Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, gyvenanti adresu - (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

R. M. 2024 m. balandžio 20 d., apie 1.00 val. buto, adresu - (duomenys neskelbtini), kambaryje suduodama gulinčiai lovoje savo dukrai I. G. ranka du smūgius į galvą, spirdama jai vieną kartą į šoną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei I. G. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas

Kaltinamoji R. M. teismo posėdyje kalta prisipažino visiškai, dėl savo nusikalstamo poelgio labai gailėjosi, patvirtino kaltinime nurodytų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad taip pasielgė, kadangi buvo išvesta iš kantrybės, tačiau su dukra susitaikė ir dukra jai atleido. Pažada daugiau nebenusikalsti, dabar gyvena tvarkingai, problemų su alkoholiu neturi, jokių sveikatos problemų neturi.

Kaltinamajai R. M. visiškai pripažinus kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamosios R. M. visiško prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta sekančiai išvardintais duomenimis, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusiosios I. G. 2024 m. balandžio 20 d. protokolas-pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 1.00 val. ji buvo namuose adresu - (duomenys neskelbtini) kartu su mama R. M. ir savo draugu Š. D.. Ji buvo savo kambaryje kartu su draugu, skaitė knygą, į kambarį atėjo mama, pradėjo priekaištauti, kad ji atrodo pasikėlusi, nenori su ja kalbėti, atėmė iš rankos knygą, kurią suplėšė, pradėjo ieškoti namų raktų, trenkė iš rankos du kartus į galvą, spyrė iš kojos vieną kartą į šoną. Šiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Nori, kad mama atsakytų įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 3-8).

Nukentėjusiosios I. G. parodymai, kad 2024 m. balandžio 20 d., apie 1.00 val. buvo namuose adresu - (duomenys neskelbtini), kartu su mama R. M. ir savo draugu D. Z.. Buvo savo kambaryje kartu su draugu, skaitė knygą. Į kambarį atėjo mama, pradėjo priekaištauti, kad ji (I. G.) atrodo pasikėlusi, nenori su ja kalbėti, atėmė iš rankos knygą, kurią suplėšė, pradėjo ieškoti namų raktų, trenkė ranka du kartus į galvą, spyrė vieną kartą į šoną. Po spyrio ji pasitraukė, mama jai griebė už chalato, bandė ją nusitempti. Šiame bute su mama gyvena jau 11 metų. Pastaruoju metu mama piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja vaistus, kurie leidžia ilgiau nemiegoti. Mama nemiegojo jau kelias paras. Galimai mamai pakriko psichika, nes mama elgėsi neadekvačiai, ankščiau bandė žudytis, šokti pro balkoną, dažnai šūkauja, triukšmauja, kabinėjasi prie kitų asmenų. Po to, kai mama jai trenkė, su draugu pabėgo iš namų ir nubėgo pas močiutę į butą, adresu - (duomenys neskelbtini). Draugas iškvietė policiją. Šiais savo veiksmais mama jai sukėlė fizinį skausmą (t. 1, b.l.15-18).

Liudytojo D. Z. parodymai, kad 2024 m. balandžio 20 d. buvo pas draugę I. G. namuose adresu - (duomenys neskelbtini). Atvyko pas draugę pasisvečiuoti, ją aplankyti. Būnant pas ją namuose bendravo su draugės mama R. ir jos draugu Š., viskas buvo gerai. Apie 1 val. būnant draugės I. kambaryje, kai ji skaitė knygą į kambarį atėjo jos mama R., kuri pradėjo priekaištauti I., kad I. nebendrauja su ja. Po to iš I. rankų išplėšė knygą, ją suplėšė, ranka du kartus trenkė per pakaušį ir spyrė į šoną. Po spyrio I. pasitraukė, o jos mama pradėjo ieškoti buto raktų, kurie priklauso I. Neradusi raktų, R. griebė I. už chalato ir pradėjo ją tempti, bet I. nuo jos pabėgo, o R. draugas Š. R. pagriebė ir patraukė nuo I. Po to kai Š. patraukė R. nuo I., jie apsirengė ir išėjo pas I. močiutę į namus, iš ten paskambino bendruoju pagalbos Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus (t. 1, b. l. 34-36).

