- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-06
- Bylos Nr.
- e2-18644-727/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09620-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalija Daškovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Servico“
- Atsakovas
- J. S., M. V.
- Advokatai
- Giedrė Kaziliūnaitė
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškinį atsakovams J. S. ir M. V. dėl skolos priteisimo, pareikštą dokumentinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas uždaroji akcinė bendrovės „Servico“ 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovės J. S. 369,17 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, psl. 1-4).
2019 m. balandžio 10 d. preliminariu teismo sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas pilnai (el. b. t. I, psl. 36-37).
Šalies argumentai
Atsakovė J. S. 2019 m. balandžio 25 d. pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir byloje priimto preliminaraus sprendimo (el. b. t. I, psl. 40-41). Ji nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, nurodydama, jog nėra vienintelė buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ieškinys, pareikštas tik jai, yra nepagrįstas. Ieškovas teikė administravimo paslaugas visam butui, todėl sąskaitos už suteiktas paslaugas turėjo būti išrašomos ir kitam šio buto bendrasavininkui. Ji nėra viso buto savininkė, todėl neturi pareigos apmokėti ieškovo neteisingai išrašytų sąskaitų už visą buto plotą. Be to, ieškovo išrašytose sąskaitose yra neteisingai nurodytas didesnis buto plotas, t.y. 70,68 kv.m., kai Nekilnojamojo turto registro duomenimis buto plotas yra 67,83 kv.m., nuo kurio ir turi būti skaičiuojami mokesčiai. Atsakovė nesutiko ir dėl to, kad ieškovas nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. į sąskaitas vienašališkai įtraukė vaizdo kamerų stebėjimo paslaugą, kuriomis ji nesinaudojo. Be to, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui buvo būtinas namo patalpų gyventojų raštiškas sutikimas, tačiau toks sutikimas ieškovui nebuvo duotas. Todėl mano, kad namo administratorius veikė ne namo gyventojų, o išimtinai savo ar susijusio asmens naudai. Taip pat nurodė, jog turi priešpriešinių reikalavimų ieškovui, nes dėl netinkamo ieškovo namo administravimo, o būtent, dėl nesandaraus namo stogo, buvo aplietas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas ir sugadintas jame esantis turtas. Dėl šios priežasties atsakovė patyrė žalą, kurios ieškovas nėra atlyginęs, nors atsakovė iškart po įvykio į jį kreipėsi.
Priėmus atsakovės prieštaravimus ir negavus ieškovo atsiliepimo į prieštaravimus, 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi (el. b. t. I, psl. 50) buvo paskirtas teismo posėdis, kurio metu teismas, atsižvelgdamas į faktinę situaciją bei esančius rašytinius duomenis dėl nuosavybės teisių į butą, kuriam skaičiuojami prašomi priteisti mokesčiai, įregistravimą ir kito asmens vardu, pasiūlė ieškovui sutikslinti ieškinį (el. b. t. I, psl. 75).
