Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rasa Valentinienė Teisėja Adolfina SimaitienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-230-106/2012Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01600-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2012 m. kovo 15 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta, padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausta:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant ir paskirta 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.

Priteista iš V. J. 1150 Lt turtinės žalos atlyginimo A. R. ir 145,48 Lt proceso išlaidų atlyginimo valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteista už tai, kad ji, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 9 d. 11.00 val. iki 2010 m. spalio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, nukentėjusiajai A. R. prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisės bei atitinkamos kompetencijos, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla, žinodama, kad sertifikatai yra netikri ir jie negaliojantys, už kursų pravedimą iš A. R. per keletą kartų apgaule savo naudai įgijo 1150 Lt. Tokiu būdu V. J. apgaulės būdu įgijo svetimą turtą.

Be to, V. J. nuteista už tai, kad ji iki 2010 m. spalio 29 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, nenustatytoje vietoje atspausdindama pagamino netikrus 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. spalio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ terapijos specialistės sertifikatus, išduotus A. R., surašytus lietuvių bei anglų kalbomis, juose atvaizdavo tikrovės neatitinkančią informaciją, pasirašydama Ž. J. vardu, ties skiltimi „Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“ bei pasirašydama ties skiltimi „Generalinė direktorė A.k. dr. V. J.“, neturėdama mokslinio daktaro laipsnio ir žinodama, kad šie dokumentai yra netikri, laikė bute „(duomenys neskelbitini)“, Klaipėdoje, iki 2010 m. spalio 29 d., kol išdavė A. R.. Tokiu būdu V. J. pagamino netikrus dokumentus, žinomai netikrus dokumentus laikė ir panaudojo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes. Todėl apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis.

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje jos kaltė dėl atliktos nusikalstamos veikos, iš esmės paremta tik subjektyviais A. R. parodymais, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, tuo tarpu į jos parodymus ir paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio. Mano, kad byloje nebuvo surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių jos kaltę.

Teismui ji paaiškino, kad pagal išsilavinimą ji yra neurochirurgė, yra įkūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)", organizavo ir vedė visų tipų masažų kursus. A. R. baigė masažo kursus už kuriuos sumokėjo 700 Lt. Kvito dėl pinigų gavimo nedavė, nes nespėjo, o vėliau A. R. nesutiko.

Sertifikatų ji neklastojo. Sertifikatų blankai buvo blogai atspausdinti, bet ji to nepastebėjo. UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatuose nebuvo numatytas sertifikatų išdavimas, bet ji mano, kad tai yra vidinis bendrovės reikalas. 2010 metais rudenį organizavo masažo kursus. Apie jų organizavimą buvo dedami skelbimai į laikraščius bei internetą ir norintys mokytis masažo ją susirasdavo. Tuo laikotarpiu masažo kursus ji vedė viena, nes tai jos atradimas, kuriuo norėjo pasidalinti su visais. Klientų registracijos žurnalą vedė Ž. J., kuri šiuo metu yra išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Ž. J. tvarkydavo visus buhalterinius dokumentus, gaudavo blankus, kurie buvo atspausdinti spaustuvėje. Sertifikatus išrašydavo ji pati, o ant jų pasirašydavo ji ir Ž. J.. Visa jos veikla yra legali ir teisėta, nes pagal išsilavinimą ji yra neurochirurgė ir jos pašaukimas yra padėti žmonėms.

Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Taigi apylinkės teismo nuosprendis dėl jos pripažinimo kalta neatitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Jos nuomone, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ji padarė nusikalstamą veiką. Pirmos instancijos teismas jos kaltę dėl padaryto nusikaltimo grindė keliančiais abejonių duomenimis. Ji mano, kad neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė veikas, atitinkančią BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra.

Nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistosios V. J. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad nuteistosios kaltė yra įrodyta, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jos nusikalstamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir skyrė teisingą bausmę.

Dėl V. J. veikos, kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Sukčiavimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą ar ne. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus.

