- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-07
- Bylos Nr.
- I-315-342/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00066-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pran.), Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- V.E.
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
- Advokatai
- Ingrida Pociutė
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo V.E. atstovei advokato padėjėjai Ingridai Pociūtei, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, 2012 m. balandžio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.E. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2012-01-13 sprendimo Nr. (12.14)-2K1-09 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V.E. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b.l. 4-6 prašo panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir atsakovas) 2012-01-13 sprendimo Nr. (12.14)-2K1-09 „Dėl specialiųjų paveldosaugos sąlygų“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
Skunde nurodo, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka dėl žemiau išdėstytų priežasčių. Paaiškina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įsigijo gyvenamąjį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas registruotos VĮ Registrų centre ir tai patvirtina 2007-01-10 VĮ Registrų centro pažymėjimas, registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad buto pirkimo-pardavimo sutarties 5.1.2. punkte nurodyta, kad „į parduodamą Daiktą tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, parduodamas Daiktas niekam kitam neperleistas, neįkeistas, neareštuotas ir neapribota, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą Daiktą“. Pažymi, jog viešajame registre nėra jokių įrašų apie tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam butui būtų taikomi kokie nors naudojimo apribojimai. Minėtos sutarties sudarymo metu nebuvo jokių duomenų apie statinio - (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kuriame yra jo butas įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą, todėl nebuvo atlikti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 str. 1 ir 3 dalyse numatyti veiksmai, t.y. buto pardavėjai M.M., B.M. neįformavo Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos padalinį apie ketinimą sudaryti sandorį, todėl pirkėjui (pareiškėjui) negalėjo pereiti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaip kultūros paveldo objekto teritorijoje teisės, pareigos ir atsakomybė.
Taip pat teigia, kad skundžiamas sprendimas visiškai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų keliamų individualių administracinių aktams. Jame nėra faktinių aplinkybių analizės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, pagrindžiančios išvadą, lėmusios tokio sprendimo priėmimą - neišduoti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų pagal pareiškėjo prašymą. Pareiškėja teigia nesuprantąs, kodėl sprendime cituojamos įstatymo nuostatas dėl nekilnojamojo kultūros vertybių naikinimo, priešingai pareiškėjas siekia rekonstruoti mansardą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tokiu būdu, jo nuomone, būtų išsaugota ne tik pastato – namo būklė bei apsaugota šeimos bei kitų žmonių sveikata ir gyvybė. Pažymi, jog nuo stogo dangos vanduo bėga tiesiai ant sienų dėl ko pareiškėjo namuose jaučiasi ne tik blogas kvapas, bet jau matomas „pelėsis“ ant kambario sienų. Dėl supuvusių kazilų, kurie remiasi į specialų gegninį rąstą, kyla grėsmė, jog stogas gali įgriūti į namo vidų, o tiksliau į pareiškėjui priklausantį butą, o dėl žemos stogo dangos pakėlimo (tik 10 cm), kuri paklota ant senų paklotų ir išilginių tvirtinimo lentų, jungiančių stogo konstrukciją ir paklotus, nuolat kyla grėsmė, jog nuo sniego svorio / vėjo nukris stogo danga žemyn. Pareiškėjo siekia rekonstruoti mansardą, tam, kad išvengti ne tik didelių materialinių nuostolių, bet ir siekdamas apsaugoti savo ir savo šeimos bei kitų žmonių gyvybę ir sveikatą.
Atsiliepimas
Atsakovas sprendime nurodė, kad pastatas - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., yra kultūros paveldo objekte - Klaipėdos senamiestyje, nurodant KVR unikalų kodą 16075, tačiau nepateikė teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kuriais remiantis šis pastatas - namas priskirtas Klaipėdos senamiesčio teritorijai. Minėtina, jog (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu tokios informacijos Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos padalinys nebuvo suteikęs nei pardavėjams M.M., B.M. nei pirkėjui (pareiškėjui). Tokių duomenų nebuvo ir viešame registre.
