Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S. (V. S.) ir jo atstovui advokatui Gintarui Petukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), atstovo advokato G. Petukausko skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12462-2023 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

ANK 424 straipsnio 1 dalyje apibrėžto administracinio nusižengimo ir ANK 42 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo analizė leidžia teigti, kad transporto priemonės vairavimas nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui užtraukia švelnesnę atsakomybę, nei ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytas transporto priemonės variavimas neturint tokios teisės. Priešingu atveju už ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą neproporcingai neteisingas būtų privalomas ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

III. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. S. ir jo atstovas advokatas G. Petukauskas prašė teismo skundą tenkinti.

V. S. atstovas advokatas G. Petukauskas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad V. S. vairavo krovininį automobilį, kuriam vairuoti yra reikalinga C1 kategorija, jis tokią kategoriją turi, ji galioja iki (duomenys neskelbtini) metų. Asmuo turi teisę vairuoti tokios rūšies transporto priemonę, bet šalutinė aplinkybė – vadinamasis 95 kodas. V. S. pagal galiojančią tvarką, kas 5 metai būtina praeiti 35 valandų kursą. V. S. po įvykio nuėjo ir išklausė kursus, bei gavo naują pažymėjimą, kuris pridėtas prie bylos. Europos bendrijos direktyva 2003/59/EB reglamentuoja 95 kodą ir šitoje direktyvoje nėra kažkokių drakoniškų sąlygų. Šitos direktyvos 2 straipsnio F punktas sako ši direktyva netaikoma, transporto priemonių, kuriomis vykdomas nekomercinis keleivių arba krovinių vežimas ir asmeniniams reikalams naudojama transporto priemonė. G punktas sako: ši direktyva netaikoma, transporto priemonių vežančių medžiagas arba įrangą, kurias vairuotojas naudos atlikdamas savo darbą, jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla – vairuotojas.

Faktinės aplinkybės yra tokios, kad V. S. turi (duomenys neskelbtini), kurioje yra samdomų darbuotojų, kurioje yra 2 profesionalūs vairuotojai, kiti darbuotojai. Ši transporto priemonė buvo varoma į įmonės stovėjimo aikštelę, jokio krovinio nebuvo. Jeigu vadovautis Europos bendrijos direktyva, tai ši transporto priemonė nebuvo naudojama komerciniams tikslams, ji nieko nevežė, o pagal kitą punktą šita direktyva taikoma jeigu toks transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė darbuotojo veikla – vairuotojas. V. S. nėra vairuotojas, jis (duomenys neskelbtini). Tiesiog yra mechaniškai susieta C1 kategorija ir 95 kodas, lygtai, tai būtų viena visuma. V. S. negalima bausti pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Negalima suprasti pažeidimo, kurį numato straipsnio 3 dalis, reiškia jeigu tu neišklausei šitų kursų, tu neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. V. S. neturi 95 kodo, bet pagal Europos direktyvą, jam jis nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Teismo išvados

V. S. atstovo advokato G. Petukausko skundas tenkinamas iš dalies

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu V. S. nubaustas subendrinta galutine 350 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 4 d., 12:39 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti. Teisė vairuoti šios kategorijos (C ir C1) transporto priemonę pasibaigė (duomenys neskelbtini). Be to, vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, bet nebuvo užsisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas KET 14, 196 punktus ir padarydamas, 424 straipsnio 3 dalyje, ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Pareiškėjas ir jo atstovas sutinka su nusižengimu, numatytu ANK 432 straipsnio 1 dalyje (vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržų), tačiau nesutinka su tuo, kad nusižengimas vairuojant transporto priemonę, pasibaigus teisės vairuoti C1,C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones, galiojimui, kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, o ne pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, ko pasėkoje jam buvo atimta teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones 6 mėnesiams.

ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog V. S. 2023 m. gegužės 4 d., 12.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę su įrengtais saugos diržais, bet nebuvo jų užsisegęs. Šias aplinkybes V. S. patvirtino ir sutiko su padarytu nusižengimu. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu V. S. administracinėn atsakomybėn už ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

ANK 424 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojo pažymėjime nurodytų vairuotojui taikomų apribojimų (išskyrus leidimo vairuoti tam tikros rūšies transporto priemones apribojimus) ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

SEAKĮ 22 straipsnyje reglamentuojamas teisės vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikimas. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre. Įstatymo 2 dalies 93 punkte apibrėžta, kad vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, o teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 1V-186 „Dėl vairuotojo pažymėjimo blanko aprašymo ir privalomosios formos patvirtinimo“ 6 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimo antrojoje pusėje yra pateikiama transporto priemonių kategorijų lentelė, įrašai ir įrašų bei lentelės grafų numeriai 9, 10, 11, 12, 13, 14, išgraviruoti lazeriu, o įrašas Nr. 11 žymi teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės galiojimo pabaigos data, taigi teismas neturi pagrindo laikyti, kad teisės vairuoti nurodytų kategorijų transporto priemones galiojimo laikas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galėjo būti nežinomas ar nepastebėtas.

Iš aptartų teisės normų konstrukcijos matyti, jog transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones (pasibaigus jos galiojimui, nors asmuo ir turi teisę vairuoti kitų rūšių transporto priemones), pagal teisines pasekmes yra prilyginamas transporto priemonės vairavimui neturint teisės jos vairuoti. Todėl skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju V. S. turėjo teisę vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones, tik jos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, dėl ko jis nepagrįstai pripažintas neturinčiu teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones, nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjo vairuotojo pažymėjimas nusižengimų padarymo metu galiojo ir jo galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, jis turėjo teisę vairuoti kitų (atitinkamų) rūšių transporto priemones, tačiau teisės vairuoti sunkiasvores transporto priemones galiojimo terminas buvo pasibaigęs. Todėl jo veiką kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu akcentavo teisinį reguliavimą susijusį su Europos Sąjungos direktyva 2003/59/EB, kurioje apibrėžta tvarka susijusi su kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodiniu mokymu. Šios direktyvos nuostatos buvo perkeltos į SEAKĮ. Šio įstatymo 2 straipsnio 92¹ punkte apibrėžta vairuotojo kvalifikacijos kortelės samprata – dokumentas, kuriame nurodomas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), jeigu nėra galimybės jo įrašyti vairuotojo pažymėjime, patvirtinantis turimą C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojų kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais. Europos Sąjungos kodas 95 yra pradinės profesinės kvalifikacijos pažymėjimas, suteikiantis asmeniui teisę ES šalyse komerciniais tikslais (gaunant už tai atlyginimą) verstis krovinių ir keleivių pervežimu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas teigė, kad V. S. įvykio metu sunkvežimį vairavo ne komerciniais tikslais, tai yra nevežė jokio krovinio, o tik norėjo pervaryti įmonės automobilį į kitą vietą, todėl V. S. vairuojant C ir C1 kategorijos transporto priemones 95 kodas nebuvo reikalingas ir jis nepadarė jokio nusižengimo. Atstovo dėstoma pozicija neprieštarauja SEAKĮ 22 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintam reglamentavimui, jog SEAKĮ 14 straipsnio 5 dalies punkte numatytas reguliavimas, kai C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairuotojai, ketinantys verstis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, privalo nustatyta tvarka įgyti vairuotojo kvalifikaciją ir ją periodiškai tobulinti, netaikomas, transporto priemonių, kurios naudojamos nekomerciniam krovinių arba keleivių vežimui, vairuotojams. Byloje nebuvo nustatinėjama aplinkybė ar V. S. vairuodamas įmonei priklausantį sunkvežimį vežė kokį krovinį, ar transporto priemonę vairavo komerciniais tikslais. Teismo posėdžio metu V. S. tvirtino, kad krovinio nevežė, teismas neturi pagrindo juo netikėti.

Visgi pažymėtina, kad atsakomybė už C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis vairavimas verčiantis komerciniu krovinių arba keleivių vežimu, jeigu vairuotojo pažymėjime neįrašytas suderintas Europos Sąjungos kodas (95), arba neturint vairuotojo kvalifikacijos kortelės arba vairuotojo liudijimo numatyta ANK 425 straipsnyje. Šiuo atveju, kadangi V. S. nesivertė komercine veikla vairuodamas sunkvežimį, jo veika ir nebuvo kvalifikuojama pagal ANK 425 straipsnį, o tinkamai kvalifikuota, kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Aplinkybė, jog sunkvežimį V. S. vairavo ne komerciniais tikslais, nusižengimo kvalifikavimui įtakos neturi.

