- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- N2-7502-131/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04137-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladas Leonas
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Irena Maksimova, Ridas Žemkauskas
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei T. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, valstybės institucija išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimu nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio sūnaus R. B., gimusio 2003-06-08, gyvenamoji vieta nustatyta su motina ieškove T. B., sūnaus išlaikymui tėvas ieškovas E. B. įsipareigojo teikti 2417 Lt (700 EUR) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, vaiko ligos atveju, kai vaiką slaugo T. B. ir turi nedarbingumo pažymėjimą, ieškovas įsipareigojo išmokėti T. B. pinigų skirtumą, sudarantį tarp jos darbo užmokesčio ir ligos pašalpos.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad po 2010-08-25 teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis – neteko darbo užsienyje, nuo 2011-02-22 yra registruotas Vilniaus teritorinėje darbo biržoje, dėl jo specialybės – lakūnas,- specifikos jam sunku susirasti darbą. Ieškovas turi įsipareigojimų: UAB „Swedbank lizingas“ moka apie 900 Lt per mėnesį, teisės ir pareigos pagal 2005-05-23 Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Aljos statyba“, jo nuosavo buto išlaikymo išlaidos, kasmėnesinės 214 Lt nepilnamečio sūnaus draudimo išlaidos. Ieškovas neturi galimybių teikti priteisto 2417 Lt išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui, teismo prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-25 sprendimu iš jo priteisto išlaikymo dydį, t.y. iki 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (b.l.1-4, 38-39). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti (b.l. 112).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Teigė, kad ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo grindžia aplinkybėmis, kurios nėra pagrindas mažinti išlaikymo dydį. Ieškovas Lietuvoje negyvena, su vaiku bendrauja tik telefonu. Nutraukus santuoką, buvo nustatytas ne tik vaiko išlaikymo dydis, bet kartu buvo išspręstas ir turto pasidalinimo klausimas. Santuokos nutraukimo momentu ieškovas savo vardu atidarytose sąskaitose turėjo santaupų, kurios nebuvo pasidalintos, tačiau buvo nustatytas toks išlaikymo dydis, kuris patenkintų vaiko poreikius iš sukauptų santaupų, jei ieškovas atsitiktinai taptų bedarbiu. Ieškovo laikina bedarbystė visiškai neįtakojo jo turtinės padėties, nes jis turėjo ir turi pakankamai santaupų, kad galėtų gyventi visavertį gyvenimą, teikti nepilnamečiui sūnui tokį išlaikymą, dėl kurio buvo susitarta nutraukiant santuoką. Ieškovas nepateikė darbo sutarties nutraukimo dokumento, iš kurio matytųsi, ar jis buvo atleistas iš darbo, ar darbo sutartį nutraukė savo valia. Ieškovas yra sveikas, jaunas ir darbingas vyras, turi aukštąjį išsilavinimą, moka kelias užsienio kalbas, turi realią galimybę susirasti jo profesines galimybes ir įsipareigojimus atitinkantį darbą. Ieškovas sąmoningai pablogino savo turtinę padėtį, 2011-02-22 tapo bedarbiu, o po savaitės, t.y. 2011-03-03, sudarė sutartį su advokatu dėl ieškinio paruošimo. Ieškovas neįrodė jo turtinės padėties iš esmės pasikeitimo, jo bedarbystė yra tik laikina, jis gavo nemažai darbo pasiūlymų, mažinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti (b.l. 112-113).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius 2011-05-04 išvadoje nurodė, kad ieškovo duomenys apie pajamų sumažėjimą pateikti už pernelyg trumpą laikotarpį, todėl negalima konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėties pablogėjimo. Atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, yra labai svarbu išsaugoti vaiko išlaikymo stabilumą. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų dėl jo įsidarbinimo galimybių, gaunamų pajamų realaus sumažėjimo, turtinės padėties žymaus pablogėjimo ir apskaičiuoto savo pragyvenimo išlaidų dydžio. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes objektyvių aplinkybių ar įrodymų, sudarančių pagrindą ženkliai mažinti išlaikymo dydį, ieškovas nepateikė (b.l. 33-37). Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė teismą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 110).