2019 m. birželio 5 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (el. b. t. I, psl. 108-111), kuriuo reikalavimą nukreipė ir į kitą buto savininką M. V. (buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininką) ir susidariusią skolą prašė priteisti iš atsakovų proporcingai pagal tenkančią nuosavybės į butą dalį, t.y. iš atsakovės J. S. priteisti 346,10 Eur skolą, o iš atsakovo M. V. - 23,07 Eur skolą, o taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Administravimo paslaugas teikė iki 2018 m. gegužės 10 d.. Atsakovei J. S. nuosavybės teise priklauso 15/16 dalys buto, esančio adresu Santariškių g. 73-9, Vilniuje, o atsakovui M. V. nuosavybės teise priklauso 1/16 dalis buto, esančio adresu Santariškių g. 73-9, Vilniuje. Ieškovas pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką visas sąskaitas dėl suteiktų administravimo paslaugų siųsdavo būtent atsakovei, dėl to jokio ginčo tarp šalių nebūdavo, atsakovė niekada nereiškė reikalavimo perrašyti sąskaitas, nors su ieškovu bendravo intensyviai. Be to, sąskaitas apmokėdavo M. V., nors jos jam nebuvo siunčiamos. Atsakovai nuo 2017 m. rugpjūčio nemoka pastato administravimo mokesčių pagal ieškovo išrašytas sąskaitas, per 2017 m. rugpjūčio mėn. - 2018 m. gegužės mėn. laikotarpį dalinai nėra apmokėję išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį (el. b. t. I, psl. 149-154) atsakovė J. S. nurodo nesutinkanti su ieškovo reikalavimais, prašo juos atmesti, faktiškai remdamasi prieštaravimuose į preliminarų sprendimą pateiktais argumentais. Laiko, jog sąskaitos išrašytos neteisingai, t. y. tik jai vienai, kitam savininkui jos nebuvo išrašomos ir nebuvo siunčiamos, todėl nėra pagrindo jas apmokėti. Anot jos, ieškovas nėra suteikęs paslaugų arba jas teikė nekokybiškai. Ieškovas sąskaitas už administravimo paslaugas išrašė už visą butą tik vienai buto savininkei – atsakovei, tuo tarpu buto savininkai yra du, ne tik atsakovė. Atsakovė nėra viso buto savininkė, todėl neturi pareigos apmokėti UAB „Servico“ neteisingai išrašytų sąskaitų už visą buto plotą. Teigė, jog ji neprivalo prašyti administratoriaus, kad būtų teikiamos teisingos sąskaitos, nes teisingas mokesčių už administravimo paslaugas apskaičiavimas yra administratoriaus pareiga, be to, UAB „Servico“, kaip savo srities profesionalui, yra keliami aukštesni atsakomybės standartai (įskaitant ir tai, kad ieškovas yra pelno siekianti įmonė). Be to, sąskaitose nurodytas buto plotas yra 70,68 kv/m, o Nekilnojamojo turto registre yra nurodytas 67,83 kv/m., todėl ir mokesčiai turėjo būti skaičiuojami nuo 67,83 kv/m buto ploto, proporcingai paskirstant tarp abiejų atsakovų. Taip pat akcentavo tai, jog ieškovo nurodytas ginčo laikotarpis šioje byloje yra nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn., o ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai neįeina į ginčo laikotarpį, išskyrus 2018 sausio 17 d. mokėjimą, kuriuo buvo padengta skola, susidariusi dar iki ginčo laikotarpio. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog bendra visų sąskaitų suma ginčo laikotarpiu sudaro 368,19 Eur, nors ieškovo reikalavimas yra 369,17 Eur. Atsakovei yra neaiškus ir taikytų delspinigių dydis, ieškinyje nenurodytas delspinigių skaičiavimo pagrindas, be to, delspinigiai negali būti priteistini, nes jiems yra taikomas sutrumpintas 6 mėnesių senaties terminas.
Atsakovė nesutinka ir su ieškovo taikomu 0,0251 Eur įkainiu už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, taip pat su 0,0335 Eur taikomu tarifu už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą. Teigė, jog ieškovas nepateikė savininkų paslaugos sąmatos, todėl neįrodė, jog mokestis už namo (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą ir liftus) techninę priežiūrą skaičiuotas teisingai. Atkreipė dėmesį, jog 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino maksimalius techninės priežiūros tarifus, kur numatyta, jog namams, kuriuose nėra bendro naudojimo patalpų ir yra šlaitinis stogas maksimalus techninės priežiūros tarifas administratoriams yra 0,0135 be PVM, todėl, ieškovės manymu, ieškovo taikytas, daugiau nei dvigubai maksimalius tarifus viršijantis tarifas, yra nepagrįstas. Nesutinka ir su 0,0479 Eur ieškovo taikomu tarifu už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą), mano, jog šis tarifas yra nepagrįstas. Ieškovas nei sąskaitose už elektros energiją bendram naudojimui, nei ieškinyje nedetalizavo, pagal kokį šilumos punkto tipą yra paskaičiuotas administratoriaus tarifas. Nurodė, jog vertinant pačius didžiausius savivaldybės nustatytus tarifus yra gaunamas 0,036 Eur tarifas, todėl ieškovo taikomas 0,0479 Eur tarifas negali būti laikomas pagrįstu. Atsakovei kyla abejonių ir dėl ieškovo apskaičiuoto mokesčio už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją, nes ieškovas nepateikė sutarties su elektros energijos tiekėjais, be to, nėra žinoma, kur name yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas, todėl ji negali pasitikrinti bendro elektros energijos suvartojimo, kad nustatyti, jog nurašyti duomenys yra teisingi.