Taip pat pažymi, jog sprendime nenurodyta nuo kada ginčo pastatas pripažintas saugotinu viešam pažinimui ir naudojimui ir kada yra įrašytas Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą, suteikiant jam numerį. Be to, pareiškėjas ir iki šiol nėra informuotas, kokie apsaugos reglamentai yra taikomi ginčo pastatui. Pagal Kultūros vertybių registro nuostatų 47.7 punktą, Kultūros paveldo registro tvarkytojas turi pareigą pateikti vertybės savininkui ar valdytojui vertybės pasą. Pažymėtina, kad minimo nekilnojamosios kultūros vertybės paso pareiškėjas nėra gavęs iki šiol (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Kultūros paveldo objektą paskelbus saugomu su saugomo objekte esančiais nekilnojamojo turto savininkais sudaromos sutartys (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis), tačiau tokia sutartis su pareiškėju taip pat nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė imperatyvių jo kompetencijai priskirtų pareigų ir neinformavo ankstesnio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje savininko, vėliau ir pareiškėjo, nesudarė su saugomame objekte esančiu nekilnojamojo turto savininku sutarties, neišdavė pareiškėjui nekilnojamosios kultūros vertybės paso, atsisakymas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus pažeidžia teisinės valstybės principu elementus: pareiškėjo teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaiko skundą ir prašo jį tenkinti iš esmės jame nurodytų argumentų pagrindu.
Atsakovas atsiliepimu (b.l. 16-22) su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka ir skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas negavęs statybą leidžiančio dokumento, ėmėsi pastato adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, rekonstrukcijos darbų. Ruošiant šį atsiliepimą, 2012-03-02 atsakovas nuvyko užfiksuoti ginčo pastatą, kurio metu surašė 2012-03-02 apžiūros aktą, kuris įrodo, kad yra pakeistos stogo konstrukcijos ir suformuotas mansardinis aukštas virš (duomenys neskelbtini) buto. Todėl pareiškėjas skunde nutylėdamas šią svarbią aplinkybę, sąmoningai klaidina teismą. Tikėtina, kad pareiškėjas atliko pastato rekonstrukcijos darbus dar iki 2011 m. gruodžio 8 dienos pateikiant prašymą išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, taip suklaidindamas ir atsakovą. Pareiškėjo veika atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 d. sąvokos „savavališku statyba - tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius“. To paties straipsnio 92 dalyje paaiškinama, kas yra „statybą leidžiantis dokumentas“ - tai leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą. Atsakovas nėra pritaręs pareiškėjo projektui, nėra išdavęs specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, todėl pareiškėjas negali turėti statybą leidžiančio dokumento. Be to, pats faktas, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą skųsdamas sprendimą, įrodo, kad jis neturi statybą leidžiančio dokumento, priešingu atveju nebūtų ir ginčo.
Pareiškėjas savavališkai rekonstruodamas ginčo pastatą pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus., jis negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes jis neturėjo statybą leidžiančio dokumento. Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka nurodoma Statybos įstatymo 28 straipsnyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas, nutylėdamas apie savavališkos statybos faktą, pažeidė Statybos įstatymo 28 straipsnio reikalavimus, bandydamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, nesivadovaujantis šio straipsnio reikalavimais.
Ginčo butas - adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nuosavybes teise priklauso pareiškėjui ir Nekilnojamojo turto registro išrašo 8.1 punkte yra žyma: „patalpa yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje“. Šis išrašas teismui pateiktas. Pažymi, kad ši 8.1 punkto žyma galioja nuo 2011-10-28, t.y. dar iki pareiškėjo 2011-12-08 prašymo išduoti specialiąsias paveldosaugos reikalavimus bei skundžiamo sprendimo priėmimo.
Paaiškina, kad ginčo pastatas - adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Šis pastatas patenka į valstybės saugomos kultūros vietovės (unikalus Kultūros vertybių registro objekto kodas - 16075) - Klaipėdos senamiesčio teritoriją. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 15 straipsnio taikymu, neinformavimu apie sandorį ir tuo, kad pareiškėjui neturėjo pereiti buto, kaip kultūros paveldo objekto teritorijoje teisės, pareigos ir atsakomybė, turi būti atmesti. Pareiškėjas sudarė sandorį dėl buto, kuris yra pastate neįrašytame į Kultūros vertybių registrą, o ne dėl pačios kultūros vertybes - Klaipėdos senamiesčio pirkimo. Be to, jei pareiškėjas mano, kad sandoris buvo įvykdytas, pažeidžiant teisės aktus, jis gali įstatymu nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokie pareiškėjo argumentai nesusiję su administracinės bylos dalyku, o informavimas apie sandorius, vykstančius dėl kultūros paveldo objektų yra ne atsakovo, o sandorio dalyvių pareiga. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl sprendimo neatitiko Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Teigia, kad sprendimą reiktų vertinti kompleksiškai, t.y. kartu su prieš tai parašytais atsakymais į pareiškėjo prašymus bei su pateiktu priedu - Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdžio 2009-11-27 protokolu Nr. 48.