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d). Remiantis CK 3.201 str. teismas gali sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pažymėtina, kad turtinės padėties pablogėjimas, sudarantis pagrindą keisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, turi būti esminis – išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Vaiko poreikiai tik didėja, o ne mažėja. Atsižvelgiant į vaiko teises ir interesus, yra labai svarbu išsaugoti vaiko išlaikymo stabilumą. Mažinant vaikui nustatytą išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Tokiu būdu gali būti pažeisti vaiko interesai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis R. B., gimęs 2003-06-08, yra 8 metų amžiaus, mokosi E. P. pagrindinėje mokykloje pirmoje klasėje, lanko muzikos, šokių, keramikos, etnokultūros, karate ir lauko teniso užsiėmimus, būrelį „Linksmasis šviesoforas“, labai mėgsta keliauti ir pamatyti kitas šalis, laukia nesulaukia kitos kelionės su motina į užsienio valstybę (b.l. 36).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra lakūnas, šiuo metu bedarbis Lietuvos Respublikoje (b.l. 39, 54, 55), tačiau tai neįrodo, jog jis nėra sudaręs terminuotos ar neterminuotos darbo sutarties kitoje Europos Sąjungos valstybėje (b.l. 55), pvz., Latvijoje, kur ieškovas šiuo metu gyvena (b.l. 61, 63, 64), vadinasi, nuomojasi butą Rygoje, tuo pačiu išlaiko butą Vilniuje (moka šildymo, bendrus administravimo mokesčius) (b.l. 14-15), pagal lizingo sutartį moka 900 Lt įmokas už naują automobilį (b.l. 7,9), statosi dar vieną naują butą (b.l. 7), moka dviejų vaiko gyvybės draudimų įmokas, t.y. turi pakankamai santaupų ar pajamų tokiam gyvenimo būdui bei nustatytam sūnaus išlaikymui (b.l. 68-72). Teismas mano, kad jis nepateikė įrodymų apie jo pastangas susirasti kitą darbą su tikslu vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, pirmiausia - savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui, ir likusius kitus. Teismas negali teigti, jog ieškovo turtinė padėtis nuo 2011-02-22 pasikeitė iš esmės, nes jis apie savo darbo pobūdį ir specifiką (vieną dieną – bedarbis, po kažkiek laiko – nauja darbo sutartis, gal dar ir geresnėmis sąlygomis, nei anksčiau), galimus pasikeitimus žinojo ir galėjo planuoti savo būsimas pajamas bei išlaidas, teismui nepateikti duomenys apie ieškovo darbo sutarties nutraukimą ieškovo ar darbdavio iniciatyva. Reikalui esant, ieškovui priklausantis turtas ir turtinės teisės – butas Tramvajų g. 5-3, Vilniuje (b.l. 14-15), turtinės teisė pagal sutartį Nr. LT058539 su UAB „Swedbank lizingas“ (b.l. 9), turtinės teisė pagal 2005-05-23 Preliminarią buto pirkimo-pardavimo sutartį su UAB „Aljos statyba“ (b.l. 7) galėtų būti parduoti nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti.
Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena su motina. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Atsakovė gauna vidutinį darbo užmokestį (b.l. 27), dirba visą darbo dieną, patiria daug išlaidų dėl plačios ir visapusiškos sūnaus užklasinės veiklos (b.l. 24, 36).
Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą byloje, teismas negali konstatuoti esminio ieškovo turtinės padėtie pablogėjimo. Ieškinys negali būti tenkinamas, nes objektyvių aplinkybių ar įrodymų, sudarančių pagrindą mažinti išlaikymo dydį, nustatytą tik prieš vienerius metus, ieškovas nepateikė. Teismas neturi galimybės teigti, kad dėl pasikeitusios ieškovo turtinės padėties yra pagrindas mažinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-02 sprendimu nustatyto išlaikymo nepilnamečiui R. B. dydį. Tokiu atveju būtų sumažinta galimybė visapusiškai patenkinti vaiko poreikius, būtų pažeisti vaiko interesai, jo ir motinos teisėti lūkesčiai, kildinami iš 2010-08-25 teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties. Ieškovas privalo vykdyti savo įsipareigojimus prisiimtus tik prieš vienerius metus, pirmiausia - savo nepilnamečiui sūnui, po to – ir likusius, ir, būdamas jaunas, sveikas, išsilavinęs bei darbingas vyras elgtis kaip bonus pater familias, t.y. protingai, rūpestingai, sąžiningai ir atidžiai planuoti savo pajamas bei išlaidas, garantuoti savo nepilnamečio vaiko ir jo motinos teisių bei teisėtų lūkesčių užtikrinimą, nepiktnaudžiauti įstatymo jam suteiktomis procesinėmis bei materialinėmis teisėmis (CK 1.2 str., 1.5 str., CPK 95 str.).
Dėl aukščiau nurodyto, vadovaujantis CK 1.5 str., 3.3 str., 3.201 str., ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.
Byloje yra duomenys apie atsakovės patirtas 1000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas (b.l. 32), jos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas, paduodamas ieškinį, sumokėjo 960 Lt žyminį mokestį (b.l. 5), mokėtinas žyminis mokestis sudaro 820 Lt (2417-500)x12x0,03+130), jam grąžintina permokėto žyminio mokesčio suma – 140 Lt (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovo E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei T. B. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) 2011-03-14 permokėto „Swedbank“, AB, op. archyvo kodas: 2011031400445175, žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.