Atsakovė taip pat nurodė, jog jai neaišku, kodėl ieškovas po 2018 m. vasario 9 d. ir toliau taikė mokestį už kitas paslaugas (į šias paslaugas įeina mokestis už nuotolinį skaitiklių nuskaitymą ir už neva buitinių atliekų išvežimą), kai tuo tarpu ieškovas 2018 m. vasario 9 d. pranešimu kreipėsi į namo gyventojus informuodamas juos, jog buvo pakeisti individualūs šalto vandens skaitikliai be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės. Atsakovei neaišku, už kokios teritorijos valymą ir tvarkymą ji turi mokėti mokestį, taip pat mano, kad jai nekyla pareiga mokėti mokesčius už vaizdo kamerų stebėjimą, vandenį bendram naudojimui, ventilio keitimą, konteinerio maišo keitimą, stogo dangos darbus, teritorijos valymą ir tvarkymą, nes nei vienai iš šių paslaugų ieškovas nepateikė nei paslaugų pirkimo sutarčių, nei savininkų sprendimo patvirtinti šių paslaugų sąmatas. Atsakovei taip pat neaišku, kodėl ieškovas sąskaitose atskirai priskaičiavo už ventilio keitimą, stogo dangos prisukimo ir stogo dangos papildomą siūlių sandarinimą, kai tokie darbai yra būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo reikalavimus (Daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau - Nuostatai), patvirtintų 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 IV skyriaus 12 p.). Be to, mano, jog minėti darbai nebuvo atlikti, nes jokie dokumentai apie šiuos atliktus darbus jai nebuvo pateikti.
Atsakovė nesutinka su ieškovo paskaičiuotu mokesčiu už vaizdo stebėjimo paslaugas. Nurodė, jog ji ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl sąskaitose įtrauktos vaizdo stebėjimo paslaugos - „Vaizdo kamerų stebėjimas“. Teigia, jog jai tokios paslaugos nereikia, ji ja nesinaudoja ir nenorėtų, kad jos teritoriją ar asmeninį gyvenimą stebėtų kieno nors kameros. Šis ginčas kilo kai ieškovas vienašališkai nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. į sąskaitas įtraukė vaizdo kamerų stebėjimo paslaugą, kas mėnesį 3,72 Eur, nors atsakovė nėra išreiškusi pageidavimo ar davusi sutikimo dėl tokios paslaugos - vaizdo kamerų įrengimo (atsakovei nėra žinoma, kur tokios kameros yra įrengtos ir ką jos stebi, ar nepažeidžia asmens laisvės ir asmeninio gyvenimo) ir stebėjimo. Mano, jog vaizdo kameros gali būti įrengiamos tik savanoriškumo principu, bet ne kaip privalomasis objektas. Atkreipė dėmesį į tai, kad norint įrengti stebėjimo kameras yra būtinas visų daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų raštiškas sutikimas, tačiau toks sutikimas nebuvo duotas. Todėl mano, jog vaizdo kamerų įrengimas be vienbalsio visų gyventojų sutikimo yra neteisėtas ir taip pažeidžia savininkų teises į privataus gyvenimo gerbimą, o svarbiausia - pažeidžiamos asmens duomenų apsaugos teisės.
