Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, Eurikai Kontarienei, dalyvaujant prokurorams Reginai Bučinskaitei, Kaziui Grigaičiui, kaltinamosios gynėjai advokatei Jūratei Kleinauskienei, nukentėjusiajai A.R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Radviliškyje, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštojo mokslo išsilavinimą, našlė, nedirbanti, gyvenanti A. S. g. 3-21, Vilniuje, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, pagamino netikrus dokumentus, žinomai netikrus dokumentus laikė ir panaudojo, o būtent:

Laikotarpiu nuo 2010-10-09, 11.00 val. iki 2010-10-29, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nukentėjusiajai A. R. prisistačiusi UAB „Džovana“ privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisės bei atitinkamos kompetencijos, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla, žinodama, kad sertifikatai yra netikri ir jie negaliojantys, už kursų pravedimą iš A. R. per keletą kartų apgaule savo naudai įgijo 1150,00 litų.

Be to, ji iki 2010-10-29, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, atspausdindama pagamino netikrus 2010-09-15 ir 2010-10-29 UAB „Džovana“ terapijos specialistės sertifikatus, išduotus A. R. vardu, sudarytus lietuvių bei anglų kalbomis, juose atvaizdavo tikrovės neatitinkančią informaciją, pasirašydama Ž. J. vardu, ties skiltimi „Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“ bei pasirašydama ties skiltimi „Generalinė direktorė A.k. dr. V. J.“, neturėdama mokslinio daktaro laipsnio ir žinodama, kad šie dokumentai yra netikri, laikė bute Taikos pr. 51-22, Klaipėdoje, iki 2010-10-29, kol išdavė A. R.. Tokiu būdu V. J. pagamino netikrus dokumentus, žinomai netikrus dokumentus laikė ir panaudojo, t.y. neteisėtai šiuos dokumentus paleido į teisinę apyvartą.