Teigia, kad pareiškėjas dar 2008 m. siekė padaryti ginčo buto rekonstrukciją, iškeliant mansardinį aukštą pastato pagrindiniame ir kiemo fasaduose. 2008-07-04 raštu Nr. (12.14)Skl-169 „Dėl specialiųjų projektavimo sąlygų (duomenys neskelbtini), Klaipėda“ atsakovas tokiam pareiškėjo siekiui nepritarė. Tų pačių 2008 m. pabaigoje pareiškėjas vėl kreipėsi į atsakovą su prašymu pritarti ginčo pastato - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., rekonstrukcijos eskizui. 2009-01-06 atsakovas išsiuntė pareiškėjui atsakymą Nr. (7.12)2Kl-03, kuriame nurodė pagrindinį nepritarimo motyvą - „...nepritaria esminiam techniniam sprendimui - buto patalpų, esančių mansardiniame aukšte rekonstrukcijai pakeliant stogą. Pastatas yra vertingas Senamiesčio (NKV reg. Nr. U17) formantas, išsaugojęs XX a. pr. Klaipėdos miesto užstatymui būdingą architektūrinę išraišką.“ Po eilinio 2009-10-16 pareiškėjo prašymo svarstyti jo buto rekonstrukcijos priešprojektinio pasiūlymo eskizą atsakovas 2009-10-27 raštu Nr. (1.27K1)2K1-49 kreipėsi į Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą su prašymu organizuoti ginčo pastato nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimą. Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2009-11-27 protokolu Nr. 48 nurodė, kad: „Gyvenamosios paskirties pastatas (duomenys neskelbtini) statytas 1932 metais yra Klaipėdos miesto senamiestyje (unikalus kodas 16075). Tai vienas išlikusių ir XX a. architektūrinę stilistiką atspindinčių pastatų, sudarantis to meto Tilžės gatvės išklotinės dalį.“ Taip pat nutarta: ,,Nepritarti projektiniam pasiūlymui. 2. Mansardinio aukšto rekonstrukcija galima, nekeičiant pastato tūrio, išsaugant XX a. pradžios laikotarpio statybos budingą architektūrinę stilistiką“. Pažymi, kad pareiškėjas šio vertinimo tarybos dokumento neskundė, nors atsakovas 2009-12-04 raštu Nr. (7.12)2Kl-431 jam persiuntė šį vertinimo tarybos dokumentą.
Atkreipia dėmesį, jog skundžiamame sprendime pareiškėjui nurodyta, kad: „...pastatas Tilžės g. (duomenys neskelbtini) yra kultūros paveldo objekte - Klaipėdos senamiestyje (KVT unikalus kodas 16075) pripažintame saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, Žin., 2005, Nr. 58-2034) kurio apsaugą reglamentuoja LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. nuostatos (Žin., 2004, Nr. 152-5571), šio straipsnio 2 d. 1 p. nurodoma, kad viešajam pažinimui ir naudojimui sakomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.“ Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė IV skyriuje „Kiti duomenys“ nurodoma Klaipėdos senamiesčio kultūrinė vertė - urbanistinė, architektūrinė, istorinė. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo numatomi ir kaip paaiškėjo atlikti rekonstrukcijos darbai - stogo iškėlimas, suformuojant mansardines patalpas, pažeidžia Klaipėdos senamiesčio vertingąsias savybes. Teismui pateikia 2009 m. iš pareiškėjo gauto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) III aukšto mansardos rekonstrukcijos eskizo kopiją. Iš pateiktų brėžinių ir 2012-03-02 apžiūros akto nuotraukų yra akivaizdu, kad pakeistas ikikarinio pastato tūris, atsirado istorinei aplinkai nebūdinga stogo konstrukcija, atraminės sienos, pastato architektūra prarado harmoningą visumą, fasadai tapo asimetriškais, iškraipoma pradinė statinio architektūros idėja. Beje, ir pats pareiškėjas 2011-12-08 prašyme specialiesiems paveldosaugos reikalavimams gauti 7 punkte nurodo, kad bus keičiama architektūrinė pastato išraiška. Akivaizdu, kad atsakovas atsakydamas į kelis pareiškėjo prašymus suderinti pastato rekonstrukciją bei pridedamas prie skundžiamo 2012-01-13 d. rašto Nr. (12.14)-2K1-09 priedą - minėtą 2009-11-27 protokolą Nr. 48, tokiu būdu motyvavo savo sprendimą neišduoti specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Pažymi, kad atsakovas atsisakydamas derinti pareiškėjo planuojamą rekonstrukciją bei išduoti specialiuosius paveldosauginius reikalavimus, rėmėsi tuo pačiu argumentu, nepateikdamas naujų