Taip pat nurodė, jog atsakovė ir ieškovas turi priešpriešinių reikalavimų vienas kitam, nes dėl netinkamo ieškovo namo administravimo, o būtent, 2017 m. rugpjūčio mėn. dėl nesandaraus namo stogo buvo aplietas atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas ir sugadintas jame esantis turtas. Atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo, tačiau ieškovas jai žalos neatlygino. Mano, jog ieškovas neturi teisės gauti atlyginimo už paslaugas „pastato eksploatavimas“, nes tokių paslaugų nesuteikė arba suteikė netinkamai.
Dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nurodė, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas, būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo suma yra nedidelė, advokatų teisinių paslaugų sutartis pasirašyta 2017 m., todėl mano, kad teisinės paslaugos (skolos priteisimo paslaugos) yra teikiamos ilgą laiką, pastoviai ir nereikalauja iš advokatų specialių žinių ar pasirengimo ir advokatai ne kartą yra dalyvavę tokiose bylose.
Atsakovas M. V. atsiliepimo į ieškovo patikslintą ieškinį nepateikė, posėdžio metu palaikė atsakovės išsakytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje priimtas preliminarus sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 6.38 straipsnis, 4.84 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Išnagrinėjus bylą iš esmės nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymu ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Servico“ nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo paskirtas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore (el. b. t. I., psl. 34-35, 14-145). 2018 m. gegužės 10 d. daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1581/18(2.1.1E-TD2) paskirta uždaroji akcinė bendrovė “Šilėja” (el. b. t. I., psl. 14-15). Minėtu adresu esančio namo (duomenys neskelbtini) butas dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams: 15/16 buto dalis atsakovei J. S., 1/16 – atsakovui M. V. (el. b. t. I, psl. 6-7).
Ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. atsakovams buvo išrašytos sąskaitos už ieškovo, kaip administratoriaus, suteiktas paslaugas (į sąskaitas yra įtrauktos skolų sumos kartu su mokėtinu einamojo mėnesio mokesčiu): 2017 m. rugpjūčio 31 d. – 160,94 Eur sumai, 2017 m. rugsėjo 30 d. – 197,26 Eur sumai, 2017 m. spalio 31 d. – 275,32 Eur sumai, 2017 m. lapkričio 30 d. – 309,01 Eur sumai, 2017 m. gruodžio 31 d. – 343,83 Eur sumai, 2018 m. sausio 31 d. – 252,52 Eur sumai, 2018 m. vasario 28 d. – 282,05 Eur sumai, 2018 m. kovo 31 d. – 313,64 Eur sumai, 2018 m. balandžio 30 d. – 344,67 Eur sumai, 2018 m. gegužės 31 d. – 369,17 Eur sumai (el.b. t.I., psl. 19-32). Šiose sąskaitose atsakovų buto plotas nurodytas 70,68 kv.m.. Pagal ieškovo 2019 m. birželio 3 d. pažymą “Dėl Santariškių g. 73-9 skolos” atsakovų skola ieškovui sudaro 369,17 Eur (el.b . t. I., psl. 100). Byloje esantys įrodymai (išrašas iš sąskaitos) ir atsakovų pripažinimas rodo, jog ankstesniu laikotarpiu ir dalyje ginčo laikotarpiu atsakovai, gyvenatys kartu minėtu adresu esančiame bute, sąskaitas apmokėdavo (el. b. t. I, psl. 8-13). Ieškovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai rodo jo, kaip administratoriaus, bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo faktą, sudarinėjo sutartis dėl paslaugų teikimo ir pan..
