Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Teresele Kazlauskiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-36/2008 m.

1.2.25.1.; 2.4.5.; 2.4.7.;

Vilnius, 2008 m. sausio 25 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. S. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2007 10 18 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL - 1250 Lt (vieno tukstancio dvieju šimtu penkiasdešimties litu) dydžio bauda (kadangi nusikaltimo padarymo metu 1 MGL buvo 125 Lt).

Panevežio teritorines liginiu kasos ieškinys patenkintas ir priteista Valstybinei ligoniu kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš A. S. 304 Lt už M. Z. suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas.

Priteista M. Z. iš ADB „Baltikums draudimas“ 2500 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1726 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš A. S. 3274 Lt M. Z. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. S. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 16 d., apie 10 val. 50 min., vairuodamas automobili „Mazda 626", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo važiuodamas Moletu rajono keliu Ukmerge - Moletai Ukmerges kryptimi, kelio 36-ame kilometre ne sankryžoje keisdamas važiavimo krypti, tai yra atlikdamas apsisukimo manevra važiuoti atgal Moletu kryptimi, pažeisdamas Keliu eismo taisykliu 53, 145, 153, 161 ir 2 priedo 1.1 punktu reikalavimus, nesilaike visu butinu atsargumo priemoniu, kad nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu saugumui ir netrukdyti eismo, neisitikino, kad tai daryti saugu, sukdamas i kaire (apsisukdamas) kirto ištisine kelio ženklinimo linija, skiriancia priešingu krypciu transporto srautus, nedave kelio tuo metu priešinga kryptimi nuo Ukmerges puses atvažiuojanciam automobiliui „Honda Civic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam M. Z., ivažiavo i M. Z. vairuojamo automobilio važiavimo juosta taip sudarydamas M. Z. kliuti ir gresme eismo saugumui, del ko kelio dešineje puseje (žiurint Moletu kryptimi) M. Z. stabdomas automobilis priekine dalimi trenkesi i jo automobilio gala; ivykusio eismo ivykio metu M. Z. del kaklo III slankstelio panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad teismas, suteikdamas lemiama reikšme vieniems irodymams ir visiškai nevertindamas kitu, neteisingai nustate priežastini ryši tarp ivykio ir padariniu. Nuteistojo nuomone, M. Z. objektyviai turejo galimybe pamatyti jo automobili esant pakankamam atstumui, taciau sureagavo per velai. Kadangi M. Z. objektyviai galejo ivertinti kelio situacija kaip pavojinga ir laiku nestabde transporto priemones, tokie jo veiksmai techniniu požiuriu buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio kilimu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad nebuvo surinkti duomenys, kurie turejo pagristi itin svarbia tyrimui aplinkybe – vienos iš ivykyje dalyvavusiu transporto priemoniu padangu bei visos stabdymo sistemos atitikima techniniams reikalavimams, nes ivykio plane - schemoje užfiksuotas tik vieno rato stabdymo pedsakas. Nuteistasis teigia, kad ivykio padariniu kilimo priežastimi buvo ir tai, kad nukentejusysis nebuvo prisiseges saugos diržu.

Nuteistasis teigia, kad salyga, kuri lemia ivykio kilima nebutinai yra ta, kuri lemia pasekmiu atsiradima. Nuteistojo nuomone, net ir tuo atveju, jeigu jo veiksmai butu nuleme ivyki, M. Z. sveikatos sutrikdyma nuleme kita veika, o butent paties nukentejusiojo neveikimas, t.y. nesilaikymas Keliu eismo taisykliu reikalavimu. Taciau apylinkes teismas neišnagrinejo klausimo del to, kas nuleme nusikalstamus padarinius.

Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pagrisdamas išvada, jog jis dare apsisukimo manevra, lemiama reikšme suteike LTEC specialistu išvadoms ir LTEC ekspertizes aktui, nurodydamas, jog šiuose dokumentuose aiškiai užfiksuota eismo ivykio kilimo priežastis. Taciau nuteistojo nuomone, teismas tiek specialistu išvadas, tiek ekspertizes akta vertino paviršutiniškai, nepašalindamas tarp ju esanciu prieštaravimu. Nuteistasis mano, kad specialistu išvados bei ekspertizes aktas, kuriais remesi teismas, neatitinka irodymu leistinumo principo. Teismas privalo ivertinti ekspertizes akta, remdamasis visais irodymu vertinimo kriterijais, atsižvelgiant i tai ar tinkamai tyrimui panaudotas metodas, ar ekspertizes akte nera prieštaravimu ir klaidu, ar motyvuoti ir išsamus atsakymai i pateiktus klausimus.