Kaltinamoji V. J. kalta neprisipažino, parodė, kad pagal išsilavinimą ji yra neurochirurgė, įkūrė UAB „Džovana“, būdama direktore, organizavo ir vedė visų tipų masažų kursus. A. R. baigė masažo kursus, už kuriuos sumokėjo 700 Lt. Kvito dėl pinigų gavimo jai neišdavė, nes nespėjo, o vėliau A. R. ji nesutiko. Sertifikatų ji neklastojo, sertifikatų blankai buvo blogai atspausdinti ir ji to nepastebėjo. UAB „Džovana“ įstatuose nebuvo numatytas sertifikatų išdavimas, bet tai yra vidinis bendrovės reikalas. 2010 rudenį bute Taikos g. 51-22 organizavo masažų kursus. Apie tai būdavo dedami skelbimai į laikraščius bei internetą, todėl norintys mokytis patys juos susirasdavo. Tuo laikotarpiu ji viena vedė masažo kursus, kadangi tai yra jos pačios atradimas, kurį ji norėjo išspinduliuoti kitiems. Registracijos žurnalą vesdavo Ž. J., kuri yra išvykusi į Ameriką. Ji tvarkydavo visus buhalterinius klausimus, gaudavo blankus, kurie buvo atspausdinti spaustuvėje. Su Ž. J. yra pažįstama nuo 1993 metų, kai buvo įkurta UAB „Džovana“. Sertifikatus išrašydavo pati, ant jų pasirašydavo ji bei Ž. J.. Ant sertifikatų būdavo dedamas UAB „Džovana“ antspaudas, kuris yra pas ją. A. R. lankė kursus nuo 2010-10-02. Sertifikatų išdavimas patvirtina, kad klientas, užbaigęs masažų kursus, gali pateikti jos išduodamus sertifikatus mokesčių inspekcijai tikslu gauti darbo liudijimą privačiai veiklai. Ant sertifikato pasirašė vienoje grafoje „Generalinė direktorė A.K. dr. V. J.“.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2010-10-08 laikraštyje „Klaipėda“ rado skelbimą dėl masažo kursų. Paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė moteris, ji minėjo, kad tai labai geri kursai, galės darbą surasti, kad kursai kainuos 400 Lt, o kvalifikacijos kėlimas dar 200 Lt. Pasakė, kad galės susimokėti dalimis, kad būtina atvykti kitą dieną, nes vėliau nebus laisvų vietų. Pasiėmusi 200 litų, sekančią dieną vėl paskambino nurodytu skelbime numeriu, atsiliepė moteris, prisistatė daktare Vaida, pasakė, kad kursai vyks Taikos pr. 51-22. Šį kartą atsiliepė kita moteris. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė moteris, prisistačiusi daktare V. J., parodė kambarį, pasakė, kad tai jos darbo kambarys. Ten stovėjo pakyla, ant kurios daromi masažai. Ant stalo buvo padėti sertifikatai, licencijos, diplomai jos ir Alekso vardu, kažkoks antspaudas. Ji pasakė, kad yra mokslininkė, kuri išrado „stebuklingą“ tempimo metodą, terapiją, į kurią įeina sąnarių, raumenų įtempimas, kaitinimas masažo būdu. Pasakė, kad išgydė daug nepagydomų žmonių, kad pati sėdėjusi invalidų vežimėlyje, ir savo sūnų išgydė. Paaiškino, kad, išklausius kursus, gaus sertifikatą lietuvių ir anglų kalbomis, kurie galios užsienyje bei visose valstybinėse įstaigose, galės įsikurti savo kabinetą. Ji pasakė, kad pinigus gali atiduoti dalimis. Padavus 200 litų V. J. čekio apie pinigų gavimą nedavė. Liepė jai atsigulti ant pakylos ir parodė kaip tai daroma. Visą tai jai kėlė baimę ir įtarimą, nes aplinka buvo ne tokia, kokia priklausytų dirbti tokį darbą. Kitą dieną atvyko Janina su vyru iš Plungės rajono. Buvo ramiau, nes pamatė, kad yra ne viena mokinė. Jos mokėsi daryti terapiją viena kitai. Daktarė akcentavo, kad medicininio išsilavinimo nereikia, farmacija daro žalą, nes vieną organą gydo, kitą žeidžia, o jinai pati daro didžiulius stebuklus. Kaip suprato, ji padirbdavo savaitę Klaipėdoje, po kurio laiko išvykdavo dirbti į Vilnių, tvarkyti kažkokių reikalų. Minėjo, kad butas Taikos pr. yra UAB „Džovana“, skirtas darbui, tačiau kaip suprato, ji ir pati gyveno šiame bute. Kaip buvo sutarta, po 10-ies dienų jai įdavė dar 250 litų, jokio čekio taip pat negavo. Galiausiai ji pasakė, kad normaliai dirbti neužtenka vien sertifikato, reikėtų pabandyti studijuoti iki diplomo, nes tada ji jau viską mokės užtikrintai, kad mokymai bus apie 10 dienų, tačiau užtruko apie mėnesį laiko. Po savaitės ji pasiskolino pinigus ir jai dar davė 700,00 litų. V. J. pasakė, kad parūpins jai darbą, tikslu surinkti grupę žmonių ir vykti į Libaną, kur uždarbis daug didesnis. Išvykdavo į Vilnių, palikdavo raktus jai nuo buto, kad ji atėjusi viską išvalytų, sutvarkytų, nes, jos aiškinimu, studentai turi patys tai daryti, neverta samdyti papildomų žmonių. Janinai - kitai mokinei - jinai įduodavo namo vežtis skalbti skalbinius. Dažnai nebūdavo pas V. J. ko mokytis, nes nebūdavo nei pacientų, nei kitų mokinių, kviesdavo ją ateiti, sakydama, kad jų bus. Supratusi, kad yra išnaudojama kaip tarnaitė, pasakė, kad atvyks tik tada, kai atvyks kita studentė Janina, nes jos galėdavo viena ant kitos praktikuotis ir tuo metu V. J. kai ką daugiau aiškindavo, pasakodavo ir mokydavo. Ją pakvietė atvykti lapkričio 8 d. V. J. mokiniams ir pacientams ją pristatinėjo kaip asistentę arba studentę. V. J. pradėjo pasakoti, kad sirgo sunkia liga ir ji ją „stebuklingai“ pagydė. Pasakė, kad ji šedevras. Prieš šį paskutinį susitikimą iš V. J. gavo 4 vienetus sertifikatų apie kurso išklausymą. Iš pradžių į datas, užrašytas ant sertifikatų, neatkreipė dėmesio. Pasiėmusi sertifikatą, nuėjo į Klaipėdos trečią polikliniką pas vyr.gydytoją, paklausė ar ji su tokiu dokumentu galėtų gauti darbą. Jai atsakė, kad be medicininio išsilavinimo niekas jos niekur nepriims, nes galima netyčia patempti ir pakenkti žmogui. Vyr.gydytoja paklausė, ar čia ne V. J. pavardė. Ji atsakė, kad taip. Daktarė sakė, kad V. J. ankščiau dirbo vadinamame miško kvartale ir prisistatinėjo jų klinikos, esančios tame miesto rajone, adresu. Įsitikino, kad yra apgauta. Iki sertifikatų gavimo V. J. paėmė iš jos viso 1150,00 litų. 2010-10-29 tame pačiame bute V. J. davė jai keturis sertifikatus, 2 lietuvių kalba ir du anglų kalba. Vėliau pastebėjo, kad ant vieno sertifikato užrašyta data 2010-09-15, o ji pradėjo mokytis tik nuo 2010-10-09.