2016 m. gegužės 30 d. namo (duomenys neskelbtini) savininkai pritarė dalyvavimui projekte “Mano rajonas saugiausias” ir mokėti mėnesinį 4,50 Eur mokestį už teikiamas paslaugas (el. b. t. I., psl. 67-74). Balsavimo biuleteniuose buvo nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) (ir kitų namų) namo teritorijoje būtų sumontuojamos vaizdo stebėjimo kameros, stebimi patekimai į laiptines, ir praėjimai tarp namų, taip pat visas namo perimetras. Šio projekto tikslas – bendradarbiaujant su gyventojais, miesto policija užtikrintų daugiabučių namų teritorijų bei gyventojų saugumą. 2016 m. birželio 2 d. tarp ieškovo ir UAB „Acta iuventus“ buvo pasirašyta Stebit internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartis Nr. ST0182, kurios galiojimas numatytas 60 mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos (el. b. t. II., psl. 58-61).
2016 m. gegužės 2 d. ieškovas ir AB „Axis Industries“ pasirašė Paslaugų sutartį Nr. 21999_160150S1RTVE dėl šilumos punkto nuotolinio stabėjimo ir nuotolinio valdymo paslaugų teikimo Santariškių g. 73, Vilnius namui ir kt. (el. b. t. II., psl. 63-67).
2018 m. vasario 9 d. pranešimu ieškovas informavo (duomenys neskelbtini) namo gyventojus, jog Vilniaus vandenys per planinį patikrinimą pakeitė individualius šalto vandens skaitiklius be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės (el. b. t. I., psl. 155). Šiuo pranešimu ieškovas pažymėjo, jog atsižvelgiant į esamą situaciją nuo 2017 m. gruodžio mėn. gyventojams atitinkamai yra sumažintas mokestis už nuotolinį nuskaitymą iš 0,012 į 0,008 Eur be PVM./kv.m..
Nesutiktina su atsakovės J. S. argumentu, jog ieškovas po 2018 m. vasario 9 d. ir neturėjo teisės taikyti mokestį už nuotolinį skaitiklių nuskaitymą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovas nuo 2017 m. gruodžio mėn. sumažino mokestį už nuotolinį nuskaitymą iš 0,012 Eur į 0,008 Eur (būtent dėl šalto vandens skaitiklių nuotolinio nuskaitymo nebuvimo), kaip kad buvo nurodyta ieškovo 2017 m. vasario 9 d. pranešime namo gyventojams (el. b. t. I., psl. 27-32). Pažymėtina, jog atsakovė neginčija nuotolinio nuskaitymo nuo karšto vandens skaitiklių paslaugos, byloje nėra duomenų, jog karšto vandens skaitikliai yra be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės, todėl laikytina, jog ši paslauga yra išlikusi ir už ją mokėtinas mokestis skaičiuojamas pagrįstai. Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, mokestis taikomas, tik sumažintas dėl pakeistų šalto vandens skaitiklių be nuskaitymo nuotoliniu būdu galimybės. Pagrindo teigti, jog atsakovai negauna, nesinaudoja šia paslauga ar ji neteikiama, nėra, todėl šiuo aspektu išsakyti atsakovų argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.
Teismo posėdžio metu atsakovai taip pat neneigė, jog buitinių atliekų išvežimo paslauga yra teikiama, šia paslauga jie naudojasi. Todėl šiuo atveju taip pat atmestini atsakovų argumentai dėl mokesčio už šiukšlių išvežimą, dėl kurio jie išreiškė nesutikimą.
