Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-05-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1225-619/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-27
Bylos Nr.
e2A-1225-619/2021
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02128-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Salvador
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1225-619/2021Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02128-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.1.18.1.; 2.6.39.2.6.1.;
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje vienasmeniškai, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. S. dėl draudiminės išmokos dalies grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. S. 700,88 Eur žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019-09-11 (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. S., kuris pasišalino iš eismo įvykio vietos, kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V. S.. 2019-09-11 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1.401,76 Eur dydžio draudimo išmoką už automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB ,,Mototoja“ PVM sąskaitą faktūrą nr. 0126329. Ieškovo vertinimu, nors atsakovui nebuvo taikyta administracinė atsakomybė, tai nekliudo spręsti civilinės atsakomybės klausimą. Ieškovės vertinimu, kadangi pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis, pasišalinimas dėl neatsargumo negali sukelti tokių pasekmių, kaip tyčinis pasišalinimas, todėl pretenzijos suma yra mažinama iki 50%, t. y. 700,88 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str., 6.210 str., 6.37 str., 6. 270 str., Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. ieškovė prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti arba sumažinti ieškovo išmokėtos draudimo išmokos sumą iki 30 proc., kas sudarytų 420,53 Eur bei išdėstyti mokėjimą per 3 mėnesius.

4. Pripažino kaltę dėl eismo įvykio, tačiau paaiškino, jog nepastebėjo, kuriuo momentu, kliudė kitą automobilį. Tik pamatęs, kad jo automobilis apgadintas, atsakovas iš karto grįžo į įvykio vietą. Pažymėjo, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytą, kad atsakovas pasišalino iš įvykio vietos, priešingai šiuose dokumentuose nurodyta, kad atsakovas pripažino padaręs ANK numatytą pažeidimą ir padėjo jį išaiškinti. Atkreipė dėmesį, jog administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytos atsakovo tyčinės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ar, kad dėl to padidėjo padaryta žala, taip pat automobilio apgadinimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryšys. Atsakovas nurodė, jog jo pensija yra nedidelė, didžiąja jos dalį išleidžia vaistams, todėl ieškovo reikalaujama priteisti žala mažintina 30 proc., o jos mokėjimas išdėstytinas 3 mėnesiams.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo V. S. 700,88 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidas AB „Lietuvos draudimas“

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovui sukėlus eismo įvykį ir iš jo pasišalinus, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Nesant duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 700,88 žalos atlyginimą bei procesines palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas V. S. prašė iš dalies panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo V. S. 420,53 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020-10-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išdėstyti mokėjimą per 3 mėn.

Atsiliepimas

8. Apeliantas kategoriškai nesutinka, su tuo, kad jis nepateikė atsiliepimo, priešingai jis gavęs pirmos instancijos teismo procesinius dokumentus, nustatytu laiku teikė atsiliepimą, tačiau dėl jam nežinomų aplinkybių pirmos instancijos teismas konstatavo, kad jis neteikė atsiliepimo. Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, jog apelianto atsiliepimas buvo gautas, nes yra teisėjos rezoliucija – priimti. Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė tiek procesines, tiek materialiąsias teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos. Atsakovas 2020-11-18 pateikė atsiliepimą, jame išdėstė motyvus bei pateikė papildomus įrodymus dėl jo gaunamų pajamų ir sveikatos būklės, kurie pirmos instancijos teismo nebuvo įvertinti.

9. Apeliantas pažymi, jog atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo byloje nėra nurodyta, kad V. S. pasišalino iš įvykio vietos. Administracinio nusižengimo byloje nėra nustatytos V. S. tyčinės kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ar, kad dėl to padidėjo padaryta žala. Taip pat, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo ir V. S. pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesieja priežastinis ryšys, t. y. jo pasišalinimas nelėmė automobilio apgadinimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog turi teisę regreso tvarka išieškoti iki 50 proc. žalos dydžio sumos, tačiau šiuo atveju ieškovas, neatsižvelgdamas į visas aplinkybes, reikalauja maksimalios 50 proc., o ne iki 50 proc. žalos dydžio sumos. Apeliantas taip pat nurodė, jog pensija yra nedidelė, nesiekia ir 500 Eur. Jis yra ligotas, pateikė tai įrodančius medicininius dokumentus, todėl ieškovo prašoma priteisti suma – 700 Eur iš karto, apeliantui yra nepakeliama našta, nes ji ženkliai viršija jo mėnesio pajamas, kurias sudaro gaunama pensija.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

11. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, TPVCAPD įstatymas numato, kad draudikas gali reikalauti ne iki 50 proc išmokos, o visos išmokos grąžinimo. Apeliaciniame skunde atsakovas pripažįsta, kad dėl pasišalinimo yra jo kaltė (ne tyčinė, o neatsargi kaltės forma). Ieškovės vertinimu, pagal nukentėjusio automobilio sugadinimo laipsnį akivaizdu, kad susidūrimas buvo pakankamai stiprus. Vairavimo teisę turintis asmuo turėjo suvokti, kad jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kliūtį. Ieškovė pažymi, jog vairuotojui keliami padidinti atsargumo, atidumo reikalavimai ir toks vairuotojo elgesys bei požiūris (pajutęs, kad į kažką atsitrenkė, kažkodėl nusprendė, kad į kitą automobilį jis neatsitrenkė ir išvažiavo) yra netinkami, bei turi būti vertinami kaip tyčiniai arba padaryti dėl neatsargumo. Nors apeliantas nurodo, kad pasišalinimas neturėjo jokios įtakos žalos dydžiui, tačiau įstatymas numato sankciją pasišalinusiam asmeniu neatsižvelgiant į tai, ar dėl pasišalinimo padidėjo žala. Ieškovas pažymi, jog nors policija turėjo ištirti pasišalinimo aplinkybes ir priimti motyvuotą sprendimą, ar pasišalinimas tyčinis, ar ne, tačiau administracinėje byloje ši aplinkybė nebuvo tiriama ir dėl jos nepasisakyta. Atsakovas pateikė ieškovui, teismui ir policijai skirtingus paaiškinimus apie byloje nagrinėjamas aplinkybes apie automobilių sugadinimą ir pasišalinimą iš įvykio vietos. Tačiau remiantis administracinės bylos medžiaga, pažeidėjas buvo priverstas grįžti į eismo įvykio vietą po to, kai policija nustatė pažeidėją ir jam paskambino. Nors teismo sprendime dėl rašymo apsirikimo nurodyta, kad atsiliepimas nepateiktas, teismas sprendimo už akių nepriėmė, atsiliepimą teismas prijungė prie bylos, apie šį atsiliepimą pasisakyta vėlesniame procesiniame dokumente. Atkreipė dėmesį, jog nors nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei 1 metai ir atsakovas per šį laikotarpį nesumokėjo jokios sumos, ieškovas sutinka, kad mokėjimai būtų išdėstyti 3 mėn. ir ilgesniam terminui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo kaip už žalą atsakingo asmens priteista dalis ieškovės sumokėtos draudimo išmokos nukentėjusiam asmeniui.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-10-17 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK pažymos nustatyta, kad 2019-09-11 (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo apgadinta stovinti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo V. S. kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas V. S.. 2019-09-11 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ 2019-10-18 bankiniu pavedimu išmokėjo 1 401,76 Eur draudimo išmoką už automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB ,,Mototoja“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0126329. Ieškovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. ieškiniu reikalauja priteisti iš atsakovo 50 proc. sumokėtos draudimo išmokos, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo pasišalinimas iš įvykio vietos nebuvo tyčinis.

15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, jog atsakovui sukėlus eismo įvykį ir iš jo pasišalinus, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, todėl nesant duomenų, jog atsakovas atsiskaitė su ieškovu, sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui iš atsakovo 700,88 žalos atlyginimą.

16. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų.

17. Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Remiantis CPK 265 str. 2 d. teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas.

18. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina apelianto įrodinėjamas aplinkybes, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog atsakovo atsiliepimas į pateiktą ieškinį užregistruotas 2020 m. lapkričio 18 d., ant jo yra bylą nagrinėjusios teisėjos rezoliucija „priimti“. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas atsiliepime į ieškinį išdėstė poziciją dėl 2019-09-11 įvykusio eismo įvykio, atkreipė dėmesį, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei administracinio nusižengimo byloje nėra nurodytą, kad aš pasišalinau iš įvykio vietos. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat suformulavo du reikalavimus, tuo atveju jeigu teismas ieškinį laikytų pagrįstu, t.y. sumažinti priteistinos žalos dydį 30 proc. bei išdėstyti jos mokėjimą per 3 mėnesius. Kartu su atsiliepimu į ieškinį buvo pateikti įrodymai, kuriais atsakovas grindė savo turtinę padėtį. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teisme klaidingai nurodęs, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepasisakė nei dėl atsakovo argumentų susijusių su ginčo esme, nei dėl reikalavimų sumažinti ieškovo reikalaujamą priteisti žalą bei išdėstyti jos mokėjimą 3 mėnesiams, pagrįstumo.

19. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį). Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011). Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis), šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270). CPK 270 str. 4 d. įtvirtinta, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju skundžiamame sprendime, konstatuodamas, jog atsakovui sukėlus eismo įvykį ir iš jo pasišalinus, ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą, pirmosios instancijos teismas net neįvardijo kokiais konkrečiai byloje esančiais įrodymais remdamasis padarė atitinkamas išvadas.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka CPK 270 str. keliamų reikalavimų, skundžiamu sprendimu nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai ir neatskleista bylos esmė. Nors atsakovas, prašydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies panaikinti, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu absoliučiais jo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė 329 straipsnio 2 dalies ir 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o spręsdamas tik dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai bei jame suformuluoti reikalavimai bei kartu pateikti įrodymai iš viso nebuvo vertinami priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Andrutė Salvador