Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė 2018 m. balandžio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Nurodė, kad turto vertinimą atliko kvalifikuotas UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojas Tauras Antanas Tupinis, kuris yra ir teismo ekspertas. Antstolės paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs vertintojas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti turto vertintojo profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Skolininko pateiktas teismo eksperto Aido Liorento atsakymas nėra ekspertizės aktas/vertinimo ataskaita, kuri galėtų būti vertinama kaip įrodymas, galintis pagrįsti vienokią ar kitokią vykdymo procese realizuojamo turto rinkos vertę. Teismo ekspertas Aidas Liorentas atsakyme pateikė tik preliminarią savo nuomonę dėl galimos jo vertinto turto rinkos vertės bei labai aiškiai nurodė, kad siekiant tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus, jam būtų reikalinga atlikti naują ekspertizę. Taigi šiuo atveju teismo eksperto atsakymas nepaneigia vykdymo procese nustatytos įkeisto turto rinkos vertės teisingumo bei pagrįstumo. Akcentavo, kad 2015 m. teismo ekspertas Aidas Liorentas teismo ekspertizės akte Nr. 15/02-012 įvertino visus skolininkui priklausančius žemės sklypus, kaip durpyną (sklypų masyvą), tuo tarpu vykdymo procese ekspertizė buvo skirta ir ekspertizės išvados pateiktos dėl konkretaus įkeisto, vykdymo procese realizuotino turto. Taigi šiuo atveju vėlgi visų skolininkui priklausančių žemės sklypų, kaip durpyno (vieno sklypų masyvo), vertės nustatymas 2015 m., nepaneigia vykdymo procese 2017 m. nustatytos tik įkeisto turto rinkos vertės teisingumo bei pagrįstumo. Tuo labiau, kad 2015 m. ekspertizės akte teismo ekspertas taip pat yra pažymėjęs, jog žemės sklypų atskiras vertinimas pirkėjui nebūtų patrauklus, ko pasėkoje ir jo vertė būtų žymiai mažesnė. Pažymėjo, kad UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita nėra ir negali būti prilyginama teismo eksperto vykdymo procese parengtam ekspertizės aktui, tokia ataskaita nėra lygiavertė. UAB „Verslavita“ vertintoja neturi teismo eksperto kvalifikacijos, vertinimo ataskaitoje pateikta vertintojos nuomonė, kuri nėra privaloma ir skirta tik užsakovui, vertintoja neprisiima ir jokios atsakomybės, jeigu ataskaita būtų naudojama kitais tikslais ir atvejais, nei nurodyta joje. Be to, ataskaitoje nustatyta ne įkeisto turto (16 vnt.) rinkos vertė. o 12 vnt. žemės sklypu specialioji vertė, t v. dalies turto vertė darant specialiąsias prielaidas. Pabrėžė, jog specialioji prielaida yra prielaida, pagal kurią yra pripažįstami faktai, besiskiriantys nuo vertės nustatymo diena esamu faktu arba kurios tipinis rinkos dalyvis vertės nustatymo dieną nepadarytų. Taigi vertintojas, atlikdamas vertinimą su specialiosiomis prelaidomis preziumuoja tokį faktą arba aplinkybę, kuris skiriasi nuo vertės nustatymo dieną galimų patikrinti esamų faktų ir aplinkybių. Tuo tarpu vykdymo procese turto rinkos vertė turi būti nustatoma, ir šiuo atveju teismo eksperto buvo nustatyta, atsižvelgiant į esamus faktus ir aplinkybes, nedarant jokių specialių prielaidų, kadangi tokių prielaidų darymas nustatinėjant realią turto rinkos vertę yra negalimas. Atkreipė dėmesį, kad skolininkas pasinaudojo teise pasiūlyti savo pirkėjus, ir siūlė juos už 1189 200 Eur, tačiau pasiūlyti pirkėjai neįmokėjo reikiamos sumos į antstolės depozitinę sąskaitą. Taigi, skolininkas šiai dienai teigdamas, kad įkeisto turto rinkos vertė vykdymo procese yra nustatyta nerealiai per maža, nesugebėjo surasti net tokio pirkėjo, kuris galėtu mokėti turto įkainavimo suma i antstolės depozitinę sąskaitą, jau nekalbant apie didesne suma. Teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimu byloje Nr. 2-4329-910/2013, įkeisti žemės sklypai grąžinti R. V. nuosavybėn. Tai, kad dalis turto vis dar įregistruota UAB „Agrokuras“ vardu yra paties skolininko pasyvumo rezultatas. Kitų trečiųjų asmenų, kaip neva tikrųjų turto savininkų, nurodymas yra tiesiog bandymas klaidinti teismą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad prievolės užtikrinimui pagal sutartinės hipotekos sandorius įkeistas turtas – žemės sklypai (16 vnt.), esantys Biržų r. Guodžių k., Butniūnių k., Linaičių k., Purvų k., Medinų I k. 2016 m. lapkričio 21 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1-6500 dėl įkeisto turto vertės ekspertizės paskyrimo, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Jungtinis verslas“. UAB „Jungtinis verslas“ ekspertas Tauras Antanas Tupinis 2017 m. kovo 21 d surašė ekspertizės aktą Nr. 1703/01-1, kuriame padarė išvadą, kad ekspertizės objekto bendra rinkos vertė 2017-03-01 dieną yra 1 189 200 Eur. Šio ekspertizės akto pagrindu antstolė 2017-03-24 patvarkymu Nr. S1 - 13342 nustatė areštuotų žemės sklypų rinkos vertę - 1 189 200 Eur. 2018 m. kovo 19 d. raštu Nr. S-18-15-3518 „Dėl informavimo apie paskelbtas varžytines“ antstolė paskelbė pirmąsias varžytines areštuoto turto - žemės sklypų (durpynų), esančių Biržų raj. Guodžių, Butniūnų, Linaičių, Purvų I, Medinių I kaimuose už pradinę turto pardavimo kainą - 951 360 Eur. 2018 m. balandžio 6 d. raštu pareiškėjas kreipėsi į antstolę, pateikdamas įrodymus apie per vienerius metus nuo areštuoto turto rinkos vertės nustatymo pasikeitusią areštuoto turto rinkos vertę ir prašydamas antstolės atšaukti varžytynes bei paskirti naują ekspertizę.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso stadijų - tai turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas (CPK 681 straipsnis). Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) apsauga. CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu areštuoto turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.). CPK 681 straipsnio 2 dalis numato, jog vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje numatytos tvarkos. Turto perkainojimo instituto tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Nagrinėjamu atveju vykdymo procese turto vertinimą atlikęs kvalifikuotas UAB „Jungtinis verslas“ turto vertintojas Tauras Antanas Tupinis, kuris yra ir teismo ekspertas, 2017 m. kovo 21 d ekspertizės aktu Nr. 1703/01-1 nustatė, kad įkeisto turto vertė yra 1 189 200 Eur. Šio ekspertizės akto pagrindu antstolė 2017-03-24 patvarkymu Nr. S1 - 13342 nustatė areštuotų žemės sklypų rinkos vertę - 1 189 200 Eur. Pažymėtina, kad skolininkas įgyvendindamas savo teisę skųsti antstolės veiksmus, ginčijo vykdymo procese nustatytą dalies turto vertę, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-852-553/2018 konstatavo, jog nėra pagrindo abejoti eksperto nustatyta ginčo objekto verte. Taigi vykdymo procese teismo eksperto nustatyta turto vertė nuginčyta nebuvo.