Liudytoja J. P. parodė, kad nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti masažų kursus pas V. J., Taikos pr. 51-22. Ji V. J. sumokėjo 700 litų už tai, kad V. J. ją masažavo, o ne už tai, kad ją mokė atlikti masažus. Kai V. J. ją masažavo, jį stebėjo A. R.. Kaip suprato, A. R. mokėsi masažuoti, o ji masažų metu buvo kaip pavyzdys. Po masažų kursų ji gavo kursų išklausymo sertifikatą, nors ji asmeniškai ir nebuvo mokoma atlikti masažus. Nuo V. J. veiksmų ji nenukentėjo, todėl jai neturi pretenzijų.

Liudytoja Ž. J., Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė, parodė, kad V. J. ji nepažįsta, nėra jos mačiusi. Prieš 4 metus buvo švietimo ministerijoje dėl Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultete išduoto suklastoto diplomo. Ant diplomo buvo V. J. parašas ir UAB „Džovana“ rekvizitai. Švietimo ministerijos darbuotojas ją patikino, kad dėl suklastoto diplomo informuos teisėsaugos institucijas. Ant suklastoto diplomo jos vardas užrašytas neteisingai t.y. Žimantė, „i“ raidė. Ministerijoje dėl suklastoto diplomo bendravo su D. K., jos žiniomis, minėta moteris šiuo metu ten jau nebedirba. Suklastotas diplomas visiškai nepanašus į jų Vilniaus kolegijos išduodamus diplomus.

Specialisto išvadoje Nr. 11K-47 (11) nurodyta, kad tirti pateiktuose UAB „Džovana“ 2010-09-15 ir 2010-10-29 sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, skiltyse „Generalinė direktorė A.k. dr. V. J.„ ir „Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“, pasirašė V. J.. Nustatyti, ar tirti pateiktuose UAB „Džovana“ 2010-09-15 ir 2010-10-29 sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, eilutėse „Išduotas“, rankraštinius įrašus „A. R.“ parašė V. J. ar kitas asmuo, negalima, kadangi įrašai yra apvedžioti, todėl asmens identifikacijai netinkami ir netiriami. Tirti pateiktuose UAB „Džovana“ 2010-09-15 ir 2010-10-29 sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, eilutėse „Data“, rankraštinius įrašus „15.09.2010“ ir „29.10.2010“, parašė V. J. (b.1. t 1., 20-24).

Švietimo informacinių technologijų centro pažymoje nurodyta, kad UAB „Džovana“, į.k. 122014562, buveinė - Apkasų g. 35-3, Vilnius, nėra įregistruota, Švietimo ir mokslų institucijų registre ir iki 2011-04-04 nesikreipė dėl jos šiame registre (b.1. 1 t., 84).

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad UAB „Džovana“ kolegija nėra įtraukta į Švietimo ir mokslo institucijų registrą. Taip pat UAB „Džovana“ nesikreipė į Švietimo ir mokslo ministeriją dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, todėl neturi teisės vykdyti šias studijas ir išduoti aukštąjį išsilavinimą liudijančių diplomų (b.1. 1 t., 85, 86).