reikalavimų ir naujų nederinimo motyvų, kurie galėtų pažeisti pareiškėjo lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad ji siekia rekonstruoti mansardą, siekdamas išsaugoti pastato būklę, šeimos bei kitų žmonių sveikatą ir gyvybę. Įvertinus pareiškėjo siekius - keisti esamą gyvenamojo namo stogo konstrukciją, architektūrinę pastato išraišką numatant mansardos įrengimą (pastogė), bei tai, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo jokių įrodymų, kad pastatas yra avarinės būklės ir nesaugus eksploatuoti, mano, kad tikrasis motyvas atlikti ginčo pastato rekonstrukciją yra ne išsaugoti pastatą bei kitų žmonių sveikatą bei gyvybę, o padidinti buto gyvenamąją erdvę. Šį tikslą nurodo ir pats pareiškėjas 2011-12-08 prašyme gauti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus 7 punkte „..Keičiama esamo gyvenamojo namo stogo konstrukcija, architektūrinė pastato išraiška, numatant mansardos įrengimą (pastogę), padidinant (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje gyvenamąsias patalpas“.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog atsakovas nepateikė teritorijų planavimo dokumentų, įrodančių, kad ginčo pastatas yra Kultūros paveldo objekte - Klaipėdos senamiestyje ir neinformavo jo bei buvusio valdytojo apie šį faktą, sudarant (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Paaiškina, kad ginčo pastatas patenka į kultūros vertybės teritoriją - Klaipėdos senamiestį ir tai pareiškėjui yra žinoma vėliausiai nuo 2008 m., kai jis pirmą kartą teikė projektinius pasiūlymus atsakovui tikslu rekonstruoti šį pastatą. Tuomet šis faktas pareiškėjui nekėlė abejonių. Be to, Nekilnojamojo turto registro įrašas, kad patalpa yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, galioja nuo 2011-10-28. Pareiškėjui yra viešai ir nemokamai Internete prieinamas Kultūros vertybių registras (http://kvr.kpd.lt/heritage/), o taip pat Klaipėdos miesto bendrasis planas (http:\\www.klaipeda.lt ), kuriuose pažymėtos Klaipėdos senamiesčio ribos. Dėl informavimo apie vertybes sudarant sandorius - tai yra ne atsakovo, o sandorio dalyvių pareiga. Be to, atsakovas neįgaliotas ir neturi jokių galimybių kontroliuoti sandorius, vykstančius jo veiklos teritorijoje. Todėl šie pareiškėjų argumentai turi būti atmesti. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamame sprendime nenurodoma, kad ginčo pastatas pripažintas saugotinu viešam pažinimui ir naudojimui ir kada yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą, suteikiant jam numerį ir pažymi, kad iki šiol nėra informuotas, kokie apsaugos reglamentai yra taikomi šio pastato atžvilgiu. Tokie argumentai turi būti atmesti, nes kaip aukščiau pažymėta ginčo pastatas nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pareiškėjas nurodo, kad Kultūros paveldo registro tvarkytojo pareiga yra pateikti vertybės savininkui ar valdytojui vertybės pasą. Pažymi, kad tokio dokumento jis neturi. Kadangi pareiškėjas nevaldo kultūros vertybės, šis argumentas turi būti taip pat atmestas. Pareiškėjas pažymi, kad kultūros paveldo objektą paskelbus saugomu su saugomame objekte esančiais nekilnojamojo turto savininkais sudaromos sutartys, o tokia sutartis su juo nebuvo sudaryta. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 16 straipsnyje minimos apsaugos sutartys yra sudaromos laisva valia. Nėra imperatyvaus reikalavimo sudaryti apsaugos sutartį su nekilojamojo turto valdytoju. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 16 str. 3 d. nurodoma: „Apsaugos sutartis su Kultūros vertybių registre registruotų kultūros paveldo objektų valdytojais ir su objektų teritorijose ir apsaugos zonose esančių sklypų ar nekilnojamųjų daiktų valdytojais gali sudaryti Departamentas, savivaldybės paveldosaugos padalinys, fondai ar kitos viešosios įstaigos, kurių funkcija yra kultūros paveldo apsauga.“
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaiko atstovaujamos institucijos poziciją atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.