Taipogi skunde teigiama, kad nuosprendyje teismas nenurode pagristu argumentu, kodel buvo atsisakyta vertinti i baudžiamaja byla pateikta ekspertes O.Lukoševicienes išvada. Ši eksperte savo išvadoje išanalizavo dvi galimas susidurimo versijas, o LTEC ekspertai visuose atliktuose tyrimuose nagrinejo tik vienintele susidurimo versija. Eksperte O.Lukoševiciene savo paskaiciavimais pagrinde, jog jei automobilis Mazda 626 eismo ivykio metu ir butu vykdes apsisukimo manevra, per ta laika automobilis Honda Civic butu turejes galimybe išvengti susidurimo.

Taip pat nuteistasis teigia, kad irodymai, kuriuos teismas vertino, buvo surinkti nesilaikant ikiteisminio tyrimo tvarkos, o procesiniu veiksmu rezultatai buvo iš esmes netinkamai užfiksuoti ir taip pažeisti BPK 20 str. 4 d. reikalavimai. Teismas, priimdamas nuosprendi, nepagristai remesi neteisetais liudytojo A. P. parodymais. Pastarojo asmens tapimo liudytoju byloje aplinkybes nera aiškios, jo parodymai neatitinka ivykio aplinkybiu.

Nuteistasis nurodo, kad nukentejusysis dave melagingus parodymus, ka patvirtino ir ekspertai. Taciau apylinkes teismas nekele atsakomybes už melagingu parodymu davima klausimo ir padare nepagristas išvadas del M. Z. parodymu.

Taip pat nuteistasis teigia, kad atliekant ikiteismini tyrima bei vykdant irodymu vertinima teisme, buvo pažeistos procesines teises normos, reguliuojancios asmens pripažinima nukentejusiuoju, kadangi M. Z. nukentejusiojo statusas buvo suteiktas neivertinus duomenu del jo, kaip itariamojo, procesines padeties byloje.

Taipogi nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti pažeidimai, kurie sukliude pirmosios instancijos teismui teisingai išnagrineti byla. Šie pažeidimai yra susije tiek su žodiniais, tiek su daiktiniais irodymais. Nuteistojo nuomone, nepagristai buvo sunaikintas automobilis Honda Civic. Nors M. Z. nurode, kad byloje turi buti rašytinis leidimas sunaikinti automobili, taciau tokio leidimo byloje nebuvo. Taipogi teismas nepagristai atmete prašyma iškviesti liudytoju prokurora G. C., kuris galetu paaiškinti automobilio sunaikinimo aplinkybes. Nuteistojo nuomone, šis automobilis yra itin svarbus daiktinis irodymas byloje, taciau neteisingai atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis neteko galimybes rinkti bei reikalauti ištirti itin svarbius teisingumo nustatymui byloje duomenis: del automobilio Honda Civic padangu bukles, del stabdžiu sistemos stovio, del padarytu automobiliui sugadinimu pobudžio, siekiant nustatyti tikslu ivykio mechanizma ir pan.

Nuteistojo manymu, teismas neteisingai išsprende turtines bei neturtines žalos atlyginimo klausimus, nenurodydamas jokiu motyvu ir argumentu, kuriais remiantis M. Z. priteistinas 2500 Lt turtines žalos atlyginimas. Taip pat bylos nagrinejimo metu nebuvo nustatyta kokius konkrecius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus patyre nukentejusysis ir kokia ju apimtis.

Skunde nurodoma, kad nuosprendžio neteisetuma patvirtina ir tai, jog jis buvo surašytas atmestinai ir paviršutiniškai, aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nenurode motyvu, kodel nevertino ir atmete jo pateiktus duomenis, kuriuos teike teismui savo rašytiniuose prašymuose.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše tenkinti apeliacini skunda, prokurore praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkes teismas nagrinedamas byla pirmosios instancijos teisme, visapusiškai ištyre ir ivertino visus byloje surinktus faktinius duomenis bei irodymus, kurie turejo reikšmes teisingam bylos išnagrinejimui.