Kaip jau buvo minėta, civilinio proceso kodekse įtvirtinto turto perkainojimo instituto tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto perkainojimas atliekamas tik tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė.

Kartu su skundu pareiškėjas pateikė UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaitą, kurioje yra pateikta turto vertintojos nuomonė. Priešingai nei teigia pareiškėjas, ši ataskaita negali būti prilyginama teismo eksperto vykdymo procese parengtam ekspertizės aktui, nes UAB „Verslavita“ turto vertintoja Gražina Garuolienė neturi teismo eksperto kvalifikacijos. Be to, joje nustatyta ne įkeisto turto (16 vnt.) rinkos vertė, o 12 vnt. žemės sklypų specialioji vertė, darant specialiąsias prielaidas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog šiuo konkrečiu atveju iškilo būtinybė perkainoti ginčo turtą, turto rinkos vertė buvo nustatyta laikantis visų įstatymo reikalavimų, o pareiškėjo pateikta UAB „Verslavita“ vertinimo ataskaita dėl specialiosios turto vertės ir teismo eksperto Aido Liorento atsakymas nesudaro teisinio pagrindo ginčo turtui perkainoti.

Pareiškėjas nepagrįstai teigia ir klaidina teismą, kad iš varžytynių yra pardavinėjamas pareiškėjui nuosavybės teise nepriklausantis turtas. Teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4329-910/2013 įkeisti žemės sklypai grąžinti pareiškėjo nuosavybėn. Todėl teismas sutinka su antstolės ir suinteresuoto asmens pastebėjimu, kad tai, jog dalis turto vis dar yra įregistruota UAB „Agrokuras“ vardu yra paties pareiškėjo pasyvumo rezultatas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas ir atmestinas.

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB prašo priteisti iš pareiškėjo 242,00 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB už teisinių paslaugų teikimą sumokėjo 242,00 Eur (mokėjimo pavedimas Nr. APM4072692). Suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susiję su tuo, kad jam buvo reikalinga advokato pagalba ruošiant atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad Luminor Bank AB nurodytos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, prašymas dėl 242,00 Eur priteisimo tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens Luminor Bank AB, į. k. 112029270, naudai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.