Pareiškėjas V.E. į bylos nagrinėjimą teismo posėdyje neatvyko. Apie teismo posėdį jis informuotas tinkamai. Byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (:Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia iš esmės tuo, kad ginčijamas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl yra neteisėtas, nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Taigi, nagrinėjant ginčą būtina nustatyti, ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai.
Faktinės bylos aplinkybės.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimas, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. (toliau - ir ginčo butas, butas), pareiškėjas įsigijo nuosavybėn (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 9-10). Šios sutarties pagrindu pareiškėjui nuo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre įregistruota nuosavybės teisė į butą (b.l. 49-51). Iš aktualaus bylai 2012-02-29 Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 50/58551, duomenų nustatyta, kad ginčo butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje ir to (šios žymos) įregistravimo pagrindas - Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas, 1996-10-28, Nr., Į-120, įrašas galioja nuo 2011-10-28 (b.l. 49-51).
2011-12-08 prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti specialiuosius paveldosaugos reikalavimus gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. ir buto šiame name - (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., rekonstravimui (b.l. 54-55). Pareiškėjas nurodė, kad rekonstravimo projektu numatyta: keisti ginčo namo stogo konstrukciją, architektūrinę pastato išraišką, įrengti mansardą (pastogę), padidinant ginčo buto gyvenamąsias patalpas, visa tai sprendžiant kompleksiškai ir vieningu pasato architektūriniu sprendimu, išlaikant simetrišką kompoziciją. Šiems projektiniams sprendiniams įgyvendinti naujai montuojama stogo šlaito dalis, pakeičiant reikalingas gegnes ir atramas (pakeliamas stogas), o su lauku besiribojančios sienos mūrijamos iš plytų ir tinkuojamos iš išorės bei projektuojami nauji langai, nekeičiant namo pagrindinių (laikančių) konstrukcijų.
2012-01-13 sprendimu atsakovas pareiškėjui atsakė, jog specialiųjų paveldosaugos sąlygų ginčo namo ir buto jame rekonstravimui neišduos (b.l. 7). Šis sprendimas priimtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. specialistės, papildomai atliekančios padalinio vedėjo funkcijas, A.P., remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 str. 4 d., 19 str. 2 d. 1 p., 23 str. 1 d., Paveldo reglamento 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkytos darbų projekto rengimo taisyklių“ IV skyriaus 17 p., atsižvelgiant į Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2009-11-27 posėdžio protokolą Nr. 28.
Iš 2009-11-27 Klaipėdos miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarnybos 2009-11-27 posėdžio protokolo nustatyta, kad jame nepritarta pareiškėjo projektiniam pasiūlymui rekonstruoti ginčo butą – iškelti mansardinį aukštą pastato pagrindiniame ir kiemo fasaduose, įrengti balkoną vakariniame fasadą, konstatuojant, kad mansardinio aukšto rekonstrukcija galima, tačiau nekeičiant ginčo pastato tūrio, išsaugant XX a. pradžios laikotarpio statybai būdingą architektūrinę stilistiką (b.l. 8). Be to, protokole paaiškinta, kad ginčo pastatas (namas) yra statytas 1932 m., yra Klaipėdos miesto senamiestyje, kuriuo unikalus kodas 16075, jog tai vienas išlikusių ir XX a. architektūrinę stilistiką atspindinčių pastatų, sudarančių to meto Tilžės g. išklotinės dalį.
Taip pat byloje nustatyta, kad dar 2008-06-30 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją prašydamas išduoti projektavimo sąlygas ginčo buto patalpų, esančių namo mansardiniame aukšte, rekonstrukcijai, pakeliant stogą (b.l. 25-26). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2008-07-01 paprašė atsakovo išduoti specialiąsias projektavimo sąlygas ginčo buto rekonstrukcijai (b.l. 24) Į šį prašymą atsakovas minėtam skyriui atsakė 2008-07-04 raštu (b.l. 23), kuriame nurodė, kad pateiktiems projektiniams pasiūlymams nepritaria ir prašomų sąlygų neišduos. Tai motyvavo tuo, kad pastatas, kuriame yra ginčo butas, registruotos kultūros vertybės Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, pripažintoje saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui (LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190, Valstybės žinios, 2005, Nr. 58-2034), o pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 21 straipsnio nuostatas, tokioms teritorijoms taikomas kultūrinių draustinių statusas, jose draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo kompleksus ir objektus, naikinti jų autentiškumą, iš esmės pakeisti kultūros paveldo objektų aplinką, mažinant kultūros paveldo objektų vertę. Paaiškino, kad ginčo rekonstrukcija sumažintų Klaipėdos senamiesčio vertingumą, keistų gatvės urbanistinį charakterį.
Iš pateiktų ginčo namo rekonstrukcijos eskizų (b.l. 29, 30, 39, 40, 41, 42), rekonstrukcijos aprašymo (b.l. 31), aiškinamojo rašto (b.l. 33), mansardos brėžinių, planų (b.l. 34, 35), o taip šiuo metu esančio pastato fasado fotonuotraukų (b.l. 94, 95, 96) nustatyta, kad ginčo buto rekonstrukcija jau yra atlikta. Be to, ginčo rekonstrukcijų darbų, kurie pripažinti savavališkais, atlikimo faktą patvirtina ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-04 nutarimas (nutarimas įsiteisėjęs ir galiojantis) administracinėje byloje Nr.A2.7.-236-89/2012, kuriuo pareiškėjui pagal ATPK 159¹ str. 7 d. skirta 500 Lt bauda (duomenys iš Lietuvos teismų informacijos sistemos (LITEKO).
Teisinis ginčo aplinkybių vertinimas ir išvados.
Ginčo atveju pareiškėjas siekia gauti iš atsakovo specialiąsias paveldosaugos sąlygas iš esmės jau faktiškai atliktiems ginčo buto bei namo rekonstrukcijos (statybos) darbams.
Akcentuotina, kad nuo 2010 m. spalio 1 d. pasikeitus Statybos įstatymo redakcijai, o būtent 2010 m. liepos 2 d. priėmus Statybos įstatymo 1, 2, 3, 5, 6, 12, 16, 20, 21, 23, 24, 27, 28, 33, 35, 40, 42, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 23¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 28¹ straipsniu, keturioliktuoju skirsniu ir priedu, įstatymą Nr. XI-992, buvo pakeistas projektavimo sąlygų sąvado išdavimo teisinis reglamentavimas. Pagal naujos redakcijos Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, statinio projektas rengiamas vadovaujantis <...> savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais; Kultūros paveldo departamento išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje; saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.
Pagal Statybos įstatymo (žr. Valstybės Žinios, 1996, Nr. 32-788; Valstybės Žinios, 2001, Nr. 101-3597, byloje taikytina akto redakcija galiojanti nuo 2012-01-01 iki 2012-07-01) 2 straipsnio: 13 dalį - statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį; ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose; 18 dalį – statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.); 22 dalį - kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai – statybos darbai, atliekami kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje; 27 dalį - statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma; 31 dalį - projektiniai pasiūlymai – eskizinis projektas, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti; 71 dalį - savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius; 92 dalį - statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują (naujus) statinį (statinius); leidimas rekonstruoti statinį (statinius); leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą (pastatus); statinio projektas, kuriam raštu pritarė įgaliotas (įgalioti) valstybės tarnautojas (tarnautojai); rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos; leidimas tęsti sustabdytą statybą.
Be to, Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje inter alia (taip pat) nustatyta, kad leidimą rekonstruoti statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Pagal šio straipsnio 8 dalį, leidimui rekonstruoti statinį gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterinė laikmena su rekonstravimo projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su statybos projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis šio įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, – savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. D1-808 redakcija) patvirtino Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas, kurio 7 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo pradžia laikoma statinio projektavimo sąlygų sąvadų patvirtinimo arba visų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo diena. Pagal šio reglamento 2 punktą, projektuojant tam tikros paskirties statinius, be šio reglamento, taikomi papildomi reikalavimai, kuriuos nustato <...> 2.2. kultūros paveldo statiniui – Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, jo pagrindu parengti paveldo tvarkybos reglamentai, taip pat šių statinių laikinieji apsaugos reglamentai.
Nagrinėjamu atveju statybą leidžiančio dokumento ginčo rekonstrukcijos darbams vykdyti pareiškėjas neturi ir (ar) prašymo (su reikalingais kartu pateikti ir kitais dokumentais) gauti leidimą vykdyti ginčo rekonstrukciją kompetentingai institucijai, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, nėra pateikęs. Prejudicinę reikšmę byloje turi tai, kad pareiškėjas jau yra nubaustas minėtu apylinkės teismo nutarimu už savavališkos statybos darbus (vykdė mansardinio aukšto dalies rekonstrukcijos darbus, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento) ginčo pastate, todėl teismas papildomai nenagrinėja ginčo rekonstrukcijos darbų pobūdžio, mąsto ir pan. Vertinant šias aplinkybes teismas pripažįsta pagrįstais skundžiamo sprendimo argumentus nukreiptus į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009-11-27 nepritarimą ginčo rekonstrukcijos projektiniams pasiūlymams, taip pat nuoroda į Paveldo tvarkymo reglamento PTR 3.06.01:2007 „Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės“ nuostatas.
Pažymėtina, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte (tokiu ginčo atveju yra ir ginčo pastatas), jo teritorijoje, vietovėje draudžiama: 1) naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes; 2) teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar išraiška nustelbtų kultūros paveldo objektą ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti; 3) naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultūros vertybės informacinius stendus arba kultūros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius.; 4 dalyje - viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingąsias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultūros paveldo objektą pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultūros vertybės pase, naudojimo būdams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumą – pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, formuoti naują planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumo požymius. Byloje nustačius ir įrodžius, kad ginčo statybos (rekonstrukcijos) darbai faktiškai atlikti, be to, vertinant šių darbų pobūdį ir (ar) rezultatą, atsižvelgiant į virš išdėstytus teisinius apsektus, akivaizdu, kad atsakovas nuspręsdamas neišduoti ginčo specialiųjų paveldosaugos sąlygų tam turėjo ir faktinį, ir juridinį pagrindą.
Byloje nėra ginčo, jog ginčo pastatas yra registruotas kultūros vertybės Klaipėdos senamiesčio teritorijoje, pripažintoje saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas patenka į Klaipėdos senamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų planą, o šio namo, kaip senamiesčio kultūrinė vertė - urbanistinė, architektūrinė, istorinė. Šias aplinkybės patvirtina Senamiesčio teritorijos ribų planas, patvirtintas 1996-10-15 Kultūros paveldo centro direktoriaus (b.l. 91), ištrauka iš Kultūros vertybių registro apie Senamiesčio teritorijos ribas (b.l. 92), Senamiesčio dosjė, kurios duomenimis ši teritorija žymima kultūros vertybės kodu U17 (dabartinis unikalus objekto Nr. 16075), užima 93,6 ha žemės plotą ir kt. (b.l. 70-77). Vertinant šias aplinkybes, teismo pagrįsta laiko skundžiamo sprendimo motyvaciją, jog ginčo pastatas yra Klaipėdos senamiesčio teritorijoje Nr. 16075, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl norint pareiškėjui ginčo pastate vykdyti statybos (rekonstrukcijos) darbus privalu vadovautis ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Paveldo tvarkybos reglamento normomis.
Atsižvelgiant į virš išdėstytą, visi pareiškėjo skundo argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo nepagrįstumu ir (ar) neteisėtumu atmestini kaip nepagrįsti. Kiti pareiškėjo skundo argumentai – dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybių, dėl neinformavimo apie pastato (buto) įtraukimą į nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą, dėl sutarties sudarymo paskelbus saugomą objektą saugomu ir pan., laikytini faktiškai ir juridiškai nereikšmingi ginčui ištirti ir (ar) pertekliniai.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje reglamentuota, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kuris turi apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės tarnybas ir teritorinius padalinius. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir veikė kaip departamento struktūrinis padalinys.
Sistemiškai aiškinant ir analizuojant aukščiau išdėstytų teisės aktų normas, vertinant faktinę bylos situaciją, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jo pasirašytas, sprendime išsamiai ir aiškiai išdėstyti ginčo situacijos faktiniai ir juridiniai aspektai, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2012-01-13 sprendimas Nr. (12.14)-2K1-09 pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes teismas nenustatė ginčijamo akto panaikinimo pagrindų, kuriais šis sprendimas turėtų būti naikinamas, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo V.E. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl 2012-01-13 sprendimo Nr. (12.14)-2K1-09 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.