Nesutiktina ir su tais atsakovų argumentais, jog jie neprivalo kompensuoti išlaidų už gyvenamosios vietovės teritorijos stebėjimą. Minėta, byloje yra patalpų savininkų raštiškas sutikimas vaizdo stebėjimų kamerų įrengimui, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog toks namo gyventojų sutikimas buvo duotas ir kad to pagrindu buvo pasirašyta Stebit internetinio vaizdo stebėjimo paslaugų, projekto „Mano rajonas saugiausias“ dalyvio sutartis Nr. ST0182 su UAB „Acta iuventus“ (el. b. t. I., psl. 67-74, el. b. t. II., psl. 58-61). Teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad šios paslaugos neteikiamos ar teikiamos netinkamai. Byloje nėra duomenų, kad dėl šio atsakovai reikštų pretenzijas paslaugas teikiančiam subjektui ar administratoriui, t. y. ieškovui. Tai, kad kažkuris gyventojas, būdamas daugiabučių namų masyvo gyventoju ir jų bendros teritorijos bei bendruomenės dalimi, dėl neaiškių ir hipotetiškai deklaratyvių nesutikimo argumentų nepritaria daugumos bendruomenės narių išreikštam norui gyventi saugiau, nepaneigia jo pareigos atlyginti su šių paslaugų teikimu susijusias išlaidas. Teismo vertinimu, ir šioje ieškinio dalyje tenkintinas ieškovo reikalavimas, nes tam pakanka byloje esančių rašytinių duomenų. Teismas šiuo atveju nevertina suteiktų paslaugų kokybės, byloje pakanka įrodymų, jog ši paslauga gyventojams buvo teikiama, todėl atsakovams tenka pareiga už ją sumokėti (el. b. t. II., psl. 57-62).
Atsakovai nesutinka su ieškovo taikomais tarifais, t.y. 0,0251 Eur už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, 0,0335 Eur už techninę priežiūrą, 0,0479 Eur už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą).
Administravimo tarifas – tai išlaidų dydis privalomoms administravimo funkcijoms vykdyti konkretaus namo naudingojo ploto kvadratiniam metrui. Byloje nustatyta, jog atsakovai iki 2017 m. rugpjūčio mėn. mokėjo mokesčius ieškovui pagal jo išrašytas sąskaitas, t.y. sutiko su tarifų dydžiais. Byloje nustatyta, jog iki 2017 m. rugpjūčio mėn. kai kurie tarifai buvo netgi didesni nei jie buvo taikyti nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. pvz. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. sausio mėn. sąskaitose matyti, kad mokesčiui už administravimą taikytas 0,0359 Eur tarifas kv.m. (el. b. t. I., psl. 175-182), kai tuo tarpu vėliau (nuo 2017 m. balandžio mėn.) jis tapo 0,0251 Eur kv.m.. Be to, į bylą pateikta naujojo namo administratoriaus UAB „Šilėja“ sąskaita patvirtina, jog naujasis administratorius taiko 0,02645 tarifą už administravimą (el. b. t. I., psl. 156), t.y. didesnį, nei byloje ginčija atsakovai. Todėl šiuo atveju atsakovai nepateikė jokių svarių argumentų, jog ginčo laikotarpiu taikytas 0,0251 Eur kv.m. tarifas už administravimą yra per didelis. Pažymėtina, jog naujasis namo administratorius taiko nežymiai didesnius tarifus nei taikė ieškovas už techninę priežiūrą - 0,02901 Eur (ieškovo tarifas - 0,0335 Eur), už teritorijos priežiūrą – 0,04132 Eur (ieškovo tarifas - 0,0444 Eur). Analogiškai vertintini ir atsakovų teiginiai dėl kitų taikomų tarifų nepagrįstumo. Atsakovai niekaip nei tik hipotetiškai deklaratyviais argumentais ir subjektyviais pasamprotavimais ieškovo paskaičiavimuose esančių tarifų pagrįstumo nepaneigė.
Todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog ieškovo taikyti tarifai buvo daugiau nei dvigubai maksimalius viršijantys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šio klausimo atsakovai paslaugų teikėjui nekėlė, nustatytų tarifų dydžio savarankiškais reikalavimais neginčijo, nors atsakovei J. S., kaip teisininkei ir ilgametei UAB ,,Vilniaus energija“ atstovei teismuose, tai, o taip pat ir kiti šio nagrinėjamo ginčo teisiniai aspektai, negali būti nežinomi.