Nuteistasis A. S. prašo ji išteisinti pagal LR BK 281 str. 1 d., nes mano, kad teismo padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Nuteistasis kategoriškai neigia ta aplinkybe, jog jis bande apsisukti kelyje, t.y. tai kad dare kairi posuki ir tokiu savo manevru sudare kliuti iš Ukmerges puses atvažiuojanciam automobiliui Honda Civic. Nors nuteistasis mano, kad del ivykio yra kaltas nukentejusysis M. Z., taciau šie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti byloje esanciais irodymais – nukentejusiojo M. Z., liudytoju G. A., A. P., D. M. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolo duomenimis, automobiliu apžiuros ir technines bukles patikrinimo protokolu duomenimis, Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistu išvadomis.

Teismas, nagrinedamas byla, ivertino paties nuteistojo parodymus apie tai, jog jis važiavo Moletu kryptimi maždaug 30-40 km/h greiciu ir i ji atsitrenke iš paskos nuo Ukmerges puses atvažiaves automobilis Honda Civic, kuris buvo vairuojamas nukentejusiojo M. Z.. Ivertinus bylos medžiaga matyti, kad teismas priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, vadovavosi visa eile aplinkybiu, sugretinus tarpusavyje visus byloje surinktus irodymus ir padare pagrista išvada del nuteistojo A. S. kaltes. Butent nukentejusysis M. Z. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurode koks buvo eismo ivykio mechanizmas, t.y. jis nurode, kad važiavo nuo Ukmerges puses link Moletu, maždaug 80 km/h greiciu, tuo metu maždaug 100 metru atstume jis pamate priešingos eismo juostos kelkraštyje stovinti automobili Mazda 626. M. Z. šiek tiek sumažinus greiti ir iki nuteistojo vairuojamo automobilio, likus mažiau nei 50 metru, staiga jis nusprende daryti apsisukimo manevra. Tuo metu, kai apsisukimo manevras buvo pradetas, nuteistojo vairuojamas automobilis Mazda 626 buvo užtveres priešpriešine eismo juosta, taciau M. Z. dar arciau priartejus, priekine dalimi nuteistasis išvažiavo i jo važiuojamaja kelio juosta ir nebaige apsisukimo manevro. M. Z. bande stabdyti savo automobili, taciau neužtekus atstumo, automobilio dešiniu kampu trenkesi i automobilio Mazda 626 galini dešiniji kampa. Kaip matyti iš nukentejusiojo paaiškinimu, išvengiant susidurimo automobiliu pasitraukti i priešinga eismo juosta jis negalejo, kadangi tuo metu buvo priartejes priešpriešiais važiaves automobilis „VW Golf“ (1 t., b.l. 32-39, 41-46).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš esmes nukentejusiojo M. Z. parodymai byloje nesikeite, neturi reikšmes i kuria automobilio puse jis teigia atsitrenkes ar i dešine, ar i kaire, nes tai yra nustatyta ekspertu išvadomis.

Byloje yra nustatyta, kad buvo kliudytas butent dešinysis užpakalinis automobilio Mazda 626 kampas ir po to jis apsisuko ir nuriedejo nuo šlaito. Apie tai, kad buvo daromas manevras kelyje, t.y. kad buvo bandoma apsisukti, teigia ne tik pats nukentejusysis M. Z., bet patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys.

Iš liudytojo A. P. parodymu matyti, kad jis važiavo ivykio diena Ukmerges link, lynojo, pro ji pravažiavo pakankamai dideliu, t.y.90-100 km/h greiciu, automobilis Mazda 626 ir dingo iš akiracio. Pavažiavus maždaug pora kilometru A. P. pamate, kad šis automobilis bando daryti apsisukimo manevra važiuojamojoje kelio dalyje. Tuo metu, kai A. P. ji pamate, automobilis Mazda 626 buvo istrižai priešpriešineje eismo juostoje. A. P. paaiškino, kad jis nemate, ar tuo metu automobilis Mazda 626 judejo ar ne, nes buvo pakankamai toli nuo jo, taciau pamate dulkiu stulpa ir suprato, jog i ta automobili atsitrenke atvažiuojantis iš priešpriešines eismo juostos automobilis. Liudytojas sulauke policijos pareigunu ir ivykio vietoje jiems paaiškino ivykio aplinkybes (1 t., b.l. 60-63).