Kaip minėta, pagal SEAKĮ 22 straipsnio 4 dalį teisė vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų transporto priemones galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos. Šia norma įstatymo leidėjas numatė apibrėžtą terminą, kiek laiko galioja teisė vairuoti šių kategorijų transporto priemones ir nenumatė tiesioginės sąsajos su 95 kodu, kuris reikalingas siekiant minėtų kategorijų transporto priemones vairuoti komerciniais tikslais. Kaip matyti, V. S. naujas vairuotojo pažymėjimas išduotas (duomenys neskelbtini). Naujo vairuotojo pažymėjimo 11 grafoje matyti, kad teisė vairuoti C ir C1 kategorijų transporto priemones galioja iki (duomenys neskelbtini), t. y. lygiai 5 metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Naujo vairuotojo pažymėjimo 12 grafoje matyti, kad 95 kodas V. S. galioja iki (duomenys neskelbtini). (b. l. 8-9). Taigi teisė vairuoti C ir C1 kategorijų transporto priemones tiesiogiai nėra susijusi su 95 kodu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei argumentus, teismas sprendžia, kad skundžiamame nutarime V. S. veika – vairavimas sunkiasvorės transporto priemonės pasibaigus teisės vairuoti C1, C kategorijų transporto priemones, galiojimui, teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip neturėjimas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.

ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, to paties straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu už ANK 424 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą V. S. paskirta subendrinta – 350 Eur dydžio bauda (pagal sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų) ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad V. S. neginčijo jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos dydžio (ginčijo veikos kvalifikavimą ir prašė perkvalifikavus paskirti mažesnį baudos dydį), taigi teismas aplinkybių, lėmusių administracinės nuobaudos dydžio parinkimą V. S., šioje nutartyje nevertina, preziumuodamas, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas, nustatydamas V. S. skirtinos administracinės nuobaudos dydį, tinkamai įvertino ANK 34 straipsnyje įtvirtintus kriterijus. Vis dėlto, kaip galima spręsti iš paties pareiškėjo paaiškinimų, jis nesutinka su tuo, kad jam buvo skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Tai reiškia, kad jam buvo paskirta minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, kurią skirti imperatyviai įpareigoja įstatymas.

Spręsdamas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo pagrįstumo ir termino teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atkreiptinas dėmesys, kad V. S. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu dėl padaryto administracinio nusižengimo (abiejų) nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad jo veikoje nėra tyčios, tiesiog neapsižiūrėjo, jog data minėtoms kategorijoms jau pasibaigusi. Nedelsiant po šio įvykio ėmėsi veiksmų atnaujinti vairuotojo pažymėjimą ir jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, kuriame teisė vairuoti C ir C1 kategorijų transporto priemones numatyta iki (duomenys neskelbtini).

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės V. S. neskirti. Pagrindą tokiai išvadai suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo padaryto nusižengimo pavojingumas. Sprendžiant klausimą dėl administracinio poveikio priemonės paskyrimo, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog V. S. į bylą pateikė naują VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad V. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo formalaus pobūdžio, taigi nėra pagrindo manyti, kad vairuodamas neturėdamas tam teisės (iš esmės tik dėl neatnaujinto vairuotojo pažymėjimo C, C1 kategorijos transporto priemonėms) V. S. būtų sukėlęs pavojų kelių eismo saugumui. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su teise vairuoti transporto priemones, tačiau dėl šio įvykio netekus teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones, tai paveiktų jo, kaip įmonės direktoriaus, darbinę veiklą. Išdėstytų aplinkybių visuma charakterizuoja V. S. kaip asmenį, suvokiantį savo veiksmų pasekmes, ketinantį ateityje elgtis atsakingiau. Teismo vertinimu, V. S. paskirta bauda padarys jam pakankamą poveikį, kad atgrasytų nuo analogiškų administracinių nusižengimų padarymo ateityje. Nagrinėjamu atveju iš esmės formalus teisės vairuoti visų kategorijų transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Teismo įsitikinimu, V. S. skirta piniginė bauda yra pakankama, atitinka proporcingumo reikalavimus, o administracinio poveikio priemonės skyrimas, įvertinus pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, būtų neproporcingai griežtas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. S. atstovo advokato skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu V. S. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu 1, 6 dalimis, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. atstovo advokato Gintaro Petukausko skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-12462-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), panaikinant jo dalį, kuria V. S. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje ir 432 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.