Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ginto Ivanausko 2024 m. vasario 1 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. L. M. buvo kaltinama pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį tuo, kad turi nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, o būtent:

1.1. nuo 2011 m. balandžio 26 d. nuosavybės teise turi miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.398 straipsnis) bei, būdama kaip pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjui šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur) grynaisiais pinigais, kurie negalėjo būti teisėtos pajamos;

1.2. nuo 2011 m. birželio 15 d. nuosavybės teise turi žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000,00 Lt (5 783,69 Eur) vertės, įsigytą pagal notariškai patvirtintą 2011 m. birželio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp jos ir pardavėjo A. J., priimtą pagal šią minėtą sutartį nuo jos pasirašymo momento (CK 6.398 straipsnis) bei, būdama kaip pirkėja, už nurodytą turtą pardavėjai šios minėtos sutarties patvirtinimo momentui sumokėjusi 20 000,00 Lt (5 783,69 Eur) grynaisiais pinigais, iš kurių 19 973,56 Lt (5 784,74 Eur) negalėjo būti teisėtos pajamos, t. y. L. M. nuosavybės teise turi 90 000,00 Lt (26 065,80 Eur) vertės 2011 m. balandžio 26 d. ir 2011 m. birželio 15 d. įgytą turtą, iš kurių 89 973,56 Lt (26 058,14 Eur) negalėjo būti teisėtomis pajamomis, kadangi ji pati neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už nurodytą turtą.

Tokiu būdu L. M. laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. birželio 15 d. įgijo ir turi nuosavybės teise 692,10 MGL (89 973,56 Lt arba 26 058,14 Eur), t. y. didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodama, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1‑61‑818/2018 L. M. buvo išteisinta nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikytas L. M. turtui: miško ūkio paskirties 16,76 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės ūkio paskirties 1,8747 ha dydžio žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu buvo patenkintas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. M. 2018 m. kovo 21 d. apeliacinis skundas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis buvo panaikintas; priimtas naujas nuosprendis, kuriuo L. M. pripažinta kalta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir jai skirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, buvo konfiskuoti L. M. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjęs nuteistosios L. M. 2018 m. gruodžio 14 d. kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 24 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. M. apeliacinis skundas patenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendis panaikintas, priimtas naujas nuosprendis, kuriuo L. M. pripažinta kalta pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį ir jai skirta 300 MGL (11 298 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, buvo konfiskuoti L. M. nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nuteistosios L. M. 2021 m. vasario 18 d. kasacinį skundą atmetė.

7. Nuteistoji L. M. ir jos gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė 2024 m. sausio 3 d. generaliniam prokurorui pateikė pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

8. Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, G. Ivanauskas 2024 m. vasario 1 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės K. Smaidžiūnaitės‑Lankevičienės pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių į Generalinę prokuratūrą paduotas praleidus BPK 445 straipsnyje nustatytą vienerių metų naikinamąjį terminą bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

9. Nesutikdamos su generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio pavaduotojo pareigas, 2024 m. vasario 1 d. nutarimu, nuteistoji ir jos gynėja pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui.

10. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2024 m. vasario 23 d. nutartimi nuteistosios ir jos gynėjos skundą atmetė konstatavęs, kad generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, pagrįstai nustatė, jog nuteistosios ir jos gynėjos 2024 m. sausio 4 d. pareiškimas buvo paduotas praleidus BPK 445 straipsnyje nustatytą terminą. Skundžiamoje nutartyje žemesnysis teismas taip pat nustatė, kad nuteistajai L. M. aplinkybė apie 2010 m. sausio 4 d. ir 2010 m. liepos 1 d. sudarytas paskolos sutartis ir jų pagrindu pasiliktus 472 156 Lt (136 745,83 Eur) tapo objektyviai žinoma laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 6 d. iki 2022 m. kovo 16 d. Todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia ir sudarančia pagrindą atnaujinti baudžiamąją bylą, kadangi buvo praleistas vienerių metų naikinamasis terminas, kuris suėjo 2023 m. kovo 16 d.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

11. Nuteistoji L. M. ir jos gynėja advokatė K. Smaidžiūnaitė-Lankevičienė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti nuteistosios ir jos gynėjos skundą dėl generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2024 m. vasario 1 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistosios ir jos gynėjos pareiškimą.

11.1. Skunde nuteistoji ir jos gynėja nesutinka su teismo argumentu, kad prokuroro nutarimas buvo priimtas tinkamai įvertinus visas pareiškime nurodytas aplinkybes. Iš prokuroro nutarimo turinio matyti, kad buvo vertintas tik laikas, kada nuteistajai neva tapo žinomos pareiškime nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, o ne pačios aplinkybės.