Liudytojo Š. D. parodymai, kad R. M. yra jo draugė nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Šiuo metu jie yra pora, tačiau bendro ūkio dar neveda. Pas ją svečiuojasi per savo išeigines, kadangi dirba 4 dienas, o kitos 4 laisvos, tai per tas 4 laisvas dienas svečiuojasi pas ją bute adresu - (duomenys neskelbtini). Balandžio 19-20 d. pas R. dukrą I. atvažiavo pasisvečiuoti jos draugas D. I. su D. buvo I. kambaryje. R. gėrė alkoholį, jis alkoholio negėrė, jo negeria jau nuo praėjusių metų vasaros. Apie 1.00 val. nakties (2024 m. balandžio 20 d.) R. nuėjo į kambarį pas I. ir pareikalavo buto Kaune rakto ir automobilio dokumentų. Jis tuo metu buvo virtuvėje, girdėjosi konfliktas dėl tų raktų ir automobilio dokumentų. Nuėjo pasižiūrėti į I. kambarį, kas vyksta ir matė, kad R. dukrai spyrė į šoną, gal labiau į sėdmenis, tačiau jam tas spyris pasirodė nestiprus. R. vis reikalavo I. raktų ir pradėjo I. tempti už chalato, kurį ji vilkėjo, jis tuo metu kartu su D. patraukė R. nuo I., ragino ją ramintis. Daugiau smūgių nematė. I. išbėgo iš namų, o po to ir jos draugas išėjo. Gali paaiškinti, kad R. yra blogai su psichine sveikata, elgiasi kartais neadekvačiai. Susipykusi su savo mama, broliu ir visais aplinkiniais. Neseniai ji paskambino jam ir buvo sunerimusi, kad ją kažkas seka, skaito jos SMS žinutes. Taip pat ji filmuoja vaizdus iš savo buto ir deda į „Facebook“, per balkoną mojuoja nepažįstamiems žmonėms, juos kalbina gatvėje, apsikabina. Jam yra neramu dėl jos sveikatos, tačiau savo noru ji gydytis nesutinka, nepripažįsta savo psichikos sutrikimo. Ji labai mažai miega, kokias 4-6 val. per naktį, pastoviai geria alkoholį, tačiau ne po daug, neprisigeria tiek, kad užmigtų. Prieš tai jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir buvo ją išvežę į psichiatrijos ligoninę, tačiau jos ten nepaguldė, kodėl nežino. Šiuo metu, kiek žino, I. gyvena pas močiutę J. Pats jis savo draugei R. jokių pretenzijų neturi, nors ir buvo ji tą naktį 2024-04-20 jį apipjausčiusi peiliu (t. 1, b. l. 39-42).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. M. pasitvirtino. Bylos įrodymai visiškai pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku namuose kaltinamoji R. M. sudavė gulinčiai lovoje savo dukrai nukentėjusiajai I. G. ranka du smūgius į galvą ir spyrė jai vieną kartą į šoną, tokiais veiksmais sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi pati kaltinamoji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir jos kaltę nuosekliai pagrindžia prieš tai išvardinti ir teismo įvertinti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad kaltinamosios R. M. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, todėl ji trauktina baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamosios R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkei ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį gali būti taikomas tik esant minėtų sąlygų visumai. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020). Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos, pažymėtina, kad nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą ir pan. ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji R. M. kaltinama, padariusi nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, padariusi šią nusikalstamą veiką, byloje nukentėjusioji I. G. nėra pareiškusi civilinio ieškinio ir nėra daugiau duomenų apie kokią tai padarytą ir neatlygintą žalą asmenims, taip pat kaltinamoji ir nukentėjusioji yra susitaikiusios, tai patvirtinamos raštiškai 2024 m. gruodžio 5 d. susitaikymo protokole ir teisiamajame posėdyje. Remiantis tuo, kaltinamoji R. M. visiškai atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

