naudoto alkoholio kiekio matuoklio rezultatais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Minėtų Taisyklių 4 punkte numatyta, kad ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 28 d., 8.55 val., policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761, atlikus V. K. patikrinimą, jo iškvėptame ore nustatyta 0,56 promilių alkoholio koncentracija. Praėjus 23 minutėms, policijos pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą ir V. K. buvo nustatytas 0,43 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 33-34). Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761, patikros sertifikatas Nr. 1486470, galiojusio iki 2021 m. spalio 26 d., matyti, kad šio alkotesterio galima paklaida iki 1 promilės nustatyto neblaivumo ribose yra 0,017 promilės (b. l. 32). Atsižvelgiant į minėtą alkotesterio galimą paklaidą, teisingas ir teisės normomis reglamentuotu būdu nustatytas V. K. neblaivumas buvo ne mažesnis kaip 0, 413 promilių neblaivumo laipsnio. Toks alkoholio kiekis užtraukia administracinę atsakomybę pagal aukščiau minėtas ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nustatytas asmens neblaivumo laipsnis ir atlikti du patikrinimai – 8.55 val. 0,56 promilės ir 9.18 val. 0,43 promilės – buvo užfiksuoti naudoto matavimo prietaiso kvituose (b. l. 33), pareigūnės M. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 31), kuri apklausta teisme patikslino, kad pranešime nurodytas 0,41 promilės neblaivumas konstatuotas įvertinus matavimo prietaiso galimą paklaidą. Įvykio vietoje V. K. pareigūnams aiškino, kad prieš 12 valandų vartojo alkoholį. Naudotas įvykio metu matavimo prietaisas turėjo galiojantį patikros sertifikatą, patvirtinantį šio prietaiso tinkamumą matavimui atlikti. Priešingai tam, jokių patikimų ir objektyvių duomenų apie V. K. deklaruojamo kaip savarankiškai naudoto alkotesterio patikimumą byloje nėra. Tuo tarpu faktas, kad pirminio patikrinimo ir antrojo testo rezultatai ženkliai skyrėsi patvirtina pažeidėjo nurodytas aplinkybes apie tai, kad alkoholį jis vartojo seniai, išvakarėse, dėl ko organizme esantis alkoholio kiekis buvo ne absorbuojamas, bet akivaizdžiai skaidomas.

Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktu, V. K. nesutikdamas su atlikt tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, turėjo teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jo lėšomis būtų atlikta jo medicininė apžiūra ir pakartotinis neblaivumo būsenos įvertinimas. Iš bylos duomenų matyti, kad tokia teise V. K. nepasinaudojo ir po protokolo įteikimo 9.45 val. turėdamas pakankamai laiko iki 10.18 val. (1 val. po paskutinio patikrinimo) savo iniciatyva į medicinos įstaigą nenuvyko. Šis faktas verčia daryti išvadą, kad atliktų testų rezultatais V. K. įvykio metu nesuabejojo, apie tai, kad su jais nesutinka pažeidėjas nenurodė nei pasirašydamas alkotesterių kvituose, nei administracinio nusižengimo prptokole.

Vertindamas dėl pažeidėjo būsenos įvykio metu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens atsakomybei pagal ANK 422 straipsnį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaivumo laipsniui iš esmės svarbus vairavimo laikas. Byloje nustatytas ir užfiksuotas abejonių nekeliantis faktas, kad vairavimo metu V. K. neblaivumo laipsnis buvo žymiai didesnis nei tas, kuris pripažintas priimtu nutarimu. Tokiu būdu, šis faktas ir visuma byloje surinktų jau minėtų kitų duomenų apie alkoholio vartojimą išvakarėse, apie nustatytą neblaivumo laipsnį, apie tinkamą matavimui naudotą prietaisą ir pagal teisės normų reikalavimus atliktus kelis bandymus - verčia daryti pagrįstą ir vienareikšmę išvadą, kad transporto priemonės vairavimo metu V. K. buvo tokio neblaivumo laipsnio, kuriam esant jam buvo draudžiama vairuoti. Už šio draudimo nesilaikymą V. K. pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Organizme vykdoma alkoholio skaidymo reakcija priklauso nuo daugelio veiksnių (asmens mitybos, poilsio režimo, emocinės būsenos, kūno struktūros bei kt.) ir yra individualus dalykas. Dėl to pareiškėjo nurodomos kaip abejonės tai, kad per trumpą laiką V. K. kūne buvo išskaidytas nemenkas alkoholio kiekis, nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūnų naudoto matavimo prietaiso rodmenys yra neobjektyvūs ir nepatikimi. Pats pažeidėjas pripažino, kad vairuodamas automobilį gėrė kavą, apie tai nepranešė pareigūnams, nors pagal daugelio alkotesterių naudojimo instrukcijas prieš atliekant testą rekomenduojama nevartoti jokių skysčių ar maisto.