11.2. Aptarusios BPK 443–447 straipsnių, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nuostatas, nuteistoji ir jos gynėja nurodo, kad po 2023 metais vykusių civilinių bylų L. M. paaiškėjo naujos aplinkybės dėl jos gautų, turėtų pajamų 2010 metais. Šios aplinkybės nebuvo žinomos nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nes L. M. jų nenurodė manydama, kad visą sumą buvo perdavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau paaiškėjo, kad didelę dalį sumos ji buvo pasilikusi sau. Šios L. M. 2010 metais turėtos pajamos pagrindžia, kad turtas, žemės sklypai, įgyti už 89 973,56 Lt arba 26 058,14 eurus, įgyti teisėtomis lėšomis ir tiesiogiai leidžia matyti, kad L. M. nuteista nepagristai.

11.3. Skunde išdėsčiusios pateiktų teismų sprendimų civilinėse bylose nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1639-661/2023 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023) nuteistoji ir jos gynėja nurodo, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės leidžia teigti, kad L. M. 2010 metais ir tuomet, kai buvo įsigyjami žemės sklypai dar turėjo 472 156 Lt (136 745,83 Eur) dydžio teisėtai įgytą pinigų sumą, pagrįstą buhalteriniais apskaitos dokumentais, kuri nebuvo žinoma baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu teismo išvados baudžiamojoje byloje, kad L. M. turėjo nepagrįstų išlaidų ir negalėjo teisėtomis pajamomis įsigyti dviejų žemės sklypų yra paneigtos.

11.4. Be to, nuteistosios ir jos gynėjos teigimu, skundžiamoje teismo nutartyje žemesnysis teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimas generaliniam prokurorui buvo paduotas praleidus BPK 445 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, susijusiais su įsiteisėjusio teismo sprendimo esminėmis savybėmis, skunde teigiama, kad prašant atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių remiamasi būtent civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Anot nuteistosios ir jos gynėjos, tik įsiteisėję teismų sprendimai turi įstatymo galią ir jais privaloma remtis kitose bylose. Skunde pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-l639-661/2023 buvo priimtas tik 2023 m. sausio 27 d. Šiuo sprendimu nustatyta, kad iš viso pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)” perdavė L. M. 10 200 000 Lt (2 954 124,19 Eur). Vykdydama paskolos sutartį L. M. paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)” 9 727 844 Lt (2 817 378,36 Eur). Tik 2023 m. kovo 23 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2‑277‑450/2023 konstatavo, kad sandoriai (paskolos sutartys tarp L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) nebuvo fiktyvūs. Tuo tarpu ankstesniais teismų sprendimais (kurie nurodomi ir kuriais remiamasi generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, nutarime bei skundžiamoje nutartyje nustatant pareiškimo padavimo senaties terminą, t. y. Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant Bulgarijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) 2021 m. gruodžio 6 d. prašymą) buvo konstatuota priešingai, t. y. kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pripažino negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. bei 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi taip pat pripažino negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir L. M. bei 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ir tik 2023 m. kovo 23 d. Lietuvos apeliacinis teismas nustatęs visiškai kitas aplinkybes konstatavo, kad sutartys buvo sudarytos ir galiojančios. Tai reiškia, kad L. M. kreipdamasi su pareiškimu anksčiau nei buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 27 d. preliminarus sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis, neturėtų teismo sprendimo, kuriuo galėtų remtis nurodydama, kad teikiamos paskolos sutartys iš tiesų buvo sudarytos, galiojančios, teisėtos ir sukeliančios teisinius padarinius. Tik teismams įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius šias paskolų sudarymo aplinkybes ir tokius sandorius patvirtinus, nuteistoji įgijo teisėtą ir pagrįstą pagrindą prašyti atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

12. Atsiliepimų į skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios L. M. ir jos gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės skundas tenkinamas

13. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistosios ir jos gynėjos skundo argumentus ir jam išnagrinėti pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji yra naikinama, o nuteistosios ir jos gynėjos pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grąžinamas nagrinėti iš esmės generalinei prokurorei.

14. Kaip pagrįstai nurodoma ir žemesniojo teismo skundžiamoje nutartyje, baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų nuosprendžius ir nutartis. Tai, kad proceso atnaujinimas yra galimas tik esant esminėms klaidoms taisyti, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų formuojamoje praktikoje.

15. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste svarbus sisteminis BPK nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, aiškinimas. BPK 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos prokurorui atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka.