Atsakovų nurodyta aplinkybė, jog ieškovas nepateikė sutarties su elektros energijos teikėjais, kad jiems nėra žinoma, kur name yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas ir pan. taip pat nepaneigia jų pareigos mokėti mokestį už bendrosioms namo reikmėms sunaudotą elektros energiją ir bendrų atsikirtimų į ieškinį kontekste teismo vertintini itin kritiškai.
Atsakovai nesutinka dėl ieškovo teisės gauti atlyginimą už paslaugas „pastato eksploatavimas“ , nes mano, kad ieškovas jų nesuteikė. Su šiais atsakovų argumentais nesutiktina.
Ieškovas vykdė bendro naudojimo objektų eksploatavimą pagal viešą teisės aktą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 2 d. įsakymą. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinė techninė priežiūra (eksploatavimas) – tai nuolatinis namo būklės stebėjimas ir vertinimas, pastato laikančiųjų konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, parengimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą. Atsakovai nepaneigė aplinkybės, kad šie darbai buvo vykdomi, neįrodė, kad šiuos būtinuosius darbus, kurie pagal savo prigimtį nėra akivaizdžiai matomi, atliko kitas, nei ieškovas, asmuo.
Pažymėtina, jog nuolatinės techninės priežiūros darbai yra smulkūs, sunkiai prognozuojami, šių darbų atlikimo sąnaudų nustatymui nėra konkrečios ir tikslios normatyvinės bazės. Ieškovo pateikti įrodymai byloje rodo, kad jis, kaip namo administratorius, atliko jam priklausančią pareigą ir pagrįstai prašo minėtos sumos priteisimo iš atsakovų. Atsakovai turi pareigą apmokėti teisės aktų nustatytas išlaidas, susijusias su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovo renkami mokesčiai (vienam nuosavybės teise valdomų patalpų kvadratiniam metrui) už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą ir bendrosios nuosavybės administravimą yra vienodi visiems patalpų savininkams (atsižvelgiant į plotą), pagrindo manyti, kad jie yra neprotingai dideli ar nepagrįsti, teismas neturi. Teismo vertimu, ieškovo įkainiai atitinka nustatytus kriterijus ir ribas.
Byloje atsakovai nepaneigė, jog buvo atliktos ir kitos paslaugos: ventilio keitimo, stogo dangos prisukimo darbai, teritorijos tvarkymo darbai, konteinerio maišo keitimo paslaugos. Pakankamo pagrindo manyti, kad už juos turi atlyginti vienas kuris gyventojas, o ne visi, nėra. Todėl šie atsakovų argumentai taip pat atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, o ieškinys ir pagal šią ieškinio poziciją tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju teismas turi pagrindo sutikti su atsakovų teiginiais, jog ieškovas išrašytose sąskaitose neteisingai nurodydavo atsakovų buto plotą, t.y. 70,68 kv.m., dėl ko neteisingai skaičiavo mokesčius. Byloje esantis Nekilojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini) bendras plotas yra 67,83 kv.m. (el. b. t. I., psl. 6-7). Todėl, teismo vertinimu, mokesčiai turėjo būti skaičiuojami būtent nuo 67,83 kv.m. buto ploto, o ne nuo 70,68 kv.m.. Nors patys atsakovai nė karto to klausimo paslaugos tiekėjui nekėlė ir šiais argumentais anksčiau neoperavo, dalinai apmokėdami sąskaitas jų neginčijo, nagrinėjamo ginčo kontekste teismas laiko teisingu šias įmokas perskaičiuoti.