Nuteistoji V. J. skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis nepagrįstas, nuosprendis paremtas iš esmės tik subjektyviais A. R. parodymais, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, tuo tarpu į jos parodymus ir paaiškinimus nekreipė jokio dėmesio. Skundo argumentai atmestini. Nors V. J. kalta dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį neprisipažino, jos kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma t.y. nuteistosios kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, specialisto išvada bei rašytiniais byloje esančiais dokumentais. Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog nuteistoji V. J., prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisės bei atitinkamos kompetencijos, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla, žinodama, kad sertifikatai yra netikri ir negaliojantys, už kursų pravedimą iš A. R. per keletą kartų apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai priklausančius pinigus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusioji A. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, nuvykus į „(duomenys neskelbtini)“, duris atidarė moteris, prisistačiusi daktare V. J.. V. J. jai paaiškino, kad išklausius kursus, gaus sertifikatą lietuvių ir anglų kalbomis, kurie galios užsienyje bei visose valstybinėse įstaigose, galės įsikurti savo kabinetą. Parodė, kad iki sertifikatų gavimo V. J. paėmė iš jos viso 1150 Lt (t. 2, b. l. 133-136). Liudytoja J. P. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pradėjo mokytis pas V. J. lapkričio mėnesį. Gavo sertifikatą baigusi kursus. Diplomas kainuoja 1300 Lt, o sertifikatas kainuoja 700 Lt. V. J. prisistatė kaip daktarė (t. 2 b. l. 114-115). Iš byloje esančių sertifikatų matyti, kad A. R. suteikta kvalifikacija: terapijos specialistas (t. 1, b. l. 27-30). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teisminio nagrinėjimo metu V. J. pati pripažino, jog vedė visų tipų masažų kursus, sertifikatų išdavimas patvirtina, kad klientas, užbaigęs masažų kursus, gali pateikti jos išduodamus sertifikatus mokesčių inspekcijai gauti darbo liudijimą privačiai veiklai (t. 2, b. l. 109-113). Švietimo informacinių technologijų centro pažymoje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini), Vilnius, nėra įregistruota, Švietimo ir mokslų institucijų registre ir iki 2011 m. balandžio 4 d. nesikreipė dėl jos įregistravimo šiame registre (t. 1, b. l. 84). Byloje nėra jokių duomenų, kad V. J. turėtų mokslo daktaro laipsnį. Iš paminėto kolegija daro išvadą, jog nuteistoji V. J., prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios kolegijos mokslų daktare, neturėdama teisės bei atitinkamos kompetencijos, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla, žinodama, kad sertifikatai yra netikri ir negaliojantys, už kursų pravedimą iš A. R. per keletą kartų apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai priklausančius pinigus. Apylinkės teismas pagrįstai tokius V. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl V. J. veikos klasifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: netikro dokumento pagaminimas, tikro dokumento suklastojimas, netikro ar suklastoto dokumento laikymas, tokio dokumento gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas.

Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290/2008). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2006). Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės.

Apeliantė nurodo, kad sertifikatų ji neklastojo. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. J. nukentėjusiajai A. R. prisistačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ privačios kolegijos mokslų daktare, pažadėjo pravesti gydomojo masažo kursus ir išduoti galiojantį sertifikatą, suteikiantį teisę užsiimti terapine veikla. Iš byloje esančių A. R. išduotų sertifikatų matyti, kad sertifikatus pasirašė V. J. ir Ž. J. (t. 1 b. l. 20-24). Liudytoja Ž. J., Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė, teismo posėdyje parodė, kad V. J. ji nepažįsta, nėra jos mačiusi, nežino kodėl ant sertifikato nurodytos jos pareigos ir vardas, pavardė. Prieš 4 metus buvo švietimo ministerijoje dėl Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakultete išduoto suklastoto diplomo. Ant diplomo buvo V. J. parašas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai. (t. 1, b. l. 113-114). Specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. rugsėjo 15 d. ir 2010 m. spalio 29 d. sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, skiltyse „Generalinė direktorė A.k. dr. V. J.„ ir „Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. J.“, pasirašė V. J., be to minėtuose sertifikatuose lietuvių ir anglų kalba, eilutėse „Data“, rankraštinius įrašus „15.09.2010“ ir „29.10.2010“, taip pat parašė V. J. (t. 1, b. l. 20-24). Dokumentų netikrumą patvirtina specialisto išvada. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai V. J. pripažino kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji pagamino netikrus dokumentus, žinomai netikrus dokumentus laikė ir panaudojo.

Kolegijos nuomone, teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai, nuosprendį grindė įrodymų visetu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu.

Kolegija daro išvadą, kad visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti apylinkės teismo ištirtais įrodymais ir padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti teisinių argumentų ir įstatyminių pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios V. J. apeliacinį skundą atmesti.