Remiantis teismų praktika pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundu keliamos abejonės niekaip nepaneigia nustatytų testais rezultatų ir jokiais būdais neįrodo, kad V. K. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas, nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas V. K. blaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo, sertifikatas galiojo iki 2021 m. spalio 26 d. (b. l. 32). Policijos pareigūnai nustatydami V. K. girtumą nepažeidė neblaivumo nustatymo taisyklių, pareigūnų naudotas alkoholio kiekio matavimo prietaisas buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, šioje byloje pateikta konsultacinė teismo medicinos specialisto išvada nepaneigia fakto, kad alkoholio kiekio matuoklio prietaisas, kuriuo V. K. buvo nustatytas neblaivumas, buvo techniškai tvarkingas, kadangi alkoholio kiekio pareiškėjo organizme sumažėjimas iki 0,13 promilių (antro patikrinimo metu, praėjus 23 minutėms po pirmojo tikrinimo) įvyko dėl minėtų natūralių organizmo procesų (stresas, išgąstis, didesnis prakaitavimas, susijaudinimas ir t. t.), todėl netikėti V. K. girtumo nustatymo metu naudoto alkoholio kiekio matavimo prietaiso duomenimis nėra pagrindo. Jokių objektyviai patikimų duomenų, kurie patvirtintų, jog V. K. girtumas tikrinimo metu buvo mažesnis nei 0,41 promilės, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, skundo argumentus, išklausęs pareiškėją teismo posėdžio metu sprendžia, kad skundžiamas nutarimas priimtas nustačius visas svarbias faktines aplinkybes bei atlikus visus būtinus procesinius veiksmus siekiant priimti teisingą sprendimą, todėl nutarimo naikinti nėra pagrindo. Nors pareiškėjas V. K. teigė vairavęs transporto priemonę jausdamasis fiziškai blaivus, prieš vairuojant transporto priemonę teigė pasitikrinęs blaivumą savo alkotesterio, skunde kėlė abejones pareigūnų alkotesterio rezultatų patikimumu, tačiau tokie jo teiginiai, nepateikiant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių šiuos teiginius, vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti ar sušvelninti administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. K. nustatytas girtumas vairuojant transporto priemonę buvo didesnis negu 0,4 promilės, todėl šiuo neblaivumo rodmens nustatymo aspektu laikytina, kad V. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu.

Pareiškėjas skundu prašė taip pat taikyti išimtines ANK 34 straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtos administracinės poveikio priemonės specialios teisės atėmimo 12 mėnesių terminą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos nedidelis pavojingumas, mažareikšmiškumas įstatymo saugomiems gėriams, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Teismas įvertinęs tiek pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, tiek V. K. paaiškinimus teisme nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. Pažeidėjui buvo skirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Taikant sankcijas pažeidėjui buvo tinkamai įvertinta tai, kad V. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, dėl ko nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Be to, iš skundžiamo nutarimo ir pažeidėjo parodymų teisme matyti, kad V. K. atsisako galimybės įsirengti antialkoholinio variklio užraktą, dėl ko specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam galėtų būti skiriamas minimaliam 6 mėnesių terminui.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad V. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. V. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, draudžiamo alkoholio kiekio riba buvo viršyta labai nežymiai. Dėl to pažeidėjui pagrįstai paskirta minimali tiek nuobauda, tiek privaloma administracinio poveikio priemonė, nepaisant to, kad V. K. per paskutinius 5 metus buvo daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 21-30).

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. K. pragyvena iš (duomenys neskelbtini) veiklos, dėl kurios gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-46, 48). Su žmona augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia vežti į mokyklą ir būrelius, esančius (duomenys neskelbtini). V. K. savanorystės pagrindais plaukimo mokyklos auklėtinius vežioja į varžybas ir plaukimo stovyklas pagal poreikį, minėtos plaukimo mokyklos V. K. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 43). Tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės ir savo esme lemia tai, kad jam buvo nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, kas leidžia tvirtinti, jog V. K. paskirta sankcija nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus. Atkreiptinas dėmesys, kad visos šios aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę, ar vairavimas tikrai nesukels neigiamų padarinių. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės. Šiuo atveju, vaikų interesams grėsmė nekyla, nes pažeidėjo sutuoktinė turi įgijusi ir naudojasi teise vairuoti.

Taigi, įvertinus šias aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – V. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam mažint trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.

Remiantis išdėstytu teismas pripažįsta, kad skundžiamas Institucijos 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti nutarimą ar jį keisti sutrumpinant administracinio poveikio priemonės terminą nėra pagrindo, dėl ko V. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

V. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas