- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- e2YT-27497-918/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21422-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo R. V. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutarties priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. nurodė pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė pripažinti antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmus neteisėtais, kuriais antstolė 2018 m. birželio 19 d. elektroninėje erdvėje paskelbė varžytynes nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), neperkainojusi turto vertės.
Padavęs skundą antstolei, pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolės Virginijos Meškauskienės vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/07050 nuo 2018 m. birželio 19 d. paskelbtas varžytines elektroninėje erdvėje (varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl nekilnojamųjų daiktų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės teismo nutartis byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų.
2018 m. liepos 11 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
2018 m. liepos 12 d. teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant varžytynes vykdomoje byloje Nr. 0015/14/07050. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė du skirtingus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių dviejose skirtingose vykdomosiose bylose Nr. 0015/14/07050 ir Nr. 0015/14/07051 taikymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas gavęs atskirąjį skundą, su kuriuo sutinka, pats panaikina skundžiamą nutartį.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, sutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu. Tokiu atveju teismas panaikina 2018 m. liepos 11 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintinas.
CPK 144 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nors teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina antstoliui pareikšto reikalavimo pagrįstumo, tačiau iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje suformuluoto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo matyti, kad teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas pareiškėjui palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Vertindamas pareiškėjo skundo pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjas skundė antstolės veiksmus, teigdamas, jog areštuotas turtas pardavinėjamas pagal neaktualią turto rinkos vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-17740-465/2018, peržiūrėta apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi palikta nepakeista, pareiškėjo skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų, o pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita dėl specialiosios turto vertės ir teismo eksperto A. L. atsakymas nesudaro teisinio pagrindo ginčo turtą perkainoti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų teigia, kad turto vertė šiuo metu yra akivaizdžiai pasikeitusi bei teikia naujus įrodymus apie pasikeitusią turto vertę. Nagrinėjamu atveju preliminariai įvertinus skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus bei pateiktus įrodymus, taip pat civilinėje byloje Nr. e2YT-17740-465/2018 nustatytas aplinkybes, teismui kyla pagrįstų abejonių, kad turto vertė per vienerius metus išaugo daugiau nei du kartus, todėl teismas pateiktą pareiškėjo skundą laiko prima facie nepagrįstu.
Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-178-464/2010 ir kt.). Vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas, įtvirtintas CPK 18, 281, 584 str. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
Teismo vertinimu, šioje byloje taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo, o jas pritaikius būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291, 144-148 straipsniais, 317 straipsnio 1 dalimi, 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-27497-918/2018, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atmesti pareiškėjo R. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.