16. Vadovaujantis BPK 446 straipsniu, procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali pradėti tik prokuroras, savo iniciatyva arba pagal nuteistojo, išteisintojo, jų gynėjo ir atstovo pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovo pareiškimą. Jeigu išnagrinėjęs pareiškimą prokuroras nenustato pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, priimamas nutarimas atsisakyti pradėti procesą. Tuo tarpu kai išnagrinėjęs pareiškimą prokuroras mano, kad gali būti bent viena iš BPK straipsnyje numatytų aplinkybių, priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad priimant šį nutarimą, BPK 444 straipsnyje numatytos aplinkybės gali būti dar nekonstatuotos, užtenka nustatyti pagrįstus duomenis apie galimą tokių aplinkybių buvimą. Tokiu atveju prokuroras arba pats atlieka tokių aplinkybių tyrimą arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 446 straipsnio 3 dalis).

17. BPK 447 straipsnyje reglamentuojami prokuroro veiksmai baigus tirti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti ir yra pagrindas atnaujinti bylą, prokuroras tyrimo medžiagą ir savo išvadą perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Priešingu atveju, prokuroras savo nutarimu procesą nutraukia.

18. Vadovaujantis BPK 445 straipsniu, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką naujų aplinkybių paaiškėjimo diena yra: 1) nuosprendžio, kuriuo nustatomos tokios aplinkybės, įsiteisėjimo diena; 2) prokuroro išvados surašymo diena tuo atveju, kai naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5-628/2018, Nr. 2A-6-511/2020). Jeigu per vienerius metus nuo nuosprendžio, kuriuo nustatomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, įsiteisėjimo dienos arba prokuroro išvados surašymo dienos nepriimama BPK 449 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta nutartis, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių negali būti atnaujinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-18-495/2021).

19. Taigi, priešingai nei sprendė žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje ir generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2024 m. vasario 1 d. nutarime, BPK 445 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas nėra siejamas su pareiškimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prokurorui padavimo terminu. Šis terminas aktualus tuomet, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ar prokuroro tyrimo metu buvo nustatytas ar konstatuotas naujai paaiškėjusių aplinkybių faktas ir prokuroras per vienerių metų terminą savo išvadą bei bylos medžiagą turi pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tai reiškia, kad prokuroras, gavęs BPK 446 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, turi vertinti, ar pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti pripažįstamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme, ar ne. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamajame procese terminas asmeniui kreiptis į prokurorą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (BPK XXXIII skyrius) apskritai nėra nustatytas, nors reglamentuojant kitus baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindus (Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo, BPK XXXIV skyrius, Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių komiteto arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimų arba Konstitucinio Teismo nutarimo, BPK XXXV skyrius) tokie terminai pareiškėjui yra nustatyti (BPK 452 straipsnis, 458 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, 2024 m. vasario 1 d. nutarime nepagrįstai vertino ne pareiškime išdėstytas aplinkybes, susijusias su nuteistosios ir jos gynėjos pateiktų įsiteisėjusių teismų sprendimų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bet laikotarpį, nuo kada šios aplinkybės tapo žinomos nuteistajai.

20. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnysis teismas, atmesdamas nuteistosios ir jos gynėjos skundą, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-6-607-916/2015, Nr. 3K‑3‑112‑378/2019 priimtose nutartyse pateiktais išaiškinimais, susijusiais su terminų kreipiantis dėl proceso atnaujinimo skaičiavimu, kadangi baudžiamosios bylos ir civilinės bylos atnaujinimo procesai reglamentuojami iš esmės skirtingai (taip pat ir priešingai nei baudžiamajame procese, civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis) yra nustatyti dviejų rūšių terminai pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti), todėl civilinėse bylose pateikti išaiškinimai nagrinėjamu aspektu nėra precedentai baudžiamosiose bylose.

21. Įvertinęs išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas sprendžia, kad generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, netinkamai taikė BPK 445 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai nuteistosios ir jos gynėjos pareiškimo neišsprendė iš esmės. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas šios generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, padarytos teisės taikymo klaidos skundžiamoje nutartyje neištaisė. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, 2024 m. vasario 1 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, naikintinas ir nuteistosios bei jos gynėjos 2024 m. sausio 3 d. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grąžintinas Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei nagrinėti iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Ginto Ivanausko 2024 m. vasario 1 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir nuteistosios L. M. bei jos gynėjos advokatės Kristinos Smaidžiūnaitės-Lankevičienės 2024 m. sausio 3 d. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grąžinti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei nagrinėti iš esmės.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.