Šie nukentejusiojo parodymai dar karta patvirtina, kad M. Z. negalejo išvengti susidurimo, kadangi jam iš priekio buvo užtvertas kelias, nes iš priešpriešines eismo juostos automobiliu VW Golf važiavo liudytojas A. P..

Liudytojas - policijos pareigunas G. A., kuris duodamas parodymus, paaiškino, kad i ivykio vieta atvyko, gaves pranešima. Ivykio vietoje buvo susidurusiu automobiliu vairuotojai bei trecias asmuo, t.y. liudytojas A. P., kuris veliau apklaustas iš esmes patvirtino nukentejusiojo M. Z. duotus parodymus apie automobiliu susidurimo mechanizma (1 t., b.l. 67-68).

Liudytojo D. M. parodymai iš esmes panašus i liudytojo G. A. parodymus (1 t., b.l. 64-66).

Todel nera pagrindo netiketi nei nukentejusiojo M. Z., nei liudytoju A. P. bei G. A., D. M. parodymais, nes juos ivertinus ir palyginus, matyti, kad parodymai iš esmes atitinka bei vieni kitus papildo.

Ivertinus viseta surinktu irodymu, pagristai daroma išvada, kad nuteistojo parodymai vertintini kritiškai. Siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes, A. S. duoda nenuoseklius parodymus.

Byloje esancios Lietuvos teismo ekspertizes centro specialisto išvados Nr. 11-2085-(04) ir Nr. 11-1940-(05)/11-3207-(05) bei Lietuvos teismo ekspertizes centro ekspertizes aktas Nr. 11-1691(06) patvirtina, kad prieš eismo ivyki automobilio „Mazda 626“ vairuotojas A. S. važiavo kairiojo posukio kreive ir vykde ant kelio apsisukimo manevra, kuri pradejo važiuodamas kairiaja kelio puse. Apsisukdamas kelyje jis kirto ištisine kelio žymejimo linija, skiriancia priešingu krypciu transporto srautus, sudare kliuti prie jo tuo metu artejusiam nukentejusiojo M. Z. vairuojamam automobiliui „Honda Civic“ ir techniniu požiuriu tai buvo pagrindine šio eismo ivykio kilimo salyga (1 t., b.l. 98-104, 107-114, 2 t., b.l. 12-21).

Vertinant specialistu autotechniku išvadas bei ekspertizes akta, matyti, kad tyrimai buvo atlikti vadovaujantis tik objektyviais duomenimis, kuriu pagrindu ekspertai ir padare savo išvadas. Ekspertai vadovavosi duomenimis apie automobiliu apgadinimus po eismo ivykio, apgadinimai užfiksuoti byloje esanciose nuotraukose, automobiliai nufotografuoti iš visu pusiu. Ekspertai vadovavosi schema, kuri buvo sudaryta eismo ivykio metu. Ekspertu išvadose nurodyta, kad ivykio vietoje užfiksuota stabdymo pedsaka paliko automobilio „Honda Civic“ dešines puses ratai. Sprendžiant pagal automobiliu sugadinimus ir ju padetis po eismo ivykio, galima teigti, jog susidurimo metu stabdomas automobilis „Honda Civic“ priekine dalimi smoge i automobilio „Mazda 626“ galines dalies daugiau dešine puse, tokiu budu, kad automobilis „Mazda 626“ po susidurimo judejo toliau, sukdamasis pagal laikrodžio rodykle ir nuslydo nuo kelio i dešine puse bei sustojo padetyje, užfiksuotoje plane – schemoje, o automobilis „Honda Civic“ po susidurimo sustojo dalinai dešiniame kelkraštyje. Ekspertai, atlikdami tyrima, ivertino kelio plocio išmatavimus iki eismo ivykio bei atsižvelge i kelio išmatavimus kokie buvo like po eismo ivykio ir nustate automobiliu susidurimo vieta. Tokiu objektyviu duomenu pagalba Lietuvos teismo ekspertizes centras atliko tris tyrimus, byloje gautos trys specialisto išvados ir vienas ekspertizes aktas, kuriame dalyvavo du ekspertai autotechnikai. Iš esmes visi šie trys tyrimai sutapo, t.y. nustatyta, kad pagrindine šio eismo ivykio kilimo salyga buvo tai, kad nuteistasis A. S. dare kelyje apsisukimo manevra sukdamas i kaire ir tokiu budu sudare kliuti iš Ukmerges puses link Moletu atvažiuojanciam automobiliui „Honda Civic“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad ekspertai negalejo nustatyti koks buvo automobilio „Mazda 626“ greitis ir negalejo tiksliai nustatyti, kad jis dare apsisukimo manevra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tikrojo automobilio greicio ekspertai negalejo nustatyti, ta patvirtino ir ekspertas, apklaustas pirmosios instancijos teismo posedžio metu, bet tai, kad automobilis „Mazda 626“ dare apsisukimo manevra, yra nustatyta komisijines ekspertizes tiriamojoje dalyje.