Perskaičiavus mokesčius pagal 67,83 kv.m. buto plotą, bendra suma, kurios neturi mokėti atsakovai, yra 12,01 Eur. Todėl ieškinys dalyje dėl šios sumos atmestinas, ieškovui iš atsakovų priteistina 357,16 Eur (369,17 Eur – 12,01 Eur), proporcingai jų nuosavybės teise priklausančiai buto daliai: iš J. S. – 334,84 Eur (357,16 x 15/16), iš M. V. – 22,32 Eur.
Kadangi atsakovai nesavalaikiai mokėjo už suteiktas paslaugas, ieškovas pagrįstai skaičiavo jiems delspinigius (el. b. t. I, psl. 8-14).
Dėl kitų atsakovų išsakytų nesutikimo su ieškiniu teiginių teismas plačiau nepasisako, nes nagrinėjamo ginčo kontekste teisiniu aspektu jie nėra reikšmingi ir nekeičia teismo virš padarytų išvadų turinio, o atsakovų buto užliejimo faktas ir tesinės to pasekmės pasekmės nėra šio ginčo dalimi ir nesudaro pagrindo atsisakyti tenkinti ieškinį.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovai pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Tenkinus ieškinį iš dalies (teismas tenkino 97 proc. ieškiniu reikštų reikalavimų), todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir ieškovo teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 str., 93 str. 2 d., 94 str. 1 d.).
Ieškovas yra sumokėjęs 8,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. I., psl. 5), todėl tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo naudai iš atsakovų išieškotina 7,76 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovui suteiktų teisinių paslaugų išlaidos sudaro: 163,35 Eur (el. b. t. I., psl. 16-18), 181,50 Eur (el. b. t. I., psl. 78-80), 121,00 Eur (el. b. t. II., psl. 1-3), 121,00 Eur (el. b. t. II., psl. 91-93), 217,80 Eur (el.b. t.II., psl. 94-96.) (iš viso teisinių paslaugų išlaidos sudaro 804,65 Eur).
CPK 93 str. 4 d. leidžia teismui nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovai iki ieškinio pateikimo teismui nuolat bendravo su ieškovu, prašė jiems pateikti dokumentus, tačiau, kaip nustatyta byloje, daugelį dokumentų ieškovas pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu teismui pareikalavus, kas didino bylinėjimosi kaštus kiekvieno posėdžio metu, kurių ieškovas, būdamas budrus ir atsakingas galėjo išvengti. Antra, byla, nėra sudėtinga įrodinėjimo prasme, nauja teismų praktikos fone, todėl kaskart su ja susipažinti ir ruoštis naujai kiekvienam posėdžiui objektyvais ir didelio poreikio nebuvo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, laiko, jog dalis teisinių paslaugų išlaidų susidarė dėl paties ieškovo kaltės, todėl vadovaudamasis CPK 93 str. 4 d. nukrypsta nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir, atsižvelgdamas taip pat ir į atsakovų procesinį elgesį bei jų išreikštą poziciją nepakankamai aiškiais ir pagrįstais argumentais neigti tai, kas akivaizdu, priteisia iš atsakovų ieškovo naudai 500 Eur teisinių paslaugų išlaidų, t.y. iš kiekvieno po 250 Eur, bei po 3,88 Eur žyminio mokesčio (8,00 Eur x 97 proc.).
Šioje byloje susidarė 5,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Kadangi kiekvienam atsakovui tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra mažesnė, nei 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3,00 Eur), tenkinus ieškinį iš dalies, jos nepriteistinos iš atsakovų valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsniu,
nutaria:
pakeisti byloje 2019 m. balandžio 10 d. priimtą preliminarų sprendimą.
Priteisti ieškovo UAB „Servico“, j. a. k. 302520465, naudai iš atsakovės J. S., gim. 1980 m. balandžio 23 d., 334,84 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis eurus 84 ct), iš atsakovo M. V., gim. 1980 m. birželio 7 d., 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct.), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo kiekvienam iš jų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. balandžio 10 d.) iki visiško šio galutinio teismo sprendimo įvykdymo bei po 253,88 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 88 ct.) bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.