Kaltinamoji tvirtina, kad iš nukentėjusiosios A. R. už masažo kursus tik 700 litų, kad pastaroji ją apkalba, nes įsimylėjo jos sūnų, kuris masažo kursų metu buvo Klaipėdoje ir atliko vairuotojo funkcijas. Šiuos kaltinamosios parodymus teismas vertina, kaip jos pasirinktą gynybos taktiką, nepatvirtiną jokiais objektyviais įrodymais. Dėl pinigų perdavimo sumos teismas mano, kad nukentėjusiosios A. R. parodymai yra nuoseklūs ir patikimi. Kaltinamosios parodymus, kad buhalterinius ir kitus reikalus tvarkė Ž. J., sertifikatuose įvardinta kaip Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė, pasirašiusi ant suklastotų sertifikatų, kuri yra išvykusi iš Lietuvos ir nežada grįžti, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, nes tokie kaltinamosios parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Be to, šiuos parodymus paneigia ir apklausta liudytoja Ž. J., Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu ištyrus ir įvertinus įrodymus bei kitą bylos medžiagą, kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta.

Lietuvos Respublikos BK 182 str. dispozicijoje sukčiavimas - svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Esminis sukčiavimo nusikalstamos veikos požymis, darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu - apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto valdytojo suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – turto savininko suklaidinimas dėl tariamos kaltininko teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, ,,privertimas“ perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti užvaldžiusio turtą asmens nustatymą arba pažeistos teisės atkūrimą.

V. J. apgaule - prisistačiusi UAB „Džovana“ privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisės bei atitinkamos kompetencijos, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla, žinodama, kad sertifikatai yra netikri ir negaliojantys, už kursų pravedimą iš A. R. per keletą kartų apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai priklausančius pinigus, jos padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Dokumento suklastojimo objektu laikytinas teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Pati teisinė apyvarta suprantama, kaip juridinių faktų visuma, dėl kurių atsiranda, keičiasi ir pasibaigia įvairūs teisiniai santykiai, o šie faktai paprastai fiksuojami įvairiuose dokumentuose.

Nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje, dalyku gali būti netikri arba suklastoti dokumentai. Dokumentas yra netikras, kai jo turinyje nurodyti duomenys neatitinka objektyvios tikrovės ir tokį dokumentą kaltininkas pagamina kito asmens vardu.

Dokumento suklastojimas - tai veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai gali būti padaroma įrašant į dokumentą žinomai melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Suklastojant dokumentą nebūtina, kad visa informacija būtų melaginga, svarbu, kad dalis šios informacijos neatitinka tikrovės.

Lietuvos Respublikos BK 300 str. l d. numatytas dokumento suklastojimas padaromas, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Kaltininkas supranta, jog tikslu teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, jis suklastojo tikrą dokumentą, ir norėjo taip veikti.

V. J. pagamino netikrus UAB „Džovana“ terapijos specialistės sertifikatus, išduotus A. R. vardu, sudarytus lietuvių bei anglų kalbomis, juose atvaizdavo tikrovės neatitinkančią informaciją, žinodama, kad šie dokumentai yra netikri, laikė bute Taikos pr. 51-22, iki 2010-10-29, kol išdavė A. R.. Ši jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį - veikos baigtos, į veikų formą ir rūšį - veikos tyčinės, į tai, kad padaryti du nesunkūs nusikaltimai. Atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – teisiama pirmą kartą, duomenų, neigiamai charakterizuojančių jos asmenybę, byloje nėra, žalos nukentėjusiajai neatlygino.

Įvertinus aplinkybių visumą, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajai paskyrus baudas.

Nukentėjusioji A. R. pareiškė 1150 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys įrodytas nukentėjusiosios parodymais, iš dalies pačios kaltinamosios parodymais, pagrįstas, pilnai tenkintinas, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais.

Be to, į 2011-08-22 vykusį teisiamąjį posėdį dalyvavo liudytoja Ž. J.. Ji teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jos turėtas kelionės išlaidas, kurios pagal išlaidų paskaičiavimą sudaro 145,48 Lt, ir prašė jas apmokėti. Šios, Ž. J. turėtos išlaidos, pripažintos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo procesinio kodekso 104 str., atlygintos jai iš teismo lėšų. Minėta suma priteistina iš V. J..

Daiktai, turintys reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturi vienetai netikrų sertifikatų – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 – 305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. – 15 MGL, t.y. 1950 litų baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. – 15 MGL, t.y. 1950 litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirti 16 MGL, t.y. 2080 litų baudą

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Priteisti iš V. J. 1150 litų turtinės žalos atlyginimo A. R., 145,48 Lt proceso išlaidų atlyginimo valstybei.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis vienetus netikrų sertifikatų – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.