Nepagristas apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinejant byla, visiškai nebuvo vertinta ekspertes O.Lukoševicienes išvada. Atitinkami paskaiciavimai ir automobilio „Mazda 626“ pasisukimo i automobili „Honda Civi“ maždaug 22º kampas, leido ekspertams daryti išvada, jog tuo metu automobilis „Mazda 626“ dare apsisukimo manevra ir pilnai dar nebuvo išlygines savo automobilio kelio važiuojamojoje dalyje. Atlikusi tyrima specialiste O.Lukoševiciene taip pat kategoriškai nepaneige, kad galimai nuteistasis galejo daryti toki apsisukimo manevra, nors jos nuomone iki susidurimo, jis jau pilnai išlygino automobili.

Todel darytina išvada, kad jeigu apsisukimo manevras buvo daromas likus mažiau nei 50 metru iki atvažiuojancio automobilio Honda Civic, nebuvo realios galimybes išvengti susidurimo.

Todel, teismas, ivertines visu minetu tyrimu išvadas bei atsižvelges i Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistu patirti darant autotechnines ekspertizes, ir i tai, kad visu triju ekspertiniu tyrimu specialistu išvadu rezultatai yra vienodi, nors jas atliko skirtingi autotechnikai, priimdamas nuosprendi, pagristai vadovavosi butent Lietuvos teismo ekspertizes centro išvadomis. o ne specialistes O.Lukoševicienes išvada.

Kolegijos nuomone, teismas visas bylos aplinkybes išnagrinejo išsamiai ir nešališkai, irodymus ivertino pagal savo vidini isitikinima, vadovaudamasis istatymu, todel BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatu nepažeide ir ivertines visus surinktus faktinius duomenis padare pagrista išvada del A. S. kaltes padarant nusikalstama veika numatyta LR BK 281 str. 1 d.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilini ieškini. Šioje byloje nukentejusysis pareiške civilini ieškini del neturtines žalos kaltinamajam A. S..

Pagal CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ivykio metu M. Z. , atsitrenkiant i automobilio salono dalis, kietais, bukais daiktais buvo padaryti nubrozdinimai veide, galvos smegenu sukretimas ir kaklo III slankstelio panirimas. Tai patvirtina byloje esanti Lietuvos teises universiteto Teismo medicinos instituto Ukmerges ekspertinio poskyrio specialisto išvada Nr. G 219/04(14) (1 t., b.l. 48-49). Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentejusiojo M. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienu laikotarpiui, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Todel pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas i BPK 115 straipsnio nuostatas, pagristai priteise nukentejusiajam neturtine žala iš nuteistojo A. S., o nustatydamas nukentejusiajam priteistinos neturtines žalos dydi, CK 6.250 straipsnio nuostatu nepažeide. Teismas racionaliai vadovavosi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ir pagristai nuosprendyje nurode, kad M. Z. avarijos metu ir po jos, patyre išgasti, fizini skausma, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Atsižvelges i padaryto nusikaltimo pasekmes ir nuteistojo turtine padeti, teismas tinkamai nustate neturtines žalos dydi.

Esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu, del kuriu reiketu keisti ar naikinti priimta teismo nuosprendi, šioje byloje nenustatyta.

Taip pat kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde destoma baudžiamojo proceso teisine doktrina, neturi tiesioginio ryšio su baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybemis, todel tokie skundo teiginiai nenagrinetini.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo A. S. apeliacini skunda atmesti.