Tuo tarpu dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktuose įtvirtintos sąlygos buvimo, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro vienareikšmę išvadą, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas vertina tai, kad nors kaltinamosios R. M. nusikalstama veika priskiriama prie nesunkų tyčinį nusikaltimų kategorijos, tačiau nusikalstama veika nebuvo sukelti sunūs padariniai nukentėjusiosios sveikatai (sukeltas tik fizinis skausmas) ir jokių liekamųjų padarinių po įvykio nebuvo stebėta ant nukentėjusiosios kūno, o pati veika padaryta impulsyviai ir iš anksto neplanuojant. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad toks smurtinis įvykis buvo vienkartinis, nes daugiau tokių atvejų fiksuota nebuvo, civilinio ieškinio nebuvo pareikšta byloje, todėl nėra duomenų apie padarytą kokią tai kitą žalą nukentėjusiajai. Nagrinėjamoje byloje kilęs konfliktas tarp jų neabejotinai buvo išspręstas, nes kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, kartu nukentėjusioji patvirtino, atleidusi kaltinamajai dėl smurto. Be to, vertintinas ir pozityvus kaltinamosios elgesys po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kadangi ji kaltės neneigė, viso proceso metu išvengti atsakomybės nebandė, savo poelgį vertino blogai ir dėl jo gailėjosi teismo posėdyje, o naujų nusikaltimų nepadarė. Kartu teismas vertina ir kaltinamosios R. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. ji teisiama pirmą kartą, nors ir anksčiau kartą jau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl visai kitokio pobūdžio nei nagrinėjama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, padarymo (t. 1, b. l. 103-106 ), taip pat kaltinamoji administracine tvarka sistemingai baudžiama administracine tvarka už jau 6 padarytus smulkius administracinius nusižengimus, jai triukšmaujant naktimis, vienerių metų laikotarpiu, tačiau ji neturi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų, o padaryti nusižengimai nėra susiję su smurtiniu ar agresyviu elgesiu (t. 2, b. l. 129-136). Vertintina dar ir tai, kad kaltinamoji iš viso keturis kartus gydyta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129, 136; t. 2, b. l. 50, 51), kas taip pat galėjo turėti įtakos nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymui, nes tokio savo nusikalstamo elgesio motyvų kaltinamoji taip ir negalėjo įvardinti. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šioje byloje kaltinamajai R. M. inkriminuotas nusikalstamas elgesys labiau tėra atsitiktinis neigiamas jos poelgis. Kartu dar teismas vertina ir kitą reikšmingą aplinkybę, kad nukentėjusioji šiuo metu nebegyvena su kaltinamąja, nes studijuoja Kaune, kas objektyviai sumažina smurtinio nusikaltimo pasikartojimo galimybę ateityje. Teismo vertinimu, pats baudžiamasis procesas leido kaltinamajai R. M. kritiškai įvertinti savo veiksmus, jis turės įtakos jai, kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė. Tuo tarpu vien aplinkybė, kad dažnai yra kviečiama policija kaltinamosios elgesio, nepaneigia šios išvados, vertinant minėtų duomenų kontekstą. Be to, sprendimas atleisti kaltinamąją R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja I. G., įvertinant sąlyginį šio sprendimo pobūdį – galimybę jį panaikinti bei patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jei per 1 metus bus padaryta nauja nusikalstama veika, šiuo atveju taip pat užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Remiantis visais minėtais duomenimis, ši baudžiamoji byla kaltinamajai R. M. atžvilgiu nutraukiama, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

Pažymėtina, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 puntu ir 72² straipsniu, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo nuomone, būtent ši baudžiamojo poveikio priemonė iš visų numatytųjų BK 67 straipsnio 2 dalyje ir galimų skirti nuteistajai bus pati efektyvia, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kaltinamajai R. M. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. balandžio 22 d. paskirta kardomoji priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 98-99) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 103 straipsnio 6 punkto, 105 straipsnio 1 dalies pagrindu iš kaltinamosios Valstybei išieškoma 16,01 Eur suma pašto išlaidoms padengti šioje byloje (BPK 105 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkei ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. M., kad jai per 1 (vienerius) metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per 1 (vienerius) metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išieškoti iš R. M. 16,01 Eur (šešiolika eurų 1 ct) proceso išlaidų į Valstybės pajamas (Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos, jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą - 188659752 ir įmokos kodą – 5662).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.